Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. ieškinį atsakovui B. Š. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas, priėmęs ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas teismui nėra žinomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 130 straipsniu, atsakovui teismo pranešimą ir ieškinio su priedais kopijas įteikė viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą šalims pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis, 175¹ straipsnio 9 dalis). Nepareikšta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Tiek Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

5. SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005 ir kt.).

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, Reg. Nr. 2-4012, pagrindu įgijo žemės sklypą (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtinti), sodininkų bendrojoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Turtas įregistruotas ieškovės vardu. Iš Gyventojų tarnybos registro duomenų nustatyta, kad atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Turto adresu.

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4174-17/02 nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės bei nustatė dukters S. N. gyvenamąją vietą su motina. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Teismas minėtoje byloje nustatė, kad šalys nuo dukters gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nepalaikė jokių santykių ir nevedė bendro ūkio. Teismas minėtoje byloje neišsprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo, nes jis nebuvo keliamas. Ieškovė teigia, kad manė, jog Turtas teisėtai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes šalys jau nebevedė bendro ūkio. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ketino įsteigti savo gyvenamosios vietos adresu bendrovę, tačiau notaro kontoroje sužinojo, kad tam reikalingas buvusio sutuoktinio sutikimas, nes Turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė nurodo, kad formaliai būdama santuokoje su atsakovu, savarankiškai disponavo Turtu.

8. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

9. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad Turtas registruotas ieškovės vardu, įgytas santuokoje su atsakovu, tačiau nėra duomenų, jog Turtas padalytas nutraukiant šalių santuoką. Turtas ieškovės įgytas už asmenines lėšas, nevedant bendro ūkio su atsakovu. Nėra duomenų, kad atsakovas siekė ar siekia Turtą įregistruoti savo asmenine nuosavybe arba prisidėjo prie buto įgijimo ir lėšų jam gavimo, mokėjo komunalinius mokesčius, kt. (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė atsiliepimo ir neginčijo ieškinyje nurodomų aplinkybių.

10. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypas ir pastatas – sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti už asmenines ieškovės lėšas, nebevedant bendro ūkio su atsakovu, įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik ieškovės vardu, todėl darytina išvada, kad ieškovė aiškiai išreiškė valią įgyti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė paneigė CK įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad Turtą ji įgijo asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, o žemės sklypas ir pastatas – sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), pripažintini asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

13. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Tarnyba 2022 m. kovo 2 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 472 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), iš atsakovo priteistina 472 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai.

14. Šioje byloje teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)), asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 472 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir į VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.