- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- ATP-1076-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06542-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas M. K. surašytas už tai, kad jis 2015-08-21, 10.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 60 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį, įvertinus paklaidą viršijo 8 km/h. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d., 124 str. 1 d.
Kauno apylinkės teismo 2015-09-16 nutarimu M. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. – 289 Eur bauda, pagal ATPK 124 str. 1 d. – įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 289 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu M. K. pateikė apeliacinį skundą, kurio prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-09-16 nutarimą toje dalyje, kurioje jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 8 d., paskiriant sankcijoje nurodytą nuobaudą. Tuo pačiu prašo priteisti patirtas 70 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, kurios buvo būtinos apginti savo pažeistas teises. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pareigūnų surašytame protokole, konkrečiai jo skiltyje „vairavimo stažas metais“ nenurodyta viena iš esminių aplinkybių, tai kad apeliantas turėjo vairavimo stažą nuo 1987-03-05. Pažymėjo, kad patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę privalo įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas bandė ginti savo poziciją –neprisipažino padaręs pažeidimą, teigė, kad turi (duomenys neskelbtini) teises, todėl jos neįregistruotos duomenų bazėje. Iš teismo nutarimo matyti, kad nebuvo patikrintos aplinkybės ar apeliantas turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kokios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą jis turėjo ar jam nebuvo atimtos vairavimo teisės ir kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos veikos kvalifikavimui ir bylos baigčiai. Tai, kad Lietuvos pilietis turi kitos ES šalies narės išduotą vairuotojo pažymėjimą, negali būti pripažįstama neturėjimu teisės vairuoti automobilį Lietuvoje. Apie tai ar asmuo turi vairuotojo pažymėjimą išduotą Lietuvoje ar išduotą kitoje ES narėje, tiek policijos pareigūnai, kurie turi įrodyti tariamo pažeidėjo kaltę, tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai, turi patikrinti. Nuo 2015-03-30 VĮ „Regitra” prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) vairuotojo pažymėjimų tinklo (RESPER). RESPER skirtas įgyvendinti Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB 15 str. nuostatas, numatančias apsikeitimą vairuotojų pažymėjimų duomenimis. Iki 2015-03-30 Lietuva taip pat turėjo teisę pasitikrinti tokią informaciją ir kitoje sistemoje EUCARIS. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą bei siekdamas įsitikinti kvalifikuotos veikos teisingumu, duomenų, turinčių reikšmės nustatant aplinkybes, nurodytas ATPK 284 str. 1 d., neišsireikalavo ir jų nerinko. Lietuvos teismai privalo laikytis ir 2006-12-20 Europos parlamento ir tarybos direktyvos Nr. 2006/126/EB, kurios 2 str. 1 d. yra numatyta: „Valstybių narių išduodami vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami“. Pagal šios direktyvos 15 str. – „valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą ir keičiasi informacija apie jų išduotus, pakeistus, naujai išduotus, atnaujintus arba atšauktus pažymėjimus“. Tai, kad apeliantas nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, nes šio prie savęs neturėjo ir tai, kad šis jo turimas pažymėjimas buvo išduotas kitos ES valstybės narės (duomenys neskelbtini), Lietuvos pareigūnams, o vėliau ir Kauno apylinkės teismui nesuteikia teisės veiką kvalifikuoti pagal ATPK 128 str. 1 d. Administracinė atsakomybė už tai, kad apeliantas, turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, policijos pareigūnams nepateikė tokią teisę patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo (KET 16 punkto reikalavimų pažeidimas), yra numatyta ne ATPK 128 str. 1 d., o ATPK 124¹ str. 8 d.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. pateikė atsiliepimą į M. K. skundą, kuriame nurodo, jog sutinka su skundo reikalavimais ir prašo priimti teisinį reguliavimą atitinkantį sprendimą. Pažymėjo, kad apeliantas teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones yra įgijęs dar 1995 m. duomenų apie tai, kad šią teisę apeliantas būtų praradęs byloje nėra. Už praeityje padarytus KET pažeidimus jam buvo skiriamos tik piniginės baudos. Aplinkybė, jog apeliantas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo neeliminuoja fakto, jog teisę vairuoti transporto priemones jis turėjo. Dokumento, liudijančio apie įgytą specialiąją teisę, galiojimo pasibaigimas nesiejamas su specialiosios teisės praradimu. Teisę vairuoti transporto priemones asmuo praranda įstatymų nustatyta tvarka už neteisėtą elgesį, t. y. tokią teisė asmeniui atimant atitinkamoms kompetentingoms institucijoms (organams) priėmus sprendimą atimti teisę vairuoti transporto priemones. Remiantis centrinės duomenų bazės pateiktais duomenimis apie M. K. išduotus dokumentus matyti, kad 2015-09-08 VĮ Regitra išdavė jam Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir dėl to 2011 m (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas tapo negaliojančiu. Iki tol Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2004 m. ir galiojo iki 2014 m, tačiau pastarojo vairuotojo pažymėjimo galiojimas baigėsi 2011 m vairuotojo pažymėjimą gavus apeliantui (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad 2015-08-21 KET pažeidimo padarymo metu apeliantas turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau pareigūnams nepateikė tai liudijančio dokumento, kas atitinka ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 1 d., fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. Aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apygardos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo, skundo, bei atsiliepimo į skundą motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti M. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d. priimtas tinkamai neįvertinus svarbių faktinių bylos aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendžiant asmens veiksmų kvalifikavimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad M. K. kaltė pagal ATPK 128 str. 1 d. grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tačiau minėtuose dokumentuose taip pat atsispindi ir kitos bylai itin reikšmingos aplinkybės, kurios apylinkės teismo iš esmės nebuvo analizuojamos ir vertinamos. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje užfiksuotas asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimas patvirtina, kad M. K. neigė padaręs ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą, paaiškino namuose turįs vairuotojo pažymėjimą, jis išduotas (duomenys neskelbtini), todėl VĮ „Regitra“ duomenų bazėje tai gali neatsispindėti (b. l. 2). Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad vairuotojas (M. K.) aiškino, kad jis namuose palikęs vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas (duomenys neskelbtini), todėl VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 3-4). Analogiškas aplinkybes M. K. aiškino ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, su juo Lietuvoje važinėja nuo 2011 m., šiuo metu jį yra pasikeitęs (b. l. 13). Apeliacinės instancijos teisme yra gautas VĮ „Regitra“ Kauno filialo raštas patvirtinantis, kad M. K. 2015-09-08 vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas vietoje prarasto, (duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo (b. l. 36).
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog M. K. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Be to, iš byloje pateikto vairuotojo pažymėjimo matyti, kad teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijos transporto priemones M. K. turi nuo 1987-03-05 (b. l. 28-29). Duomenų, kad ši teisė apeliantui būtų apribota, byloje nėra. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad už atitinkamų administracinių teisės pažeidimų padarymą M. K. buvo skiriamos tik piniginės nuobaudos (b. l. 11-12). Tuo tarpu institucija (VĮ „Regitra“), teikianti vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo paslaugas, įvertinusi šio klausimo sprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje, todėl M. K. 2015-09-08 išdavė naują vairuotojo pažymėjimą vietoje prarasto. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu galiojo M. K. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas, todėl jis laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu traktuoti, kad apeliantas 2015-08-21 neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir jo veiksmus vertinti ATPK 128 str. 1 d. kontekste nėra teisinio pagrindo.
Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio pažymėjimo M. K. policijos pareigūnams nepateikė. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 16 p. numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus M. K. apeliaciniu skundu išdėstytą poziciją dėl administracinės atsakomybės už galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimą policijos pareigūnams taikymo jo atžvilgiu, M. K. inkriminuotas ATPK 128 str. 1 d. įtvirtintas teisės pažeidimas perkvalifikuojamas į ATPK 124¹ str. 8 d., pripažįstant, kad jis 2015-08-21, 10 val. 17 min. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo ir policijos pareigūnams pareikalavus jo nepateikė, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus. Apelianto veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 124 str. 1 d., už tai, kad jis, esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 60 km/h greičiu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 129 p. reikalavimus, nagrinėjamu atveju nesikeičia.
Atsižvelgiant į išdėstytą, keistina ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda. Sutinkamai su ATPK 124¹ str. 8 d., Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. Nagrinėjamu atveju, skiriant administracinę nuobaudą M. K. pagal ATPK 124¹ str. 8 d., vadovaujantis ATPK 30 str. 2 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, įvertintina M. K. asmenybė, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nepriskirtini šiurkščių pažeidimų grupei (vairuotojų naudojimo saugos diržais pažeidimas, transporto priemonės vairavimas naudojantis mobilaus ryšio telefonu), jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apygardos teismas mano, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. K. pagal ATPK 124¹ str. 8 d. paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.
Pagal ATPK 124 str. 1 d. paskirta nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, bendrintina su nuobauda, paskirta pagal ATPK 124¹ str. 8 d., ir M. K. skirtina galutinė subendrinta nuobauda – įspėjimas. Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio M. K. taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., kuris įtvirtina, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, M. K. prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas
nutaria:
M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimą pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį, kuria M. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 128 str. 1 d, jo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 8 d., paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Panaikinti nutarimo dalį dėl bausmių bendrinimo ir vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. pagal ATPK 124 str. 1 d. paskirtą nuobaudą subendrinti su nuobauda paskirta pagal ATPK 124¹ str. 8 d. ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – įspėjimą.
Kitos nutarimo dalies nekeisti.
M. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.