Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-02-02 · Byla Nr. ATP-107-768/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-01-15Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
ATP-107-768/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00133-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-107-768/2016
Proceso Nr. 4-08-3-00133-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. nubaustas subendrinta administracine nuobauda – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 23 d., apie 17.02 val., Gustonių k., Panevėžio r., vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,32 promilių girtumas), bei nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninės apžiūros talono.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba šią teisę atimti trumpesniam terminui. Tokį savo prašymą Pažeidėjas motyvuoja tuo, kad Panevėžio miesto autobusų grafikas nesutampa su jo darbo grafiku, kadangi dirba dvi dienines ir dvi naktines pamainas ir į naktines pamainas visiškai nėra kuo nuvažiuoti. Nurodo, kad dėl savo padarytų pažeidimų labai nuoširdžiai gailisi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nurodė, kad priimto nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės Pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹str. nuostatas.

ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas Pažeidėjui nuobaudą, visiškai pagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti Pažeidėjui paskyrus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, didesnę negu minimali, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui; o už ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymą – didesnę negu minimali baudą. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą naujausią praktiką asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skiriama nuobauda turi būti teisinga. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apylinkės teismas Pažeidėjo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodė tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nekyla abejonių, jog šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos, kadangi už itin pavojingą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., apylinkės teismas Pažeidėjui paskyrė tik kiek didesnę nei minimali sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Nors apeliantas skunde teigia, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga vykimui į pamaininį darbą, tačiau pažymėtina, kad Pažeidėjas transporto priemonę neblaivus vairavo nebe pirmą kartą, todėl vien jo asmeninis poreikis patogiai nuvykti į darbą negali būti iškeliamas aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo ir šiuo atveju nesudaro pagrindo skirti dar trumpesnį nei įstatymas numato minimalų specialios teisės atėmimo terminą arba šios teisės iš viso neatimti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjas, nors ir žinojo, kad jam teisė vairuoti būtina norint nuvykti į darbą, tačiau nepaisydamas to, girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. Teismo vertinimu, Pažeidėjas privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – sunkesnis nuvykimas į darbo vietą – nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti jam švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo Pažeidėjui netaikyti specialiosios teisės atėmimo ar skirti trumpesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus šios teisės terminą. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus taikomas, ATPK 20 str. numatytas nuobaudos tikslas – kad ateityje Pažeidėjas nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų – nebus pasiektas, nes Pažeidėjas, ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų, gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Svarbu ir tai, kad kaip minėta aukščiau, Pažeidėjas praeityje jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam – 2005-01-24 baustas pagal ATPK 126 str. 2 d., o 2005-12-14 – pagal ATPK 126 str. 1 d. ir, nors šių nuobaudų galiojimas yra išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja asmenį bei įrodo, jog jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su teisės vairuoti reikalingumu, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Aplinkybė, kad Pažeidėjas pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga vykimui į pamaininį darbą, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažeidėjui skirta administracinė nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis