Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2010-06-23 · Civilinė byla Nr. 2-505-357/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
2-505-357/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
J. S., D. T.
Trečiasis asmuo
A. B.
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-505-357/2010 m.Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1.;113.9.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statekas“ atstovui A. G.,

atsakovui J. S.,trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statekas“ ieškinį asakovams J. S. ir D. T., trečiajam asmeniui A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto vertės atlyginimo,

Teismas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statekas“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu sandorį - 2009-04-27 pirkimo - pardavimo sutartį sudarytą tarp UAB „Statekas" ir D. T. dėl 86,33 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo. Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė taikyti restituciją bei priteisti solidariai iš atsakovų J. S. ir D. T., jų veiksmais padarytą turto vertės sumažėjimą BUAB „Statekas" naudai 171478,15Lt (b.l. 64). Ieškinį grindžia tuo, kad 2009 m. balandžio 23 d. statytojas UAB „Pavasaris" už UAB „Skirnuva" skolą -299478,15 Lt perdavė UAB „Statekas" butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. balandžio 24 d. UAB „Statekas" vienintelis akcininkas J. S., turintis 100 procentų bendrovės akcijų, nutarė parduoti įmonei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 128000 Lt ir įgaliojo direktorių A. B. sudaryti buto pirkimo - pardavimo sandorį (akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09-02). 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Statekas'' direktorius A. B. sudarė pirkimo -pardavimo sutartį su fiziniu asmeniu D. T. ir pagal šią sutartį minėtas 3-jų kambarių. 86,33 kv. m. bendro ploto butas įsigytas 2009-04-23 už 299 478,15 Lt, buvo parduotas už 128 000 Lt sumą. Dėl šio sandorio ieškovas UAB „Statekas" patyrė akivaizdžią 171 478,15 Lt materialinę žalą. Sandorio sudarymo metu atsakovė D. T. buvo nesąžininga, nes turėjo žinoti arba žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises. Šią prielaidą patvirtina tai, kad ji butą 2009 m. gegužės 21 d. perleido kitiems asmenims ir VĮ Registrų centre įregistruota pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos dokumentus nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo kiti asmenys po 1/2 dalį. Šiuo sandoriu buvo pašalinta teisė, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją natūra. Atsakovas J. S., būdamas vienintelis akcininkas ir žinodamas, kad įmonė yra skolinga kreditoriams 645 874Lt (2009m. birželio 18 d. balansas), priėmė nutarimą parduoti butą už kainą, trigubai mažesnę, nei nurodyta vidutinė rinkos vertė - 387 000,00 Lt. Atsakovas turėjo suvokti, kad toks sandoris pažeidžia UAB „Statekas" kreditorių teises, nepagrįstai ir nesąžiningai mažindamas pastarųjų galimybes ateityje išieškoti skolas. Mano, kad ginčijamo sandorio šalys yra nesąžiningos, pirkėja galėjo buto vertės sumos dalį sumokėti neoficialiai, prieš pasirašant ar pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.66 str. ld. nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kieditoriaus teises, skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Bendrovės akcininko J. S. priimtas nutarimas parduoti turtą už neatitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kainą - 128000 Lt, yra veiksmai, kuriais buvo padaryta materialinė žala bendrovei. Parduodama turtą bendrovė pažeidė kreditorių interesus, nes sandorio vertė buvo žymiai mažesnė nei nekilnojamojo turto rinkos vertė pardavimo momentu, nes įmonė buvo nemoki, bankroto byla iškelta praėjus 42 dienoms nuo ginčijamo sandorio sudarymo.

Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti ir procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodo, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu būdamas bendrovės vienintelis akcininkas ir žinodamas apie UAB "Statekas" 645 874 Lt skolą kreditoriams, 2009 04 24 priėmė sprendimą ir įgaliojo bendrovės direktorių A. B. parduoti bendrovės 2009 04 23 už 299 478, 15 Lt įgytą butą D. T. už nerealiai mažą kainą - 128 000 Lt. Ieškinyje atsakovas ir tuometinis bendrovės vadovas A. B. ir su bendrove nesusijusi D. T. nepagrįstai kaltinami nesąžiningumu, darant nepagrįstą prielaidą, kad pirkėja galėjo buto vertės sumos dalį sumokėti neoficialiai, prieš pasirašant ar pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinyje iškraipomi sandorio sudarymo tikslai, nes butą bendrovė įgijo ne už realius pinigus, o gelbėdama savo uždirbtus pinigus. Šie pinigai buvo uždirbti, tačiau neįmanoma buvo išreikalauti iš užsakovo, kuriam atliko darbų už beveik milijoną litų. Kai pasidarė akivaizdu, jog užsakovas yra nebemokus ir netrukus skelbs bankrotą, pasinaudojome pasiūlyta galimybe išgelbėti bent dalį uždirbtų pinigų gaudami turtą natūra, o sąlygos buvo tokios, kokias siūlė užsakovas. Tad sutartyje nurodytoji 299 478, 15 Lt kaina yra visiškai nereali ir nepagrįsta, tai atliktų darbų dalies vertė, kuri šiuo butu buvo padengta, o šį sandorį sudarė verčiami būtinojo reikalingumo, kad atgauti bent dalį savo uždirbtų pinigų, kai buvo reali grėsmė juos prarasti ir tai patvirtina pas bendrovės administratorių esantys dokumentai. Ieškinyje nurodoma 387 000 Lt rinkos kaina nėra reali buto vertė sandorio dienai, tuo tarpu 128 000Lt, kuriuos sumokėjo D. T. yra rinkos kaina krizės sąlygomis, kai nekilnojamojo turto kainos krito ir šios aplinkybės įrodinėti nereikia. Teismo posėdžio metu nurodė, kad iki tol ieškojo pirkėjo butui, debitorių siūlytam paimti už skolą. Reikia įvertinti aplinkybę, kad butas buvo neįrengtas, nekokybiškas. Neteisinga, kad sandoriu buvo siekiama pakenkti kreditoriams, nes butas kaip turtas bendrovei visiškai nereikalingas, reikėjo grynų pinigų bendrovės apyvartinėms lėšoms bei mokumui atstatyti, kad išsaugoti ir tęsti veiklą bei galimybes uždirbti ir taip atsiskaityti su kreditoriais, išgyventi verslo nuosmukį krizės laikotarpiu, tačiau bendrovėje įvykdyta grynųjų pinigų apie 300 000 Lt. vagystė, galutiniame rezultate nulėmė bankrotą. CK 6. 66 str. 2 d. nustato galimybę dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Ieškovas nepateikė jokių D. T. nesąžiningumo įrodymų, nes jų paprasčiausiai nėra. D. T. atsakovas nepažįsta, ji su bendrove niekaip nesusijusi ir negalėjo net numanyti apie bendrovės skolas. Atmestinas reikalavimas ir dėl bendrovės turto sumažėjimo atlyginimo, nes tikrumoje jokio realaus sumažėjimo dėl šio sandorio ir nebuvo. Be to, įstatymas aiškiai nurodo, jog akcininkai neatsako už bendrovės prievoles ir atvirkščiai ir taikos sutarties sąlygomis sutiktų padengti pardavimo kainų skirtumą 10 000 litų.

Atsiliepimas

Atsakovė D. T. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir atsiliepime nurodo, kad 2009m. balandžio 27 d pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią iš UAB "Statekas" nusipirko butą (duomenys neskelbtini), sudaryta notarinėje kontoroje, notaras ją patvirtino ir taip garantavo, kad ji teisėta. Pagal dokumentus butas priklausė pardavėjui, su juo sutarė buto kainą, kuri buvo priimtina abiem sutarties šalims. Sumokėjo pardavėjui sutartimi nustatytą kainą, butas perduotas pagal aktą ir įregistruotas Registrų centre, todėl ji buvo sąžiningas pirkėjas ir savininkas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o iš teisėto įgijėjo turtas gali būti išreikalautas tik įgytas nusikaltimu. Rinkos ekonomikos sąlygomis bet kurio daikto kaina yra tokia, kiek už ją moka pirkėjas, o ieškovo svarstymai apie šio buto vertę sutarties pasirašymo metu yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Ieškinyje reiškiamos abejonės atsakovės sąžiningumu, susitarimo su pardavėju skaidrumu, yra visiškai išgalvotos prielaidos, iki šios sutarties aš apie UAB "Statekas" net nebuvo girdėjusi, nieko nežinojo apie finansinę padėtį, prievoles kreditoriams ar gresiantį bankrotą. Pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia bei priteisti iš atsakovės solidariai su bendraatsakoviu 171 478 Lt turto vertės sumažėjimą nėra teisinio pagrindo, todėl prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo A. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir nors ieškiniu nereiškiami jokie materialiniai reikalavimai, jaučiasi moraliai atsakingas už šį sandorį, nes jo sudarymo metu buvo bendrovės direktoriumi, o bankroto bylos iškėlimo metu ir akcininkas. Gerai žino ginčijamos sutarties pasirašymo aplinkybes, kadangi ieškiniu abejojama sąžiningumu, netiesiogiai kaltinama, todėl nurodo, kad ieškinys yra visiškai išgalvotas, faktinės aplinkybės iškraipytos bei pateikiamos tendencingai, reikalavimai neteisėti. Ginčo butas bendrovei atiteko ne pirkimo-pardavimo ar kokiu kitu civiliniu teisiniu sandoriu, t.y. ne sumokėjus realius bendrovės pinigus, o būtinojo reikalingumo sąlygomis, kad šalį apėmusios krizės metu atgauti bent dalį savo uždirbtų pinigų iš nebeatsiskaitančio užsakovo, nes buvo reali grėsmė juos prarasti Todėl ieškinyje nurodoma 299 478, 15 Lt įgijimo kaina yra visiškai nereali, tai ne buto rinkos kaina, o bendrovės atliktų darbų dalies vertė, kurią įgydami butą natūra sugebėjo išgelbėti. Ieškinyje aiškiai vaizdingumo dėlei ir tendencingai nurodoma 387 000 Lt rinkos kaina taip pat nėra reali šio buto vertė sandorio dienai, tai vidutinė kaina. D. T. pagal 2009 04 27 pirkimo pardavimo sutartį sumokėtoji kaina 128 000Lt, įvertinant, kad butas neįrengtas, o krizės sąlygomis nekilnojamojo turto kainos nevaldomai sparčiai krito ir krinta šiuo metu, kad parduoti siekė skubiai, nes bendrovei verkiant reikėjo apyvartinių lėšų, yra tikroji maksimali rinkos kaina krizės sąlygomis, kurią buvo įmanoma gauti šiuo konkrečiu sandoriu jo pasirašymo metu. Todėl mano, kad bet kokie ištraukti iš anuometinio konteksto šiandieniniai samprotavimai apie šios sutarties tikslus, kainos didumą ar mažumą, pagrįstumą ar nepagrįstumą ekonomine ir teisine prasme yra nepagrįsti. Netiesa yra ir ieškinio tvirtinimai, kad sandoriu buvo siekiama pakenkti kreditoriams, nes atvirkščiai, bendrovei dėl masinio neatsiskaitymo skubiai reikėjo grynų pinigų apyvartinėms lėšoms bei mokumui atstatyti, kad išsaugoti ir tęsti veiklą bei galimybes uždirbti ir taip atsiskaityti su kreditoriais t.y. išgyventi verslo nuosmukį krizės laikotarpiu. Bendrovė turėjo užsakymų ir galimybes išgyventi, tačiau pastangas sužlugdė masinis ir piktybinis verslo partnerių neatsiskaitymas, o galutinai - bendrovėje įvykdyta grynų pinigų apie 300 000 Lt. vagystė, kuri galutiniame rezultate ir nulėmė bankrotą. Nėra pagrindo naikinti minėtą sutartį LR CK 6. 66 str. numatytu pagrindu, kaip ir kitais, numatytais įstatyme ir taikyti ieškovo prašomas pasekmes, nes ginčijamu sandoriu realus UAB "Statekas" turtas nebuvo sumažintas, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų 171 478 Lt žala yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies ( LR ĮBĮ llstr. 14 d., LR CK 6.66 str. 1 d., 6.149 str.).

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2009 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Statekas" (įmonės kodas 300503111, buveinė Pramonės g. 11-3, Telšiai) iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Jonvita" (b.l.3). 2009 m. balandžio 23 d. rangovas UAB „Skirnuva" pagal pasirašytus darbų priėmimo - perdavimo aktus buvo skolingas subrangovui UAB „Statekas" 299478,15 Lt (su PVM) ir 2009 m. balandžio 23 d. statytojas UAB „Pavasaris" už UAB „Skirnuva" skolą -299478,15 Lt trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi ir būsimo buto statybos sutartimi perdavė UAB „Statekas" butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.4,5). 2009 m. balandžio 24 d. UAB „Statekas" vienintelis akcininkas J. S., turintis 100 procentų bendrovės akcijų, priėmė sprendimą parduoti įmonei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 128000 Lt ir įgaliojo direktorių A. B. sudaryti buto pirkimo - pardavimo sandorį (b.l.11).2009 m. balandžio 27 d. UAB „Statekas'' direktorius A. B. sudarė pirkimo -pardavimo sutartį su fiziniu asmeniu D. T. ir pagal šią sutartį minėtas 3-jų kambarių. 86,33 kv. m. bendro ploto butas įsigytas 2009-04-23 už 299 478,15 Lt, buvo parduotas už 128 000 Lt sumą (b.l.12,14). 2009 m. gegužės 21 d. VĮ Registrų centre įregistruota pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šiuos dokumentus butas parduotas kitiems asmenims už 138 000 litų (b.l. 70).

Teismas spręsdamas ieškinio pagrįstumą atsižvelgia, kad ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl taiko suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Todėl sprendžiant dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų Actio Pauliana taikymo sąlygų įvertintina, ar sandorius pažeidžia kreditoriaus teises ir skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti, ar nesąžiningas skolininkas perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tapo nemokus, todėl negalėjo vykdyti savo prievolės kreditoriams ir taip pažeidė kreditoriaus teises. Atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Pirma, viena iš būtinų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje, E. N. v. I. D., R. D., Nr. 3K-3-575/2004). Antra sąlyga, kad ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti, nes tai yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę ir tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002). Trečia, Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Byloje vertintina, ar skolininkas dėl sudaryto sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų. Ketvirta, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Be to, CK taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (tretysis asmuo) buvo nesąžininga. Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditorių teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties civiliniame kodekse ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.

Ieškovui UAB „Statekas“ 2009 m. birželio 8d. iškelta bankroto byla, administratorius turi pareigą patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Civilinio kodekso 6.66 str. l d. nustato kreditoriaus teisę ginčyti sandorius, LR ĮBĮ 11 str. 14 d. nustato, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Todėl vertintina, kad administratorius atstovaudamas visų kreditorių interesus turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį CK 6.66 str. pagrindu.

Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas UAB „Statekas“ prievolės sudaryti sandorį su D. T. 2009 m. balandžio 27 d. neturėjo, tačiau buvo įmonės ekonominis interesas atgauti buto piniginę vertę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „Statekas“ būtų sudaręs preliminarią sutartį ir būtų atsiradusi teisinė pareigą sudaryti ginčijamą sutartį. Tačiau egzistavo faktinės aplinkybės, kurioms susiklosčius UAB „Statekui“ atitekęs butas 2009 m. balandžio 23 d. kaip skola už atliktus rangos darbus, nebuvo reikalingas įmonės veikloje. Teismas pripažįsta, kad kreditorius gavęs atsiskaitymą tokia natūrine išraiška turėjo interesą daiktą parduoti, gauti piniginę išraišką tam, kad galėtų toliau vykdyti įmonės veiklą.

