Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Aušrai Frankienei,

viešame teisiamajame posėdyje, teismo salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.

S. J. 2023-12-17, apie 14.00 val., būdamas pas V. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė kartu bute buvusiai ir ant sofos sėdėjusiai J. T. į veidą, dėl ko pastaroji pargriuvo ant grindų ir kakta trenkėsi į grindis, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis tyčia koja spyrė ant grindų gulinčiai J. T. į kairį šoną, ir tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajai J. T. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kaktoje ir kairiame šone, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Parodė, kad 2023-12-17, apie 14.00 val., atvyko pas V. P. blaivas. Visi sėdėjo, gėrė alkoholį. S. J. išgėrė vieną stikliuką. Įvyko konfliktas. J. T. jis pastūmė, kliudė, davė ranka. Pripažino, kad buvo smūgis. Kaltu prisipažįsta, sužalojimai padaryti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinius ieškinius pripažįsta. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti 644 Eur turtinės žalos, bet su neturtine 2000 Eur žala nesutinka, nes tokios neturtinės žalos nukentėjusioji nepatyrė. Galėtų sumokėti nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos. Ligonių kasos civilinį ieškinį gali iš karto atlyginti. VSDFV civilinį ieškinį gali atlyginti dalimis po 100 Eur. Nukentėjusiajai patirtą turtinę žalą 644 Eur, gali mokėti po 200 Eur į mėnesį. Jo pajamos 900 Eur. Atsižvelgiant į gaunamas pajams prašo išdėstyti civilinių ieškinių atlyginimą. Su bausme viešaisiais darbais nesutinka, nes dirba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-17, apie 14.00 val., jai būnant pas kaimyną V. P., užėjo neblaivus S. J., kuris buvo ramus, nekonfliktiškas. Visiems gurkšnojant alų S. J. nieko nesakęs jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį – kairę akį. Smūgis buvo stiprus ir nuo smūgio ji krito ant grindų. Nepamena, kad ji būtų užgriuvusi ant kažkokios šalia stovinčios spintelės, tik pamena, kad kakta trenkėsi į grindis. Mano, kad tada jai ir atsirado sužalojimas kaktoje. Kiek pamena, S. J. jai koja spyrė jau gulinčiai ant grindų į kairį šoną, skausmą jaučia iki šiol. Dėl kairio šono sumušimo ji yra laikiname nedarbingume. Pas medikus ji kreipėsi 2023-12-20. Jai buvo nustatytas akies bei šonkaulių sumušimus. Visą įvykį matė V. P. (b. l. 2, 22-23).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-17 pas jį į svečius užėjo kaimynė J. T.. Abu išgėrė truputį degtinės. Apie 13.00 val. paskambino S. J., kuris praėjus pusvalandžiui užėjo, buvo neblaivus. Porą stikliukų degtinės jis su jais išgėrė. Vėliau S. J. pradėjo ginčytis su J. T.. S. J. sėdinčiai J. T. ranka sudavė per veidą. Pataikė lyg ir į kairį skruostą. V. P. iš karto J. T. pradėjo ginti ir ją užstojo. Tada S. J. bandė rankomis suduoti jam, bet jo galvą tik kliudė, rimčiau neužtaikė. Tada S. J. koja dar vieną kartą J. T. spyrė į galvą. Ji griuvo ant prie lovos stovinčios spintelės. Jis ją dar pakėlė nuo grindų ir pasodino ant sofos. J. T. matėsi pabrozdinimas ant kaktos, kuris, galimai, liko nuo smūgio koja. J. T. į jo namus buvo atėjusi ir sekančią dieną. Jau tada ant jos kairiojo skruosto matėsi ir mėlynė. Ji guodėsi, kad jai labai skauda šoną, sakė, kad ji negali nei gulėti, nei sėdėti. Kiek žino, kad dėl šono skausmo 2023-12-20 ji buvo nuvykusi ir į priėmimo skyrių Širvintose. Minėjo, kad jai kažkas su šonkauliais. Jis pats asmeniškai S. J. jokių pretenzijų neturi, jo veiksmai jam fizinio skausmo nesukėlė (b. l. 87-88).

2023-12-20 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. T. pareiškimas, kad 2023-12-17, apie 14.00 val., jai būnant svečiuose pas kaimyną V. P., į namus užėjo jo draugas S. J., kuris išgertuvių metu jai vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veido sritį, ko pasėkoje ji nukrito ant žemės ir tada jis vieną kartą koja spyrė jai į nugarą, tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1).

2023-12-20 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-3, 13-19).

2023-12-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. T. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose ir kairiame šone, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma 2-5 paros laiko iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b. l. 38).

Kaltinamojo S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.

