- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 2YT-630-329/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05929-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., R. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G. ir R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikėjo J. P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. sausio 11 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 59-62).
Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. sausio 11 d. mirė jos sutuoktinis J. P. Š.. Pareiškėja ir J. P. Š. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Nors šis turtas registruotas pareiškėjos vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog buvo įgytas santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir J. P. Š. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui pareiškėja į notarus dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi minėtame name, prižiūrėjo jį ir žemės sklypą, bei jame esančius kitus statinius, mokėjo mokesčius, palikėjo turtu naudojosi ir valdė kaip savo, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Palikėjo kiti artimi giminaičiai yra jo dukros J. G. ir R. M..
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. G. ir R. M. byloje pateikė atsiliepimus į patikslintą pareiškimą, nurodydamos, jog su pareiškimu visiškai sutinka (b. l. 66, 69).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. Š. ir J. P. Š. susituokė 1967 m. birželio 10 d. (b. l. 9). Pareiškėjos sutuoktinis J. P. Š. mirė 2016 m. sausio 11 d. (b. l. 8). VĮ Registrų centro duomenimis J. P. Š. vardu įregistruotos nuosavybės nėra, tačiau santuokos metu J. Š. ir J. P. Š. 1992 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi yra įgiję gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1994 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15). 2016 m. lapkričio 8 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduota pažyma patvirtina, kad po J. P. Š., mirusio 2016 m. sausio 11 d., mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, testamentų registro duomenimis, šio asmens palikimo priėmimo faktai šiame registre neįregistruoti (b. l. 17).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas konstatuoja, jog 2016 m. sausio 11 d. mirus J. P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jo palikimą, kurį sudarė ½ dalis santuokoje įgyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė sutuoktinė J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų, kad J. P. Š. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose ir bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimo kopija (b. l. 9), mirties liudijimo kopija (b. l. 8), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 12-15), K. R. savivaldybės notaro biuro pažyma (b. l. 17), Gyventojų registro išrašas apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 18), komunalinių mokesčių mokėjimo kvitų kopijos (b. l.19-53).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.
Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 4,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. sausio 11 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjos J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,74 Eur (keturis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.