Trečia sąlyga reikalaujanti įrodyti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šių sąlygų buvimo ieškovas neįrodė, o byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas ieškovo įrodinėjamoms aplinkybes. Iš bylos dokumentų matyti, kad bankroto bylos iškėlimo dienai 2009-06-08 įmonės turto vertė sudarė 564826 litus, o per vienerius metus mokėtinos skolos 398979,07 litus, kas apibrėžė įmonės nemokumo būseną, tačiau vertine išraiška turto užteko padengti įsiskolinimus kreditoriams. Kita vertus, susiklosčiusi ekonominė situacija pakoregavo kainų ir turto pardavimo galimybes ir atsiskaitymai su kreditoriais sutriko dėl turo nelikvidumo. Be to, iš šalių parodymų ir procesinių dokumentų matyti, kad suma gauta už parduotą butą (duomenys neskelbtini), buvo įnešta į įmonės sąskaitą, tačiau įvykus vagystei UAB „Statekas“ turtą prarado dėl ko įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais (b.l.88).

Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė buto įvertinimo atitinkančio Turto vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus ir rėmėsi internetiniais skelbimais. Tokius įrodymus teismas atmeta kaip nepatvirtinančius ieškovo įrodinėjamų aplinkybių (CPK 185 str.).2009 m. balandžio 23 d. butas perimtas už skolą, kaip nurodo atsakovas J. S. ir tretysis asmuo A. B., skolininko diktuojamomis sąlygomis, prasidėjus krizei ir gręsiant galimybei visiškai neatgauti skolos ir šių atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių ieškovas nepaneigė. 2009 m. balandžio 27d. butas parduotas už 128 000 litus, o 2009 m. gegužės 21 d. už 138 000 litus. Taigi, kainų svyravimas nedidelis ir nesuteikia pagrindo teigti, kad parduoto buto vertė neatitiko rinkos kainų, nes VĮ Registrų centro išraše nurodoma buto vertė neatitinka realių rinkos pokyčių. Darytina išvada, kad 2009 m. balandžio 27 d. sutartyje nurodyta pardavimo kaina nebuvo kelis kartus mažesnė už realią pardavimo kainą, nepagrįstas ir atmestinas ieškovų esminis motyvas, kad butas parduotas pigesne kaina šalims susitarus ir nerodant tikrosios kainos, nes tokios aplinkybės nenustatytos, o teismas vadovauti ieškovo prielaidomis negali.

Ketvirta, CK 6.66 straipsnyje 2 dalyje numatyta ir kita sąlyga, leidžianti dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo, arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad protingu ir apdairiu, tai reiškia - sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje, A. S. v. T. S. ir kt., Nr. 3K-3-898/2002 ).

Atsakovės D. T. nesąžiningumo fakto ieškovas neįrodinėjo CK 1.5 straipsnio pagrindais. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nebuvo duomenų apie galimą UAB „Statokas“ kreditorių teisių pažeidimą (b.l. 15) ir byloje nėra objektyvių įrodymų leidžiančių abejoti pirkėjos sąžiningumu.

Teismas pripažįsta, kad byloje nenustatyta ir CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos pagrindų, kuriems esant numatyta imperatyvi CK 6.66 str. taikymo nuostata. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, kad atsakovė D. T. sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžininga. Tokiu būdu, atsižvelgtina ir į CK 6.66 straipsnio 5 dalies nuostatą ginančią sąžiningų asmenų teises į turtą.

Ieškovas neįrodė ir byloje nenustatyta CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlygų visuma, kada kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Įvertinus aptartų įrodymų visumą darytina išvada, kad nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytų pagrindų dėl kurių galima pripažinti buto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu. Todėl negali būti taikoma ir ieškovo prašoma CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta restitucija, taip pat nėra pagrindo keisti restitucijos būdo ar dydžio (CK 6.145-6.153 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovo administratorius atstovaudamas kreditorių interesus pasirinko CK 6.66 str. nustatytą gynimo būdą, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, ieškovui neatimama teisė reikšti ieškinį kitais civiliniame kodekse ir DĮK nustatytais pagrindais, reglamentuojančiais juridinio asmens dalyvių civilinę atsakomybę už akcinei bendrovei padarytą žalą. Tokiu būdu, teismas ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Statekas“ 70,04 litų išlaidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja Rasa Bartašienė