- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- eI2-3676-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00247-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerijos dėl Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 21R2-48(AG2-22/16-2020) panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 21R2-48(AG2-22/16-2020), kuriuo nepatenkintas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atnaujinti terminą skundui paduoti ir grąžinti jos patikslintą skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.
Patikslintame skunde nurodo, jog Komisija 2020 m. vasario 27 d. sprendimu jos skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) neteisėtų veiksmų ir2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dėl išmokos vaikui sustabdymo panaikinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 8 straipsniu, atsisakė priimti. Teigia, jog Komisija nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą, nurodydama, jog aplinkybės dėl skundo termino atnaujinimo nelaikytinos objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, galėjusiomis apriboti jos galimybes per teisės aktų nustatytus terminus kreiptis į Komisiją ar teismą. Tvirtina, kad būdama apdairi, rūpestinga ir rūpindamasi savo ir nepilnamečio vaiko teisių gynimu, aktyviai stengėsi išspręsti susiklosčiusią situaciją ne teismine tvarka. Teigia, jog dėl Administracijos vilkinimo pateikti informaciją buvo nepakankamai informuota apie ginčo situaciją, suklaidinta ir laiku neįgyvendino teisės kreiptis į teismą. Nurodo, jog tikėjosi, kad tokio pobūdžio ginčai sprendžiami tiesiogiai su institucijomis ir kad Administracijos veiksmai sukėlė pagrįstus lūkesčius, jog ginčas bus išsispręstas. Daugiau nei pusantrų metų jai buvo nurodoma, kad reikia laukti atsakymo, kreiptis į kitas institucijas dėl situacijos išaiškinimo. Sprendimas, kurio pagrindu buvo sustabdytas išmokų vaikui mokėjimas jai nebuvo įteiktas, ji negalėjo žinoti tokio sprendimo apskundimo tvarkos, todėl susidarė tęstinis teisių pažeidimas. Pareiškėjos teigimu, ji buvo suklaidinta dėl tinkamo savo teisių gynybos būdo ir tvarkos. Tvirtina, kad jai nebuvo nurodytas konkretus terminas, per kurį priimtas sprendimas gali būti skundžiamas, dėl ko, ji negalėjo tinkamai įgyvendinti ir pasinaudoti teise tokį sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Argumentuoja, jog Administracija neteisėtai nutraukė išmokų vaikui mokėjimą. Teigia, jog Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į šias itin svarbias ir reikšmingas aplinkybes, dėl formalaus procesinio termino užkirto kelią jai ginti pažeistą materialinę subjektinę teisę, nurodytos aplinkybės laikytinos objektyviomis, nuo jos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu gauti išmoką vaikui. Administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 5981 pareiškėjai skirta išmoka už vaiką – L. O. (universali išmoka vaikui iki 18 m.) ir Administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 5986 jai pratęsta išmoka už vaiką – L. O. (vaikui nuo 2 iki 18 m., auginant ir (ar) globojant 1 arba 2 vaikus). Teigia, jog Administracijos socialinės paramos skyrius įvertinęs prašymo gauti išmoką 2 priede pateiktą informaciją, kad vaikas gyvena su tėvu Italijoje, 2018 m. gegužės 22 d. sprendimais dėl mokėjimo nutraukimo Nr. 12740 ir Nr. 12749 nutraukė išmokų vaikui mokėjimą nuo 2018 m. gegužės 1 d. Nurodo, jog pareiškėja apie šį sprendimą informuota elektroniniu paštu. Teigia, jog pareiškėja 2020 m. sausio 27 d. skundu ir 2020 m. vasario 21 d. patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją dėl Administracijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dėl išmokos vaikui sustabdymo panaikinimo ir pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Komisija 2020 m. vasario 27 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, praleidus skundo padavimo terminą ir netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą. Argumentuoja, jog pareiškėjai (jos teigimu) apie 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą nutraukti išmokų vaikui mokėjimą sužinojus 2018 m. rugpjūčio 22 d. (kreipimosi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją data), ji nesiėmė nuo to momento aktyvių veiksmų ir sprendimo nutraukti išmoką neskundė. Nurodo, jog pareiškėja neskundė Administracijos darbuotojų pareigų nevykdymo ar klausimo nagrinėjimo vilkinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir neskundė ir 2020 m. sausio 8 d. Administracijos socialinės paramos skyriaus atsakymo Nr. (16.1.18) SD-44, kuriuo atsakyta į jos elektroninį paklausimą. Argumentuoja, jo, jog pareiškėja ilgiau nei metus laukė, kol bus išspręsta jos norimu būdu situacija, sąmoningai pasirinko laukti neapibrėžtą laiką, todėl prisiėmė su tokiu sprendimu susijusią riziką. Teigia, jog toks pareiškėjos elgesys priklausė išimtinai nuo jos pačios valios, todėl nelaikytinas objektyvia nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe. Nurodo, jog sutinka su Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendime nurodytais atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą motyvais, nes Komisija įvertinusi teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes teisingai nusprendė, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino savo procesines teises, nepagrįstai delsė reikšti reikalavimus dėl Administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo panaikinimo, todėl panaikinti Ginčų Komisijos ginčijamą sprendimą nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu dėl pareiškėjos patikslinto skundosiūlo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas numato, kad išmokas vaikams skiria ir moka savivaldybių administracijos. Asmenys dėl išmokų vaikams turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir jai pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o Ministerijai pagal teisės aktais priskirtas funkcijas nėra suteikta teisė vertinti ar kontroliuoti savivaldybės tarnautojų veiksmų ar savivaldybės administracijos priimamų sprendimų. Ministerijos kompetencija apsiriboja valstybės politikos formavimu jai pavestais klausimais, t. y. teisės aktų kūrimu, jų tobulinimu ir įgyvendinimo priežiūra. Teigia, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į Ministeriją siųsdama elektroninius paklausimus dėl savo situacijos išsiaiškinimo, kuriuos išnagrinėjusi Ministerija, 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (15.7-24) SD-4952 ir 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. (15.7-24) SD-5253, pagal kompetenciją pateikė jai galiojančio teisinio reglamentavimo paaiškinimus dėl išmokos vaikui skyrimo tvarkos bei paaiškino priimamų sprendimų apskundimo tvarką. Nurodo, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 68 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga – savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, užpildydamas ir persiųsdamas kitos valstybės kompetentingai įstaigai šiuos struktūrizuotus dokumentus, kartu apie tai turi informuoti ir išmokos gavėją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinės bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 21R2-48(AG2-22/16-2020), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos Ž. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl atsakovės veiksmų ir 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dėl išmokos vaikui sustabdymo panaikinimo, praleidus skundo padavimo terminą ir netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir termino skundui paduoti atnaujinimo ir patikslinto skundo grąžinimo Lietuvos administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo pagrįstumo nustatymas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu gauti išmoką vaikui. Administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 5981 Ž. S. skirta universali išmoka vaikui iki 18 m. už vaiką – O. L. Administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 5986 Ž. S. pratęsta išmoka vaikui (vaikui nuo 2 iki 18 m., auginant ir (ar) globojant 1 arba 2 vaikus) už vaiką – O. L. Administracijos socialinės paramos skyrius, patikslinus duomenis ir nustačius, jog O. L. gyvena Italijoje, 2018 m. gegužės 22 d. sprendimais dėl mokėjimo nutraukimo Nr. 12740 ir Nr. 12749 nutraukė išmokų vaikui mokėjimą nuo 2018 m. gegužės 1 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus byloje Nr. A-62-22/16-2020 esančiais duomenimis nustatyta, jog Administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė L. B. 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu pareiškėją informavo apie tai, jog dėl išmokos vaikui už sūnų L. O. kreiptasi į Italijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo. Nurodyta, jog sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš Italijos kompetentingos įstaigos. Pagal Ginčų Komisijos bylos ir nagrinėjamos bylos duomenis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. sausio 8 d. vyko susirašinėjimas tarp pareiškėjos , atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos ir būsto skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (15.7-24)SD-4952 dėl išmokos vaikui pareiškėjai į jos 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektroninį paklausimą pateiktas galiojančio teisinio reglamentavimo paaiškinimus dėl išmokos vaikui skyrimo tvarkos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. (16.1.18)SD-44 dėl išmokos vaikui pareiškėja informuota apie išmokos vaikui mokėjimo tvarką. Numatyta minėto atsakymo apskundimo tvarka ir terminai – per vieną mėnesį nuo jo įteikimo ar pranešimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. sausio 27 d. (gavimo žyma 2020 m. sausio 30 d.) skundu ir 2020 m. vasario 21 d. patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją dėl Administracijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dėl išmokos vaikui sustabdymo panaikinimo ir pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Ginčų Komisija 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 21R2-48 (AG2-22/16-2020), praleidus IAGNTĮ 8 straipsnyje numatytą skundo padavimo terminą ir netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Komisija pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji siekė gauti informaciją apie susidariusią situaciją ir daugiau nei metus laukė, kol ji išsispręs, ir tik 2020 m. sausio 8 d., gavusi atsakymą, nusprendė, kad ginčą ne teismine tvarka išspręsti nepavyks, kreipėsi su skundu į Komisiją, nelaikė objektyvia, nuo jos valios nepriklausančia aplinkybe, apribojusia jos galimybes per teisės aktuose nustatytą terminą kreiptis į Komisiją ar teismą, nes pareiškėja nors ir nesutiko su išmokos mokėjimo vaikui nutraukimu, tačiau sąmoningai pasirinko laukti neapibrėžtą laiką, kol susidariusi situacija, priklausomai nuo gautos papildomos informacijos, bus išspręsta. Ginčų Komisija sprendime nurodė, jog pareiškėja netinkamai įgyvendino savo procesines teises, nepagrįstai delsė reikšti reikalavimus dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dėl išmokos vaikui sustabdymo panaikinimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Vertinant skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-291-822/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja pripažįsta, kad praleido terminą paduoti skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dėl išmokos vaikui sustabdymo panaikinimo. Pareiškėjai teigiant, jog sprendimas jai nebuvo įteiktas nustatyta, jog iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos ir būsto skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. (15.7-24)SD-4952 dėl išmokos vaikui turinio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. teikiant Ministerijai elektroninį paklausimą, pareiškėjai buvo žinoma apie išmokos vaikui sustabdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog Administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Bakšinskienė 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu pareiškėją informavo apie tai, jog dėl išmokos vaikui kreiptasi į Italijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo. Tai įrodo, jog pareiškėjai skundžiamas atsakovės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas dėl išmokos vaikui sustabdymo galėjo būti žinomas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. arba ir anksčiau, nes atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodo, jog sprendimas iš arto po priėmimo pareiškėjai buvo pasiųstas elektroniniu paštu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aktuali ir praleisto termino trukmė, t. y. ar terminas buvo praleistas nežymiai, ar nuo termino eigos pradžios praėjo ilgas laikas (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-668-502/2019). Nagrinėjamu atveju, laikytina, kad termino kreiptis į Ginčų komisiją arba teismą eigos pradžia – 2018 m. rugpjūčio 23 d., todėl skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. rugsėjo 23 d., tačiau Komisijai skundas paduotas 2020 m. sausio 27 d. (gavimo žyma 2020 m. sausio 30 d.). Skundas paduotas praėjus itin ilgam laiko tarpui nuo sužinojimo apie skundžiamą administracinį aktą.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo nurodytas konkretus terminas, per kurį sprendimas gali būti skundžiamas, todėl ji negalėjo tinkamai įgyvendinti ir pasinaudoti apskundimo teise įstatymo nustatyta tvarka, nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas skundo padavimo terminas. Įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, o pareiškėjos skunde nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad terminas praleistas dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjos siekimas išspręsti susiklosčiusią situaciją ne teismine tvarka, buvo jos pačios pasirinktas elgesio modelis, todėl negali būti pripažintas objektyvia priežastimi sukliudžiusia įstatyme numatytu terminu paduoti skundą. Asmens subjektyvus elgesys, kai asmuo pasirenka ginti savo teises kreipdamasis į sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą ar kitas institucijas, bet ne į įstatyme nurodytas ginčų nagrinėjimo institucijas (pvz., Komisiją), nėra laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą (LVAT 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. As-456-662/2018).
Teismas įvertinęs visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, sprendžia, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti skundą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Ginčų komisija neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pagrįstai atsisakė patenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti nagrinėti skundą. Teismo vertinimu, skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 21R2-48 (AG2-22/16-2020), todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atnaujinti terminą skundui paduoti ir patikslintą skundą grąžinti Lietuvos administracinių ginčų komisijai iš naujo nagrinėti yra išvestiniai skundo reikalavimai, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėja, prašydama priteisti turėtų išlaidų atlyginimą, nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos patikslintas skundas nepatenkintinas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos Ž. S. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 21R2-48(AG2-22/16-2020) panaikinimo ir atnaujinimo termino skundui paduoti ir patikslinto skundo grąžinimo Lietuvos administracinių ginčų komisijai iš naujo nagrinėti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.