S. J. kaltė yra įrodyta jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Taip pat kaltinamojo kaltė įrodyta nekentėjusiosios J. T., liudytojo V. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų (alkotesterio kvitų), jog S. J. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę - į tai, kad S. J. neteistas (b. l. 89-90), administracinių nuobaudų neturi (b. l. 91-92), dirba (b. l. 93-95). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės laikotarpiu: atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 110-113).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024-01-05 pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 43-44), kuriame prašo už nukentėjusiajai J. T. patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 100,20 Eur, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pagrįsdama civilinį ieškinį civilinė ieškovė pateikė 2024-01-05 gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kuriame nurodytos atliktų procedūrų kainos (b. l. 45). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius 2024-01-03 pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 57-59), kuriame prašo nukentėjusiajai J. T. laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023-12-22 iki 2024-02-13 paskirtą ligos išmoką 1200,74 Eur iš VSDFV lėšų, priteisti iš kalto asmens S. J.. Pagrįsdama civilinį ieškinį civilinė ieškovė pateikė priimtus sprendimus skirti ligos išmoką J. T. (b. l. 63-69) bei 2024-02-15 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 71). Civilinės ieškovės atstovė teismo posėdyje civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, o ligos išmoką laikino nedarbingumo laikotarpiu mokėjo VSDFV, todėl turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pateikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir VSDFV civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, byloje nustatyta, kad J. T. sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kaltinamojo S. J. neteisėtų veiksmų, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, iš VSDFV lėšų jai paskirta draudimo išmoka, žalos iki šiol nėra atlygintos, kaltinamasis ieškinius pripažino. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir VSDFV civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir iš S. J. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 100,20 Eur žala ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, o VSDFV iš S. J. priteistina 1200,74 Eur žala.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 644 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagrįsdama civilinį ieškinį dėl turtinės žalos J. T. pateikė 2023-12-27 „Camelia“ vaistinės kasos kvitą (b. l. 164) ir pažymą apie negautas pajamas būnant nedarbingume dėl įvykio metu patirtų sužalojimų (b. l. 169). Ieškinį dėl turtinės žalos S. J. pripažino ir jo neginčijo. J. T. ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai priteisiant iš jo J. T. 644 Eur.

Dėl neturtinės žalos reikalavimo nukentėjusioji J. T. nurodė, kad dėl neteisėtų S. J. veiksmų patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes. S. J. ji buvo užpulta be jokios priežasties. Jis jai smogė netikėtai, kaip pats vėliau bandė paaiškinti - dėl mažareikšmės priežasties, galimai nepatikusios jos pasakytos frazės. Ji, kaip silpnesnė, smulkaus kūno sudėjimo moteris dėl vyriška jėga suduotų smūgių jautė didelį fizinį skausmą, buvo mušama, spardoma, dėl ko jautė ypatingą pažeminimą. Buvo smūgiuojama į itin jautrias kūno vietas (galvą, vidaus organų sritį). Dėl kraujosruvų veido srityje negalėjo rodytis netgi artimiesiems. Šventiniu Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu buvo priversta slėptis nuo žmonių akių. Dėl milžiniško skausmo šonkaulių srityje turėjo gerti nuskausminamuosius, buvo sunku judėti, tvarkytis namuose, jautė nuolatinį stresą. Dėl S. J. smurtinių veiksmų ji patyrė didelį išgąstį, nes smurtas buvo netikėtas. Tuo metu, kai prieš ją buvo smurtaujama, bijojo, kad smurtas nesibaigs, išgyveno net dėl savo gyvybės. S. J. jos netgi neatsiprašė, nors ikiteisminio tyrimo metu vis žadėjo su ja susitaikyti ir atlyginti būtent tokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą, kokia yra pateikta civiliniame ieškinyje. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl S. J. veiksmų patyrė stresą, skausmą, gėdą, pažeminimą, nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo S. J. atliktus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. T. atžvilgiu padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ką patvirtina byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 167) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Be to, J. T. dėl S. J. neteisėtų veiksmų beveik 2 mėnesius buvo nedarbingume, kelis mėnesius jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo S. J. veiksmus, kaltės formą, jo turtinę padėtį, nukentėjusiajai J. T. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir padarinius, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-879/2024), todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur neturtinė žala. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko iš karto atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, o nukentėjusiosios ir VSDFV civilinių ieškinių atlyginimą prašė išdėstyti dalimis nurodydamas, kad per mėnesį gauna apie 900 Eur pajamų, todėl jam tai būtų per didelė finansinė našta. Nukentėjusioji ir VSDFV atstovė kaltinamojo prašymui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas šalių interesų pusiausvyrą, kaltinamojo turtinę padėtį ir gaunamas pajams, nutaria tenkinti kaltinamojo prašymą ir nustatyti Vilniaus valstybinei ligonių kasai priteistą sumą 100,20 Eur ir 5 procentų metines palūkanas sumokėti per 1 mėnesį, VSDFV priteistą sumą 1200,74 Eur išdėstyti 12 mėnesių, nustatant mokėti per mėnesį 100 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 100,74 Eur, nukentėjusiajai J. T. priteistą 1000 Eur neturtinę žalą išdėstyti 10 mėnesių, nustatant sumokėti per mėnesį 100 Eur. Civiliniais ieškiniais priteistas sumas pradėti mokėti nuosprendžiui įsiteisėjus.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog <...>teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. patyrė 600 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo S. J.. Nukentėjusiosios J. T. interesus bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatė M. Volkovienė. Advokatės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos į bylą pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas: 2024-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 165) bei 2024-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 178), kuriose nurodyta, kad advokatės M. Volkovienės civilinio ieškinio parengimas kainavo 400 Eur, o atstovavimas 2024-04-15 teismo posėdyje – 200 Eur. Be kita ko, į bylą pateikti 2024-04-05 ir 2024-04-14 patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (b. l. 166, 177) iš kurių matyti, kad J. T. sumokėjo advokatei 600 Eur pagal pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas.

Teismas nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji naudojosi advokatės M. Volkovienės teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis.

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios atstovės advokatės veiksmų apimtį atstovaujant ją bylą nagrinėjant teisme, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindo nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamojo S. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: atlyginti J. T. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: atlyginti J. T. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš S. J. 100,20 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir nustatyti 1 mėnesio terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per kurį turi būti sumokėta priteista žala.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 1200,74 Eur žalą ir nustatyti 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per kurį turi būti sumokėta priteista žala, mokant po 100 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokėti 100,74 Eur.

Priteisti J. T. iš S. J. 644 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą bei 600 Eur advokato išlaidas.

Nustatyti S. J. 10 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per kurį J. T. turi būti sumokėta 1000 Eur neturtinė žala, mokant po 100 Eur kas mėnesį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.