Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko Valdo Meidaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 1998-01-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 47¹ str., šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d.;

I. B. gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, a/k (duomenys neskelbtini) baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 1992-12-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 148 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams;

2) 1993-11-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 195 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 43 str., iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal 1992-12-08 teismo nuosprendį, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 1998-05-08 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę;

3) 1999-05-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d. ir 274 str. 2 d. pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 metams, išskaičiuojant iš jo uždarbio kas mėnesį po 20 % valstybei, su 1350 Lt bauda; 2000-08-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, neatliktoji bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai pataisos darbų, pakeisti 7,5 MGL, t.y. 937,50, Lt dydžio bauda;

4) 2002-07-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2d. 271 str. 2 d.; 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 2000 Lt vertės jo turto konfiskavimu; pagal BK 43 str. 1 d., šią bausmę subendrinus su pagal 1999-05-31 teismo nuosprendį neatlikta bausme, jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 2000 Lt vertės jo turto konfiskavimu ir 1350 Lt ir 937,50 Lt baudomis; 2003-07-02 to paties teismo nutartimi jo nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d., 25 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nustatyta nauja subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 7 MGL, t.y. 937,50 Lt, dydžio bauda; pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6; 2003-07-11 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę;

5) 2004-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 72 str., konfiskuojant turto už 42 Lt; 2005-11-07 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę,

teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. B. ir V. V. 2006 m. liepos 22 d. apie 17 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame UAB (duomenys neskelbtini) angare, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, t.y. siekdami pagrobti nukentėjusiojo A. B. turtą, I. B. kumščiu smogdamas nukentėjusiajam du smūgius į pilvą, po to jo kaklą suverždamas marškinėliais, padarant jam poodines kraujosruvas kakle ir kraujosruvą kaklo minkštuose audiniuose, ir smaugdamas iki tol, kol nukentėjusysis neteko sąmonės, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, o V. V. suduodamas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktoje, skruostuose, nosies nugarėlėje, o po to peiliu durdamas jam du kartus į krūtinę ir padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir dėl to nukentėjusysis mirė, nužudė nukentėjusįjį A. B. ir abu bendrai pagrobė jo menkaverčius daiktus: sportinius batus, skaičiuotuvą ir atsuktuvą.

K. V. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006-07-22 kartu su I. B. iš ryto gėrė alų įvairiose aludėse. Išgėrę po 4-6 bokalus alaus abu ėjo link savo buveinės apleistame Panevėžio miškų ūkio administracijos pastate Tiekimo gatvėje. Eidami nutarė užeiti į netoliese esantį angarą, kuriame glausdavosi taip pat benamiai A. L. ir A. B.. I. B. nuėjo nupirkti dar alaus, o jis vienas nuėjo į angarą. Angare rado A. B., A. L., R. K.. Šie rūkė, kažką gėrė. Po kiek laiko A. L. su R. K. išėjo priduoti surinkto metalo. Jis liko su A. B., kalbėjosi, suko „samakrutkes“ iš tabako ir laikraščio, rūkė. Pamatęs A. B. kedus paprašė juos atiduoti, nes jo šlepetės buvo labai susidėvėjusios, tačiau šis nesutiko, nes tik vienus turėjo. Su A. B. susiginčijo, tačiau nesimušė. Atėjo I. B., atnešė alaus, kurį visi gėrė. Netrukus A. B. paėjo kiek toliau tame pačiame angare nusišlapinti. Jam ir ypač I. B. tai nepatiko, nes A. B. šlapinosi netoli nuo jų. Jis priėjo prie A. B., sudavė jam rankom ir kojoms kur pakliuvo kelis smūgius. Neatsimena, kad mušdamas būtų reikalavęs ar prašęs jo atiduoti sportinius batelius, tačiau jei tokius parodymus tyrimo metu davė, tai jie teisingi. Po to priėjo I. B., liepė ramintis, klausė dėl ko jie stumdosi. Jis nurimo, grįžo prie taip vadinamo „stalo“ angare, atsisėdo ir rūkė. I. B. liko prie A. B., kuris stovėjo. Į juos jis nežiūrėjo, kad jie būtų koliojęsi ar mušęsi, nematė ir negirdėjo. Po maždaug dviejų minučių pamatė, kad A. B. guli, o I. B. stovi prie jo galvos. I. B. netrukus grįžo prie jo, kartu dar išgėrė po stiklinę alaus. A. B. tuo metu lyg sukriuksėjo, sukosėjo. Tuomet, kiek pamena, jis nuėjo prie nukentėjusiojo ir du kartus jam dūrė peiliu į krūtinę. Kodėl taip pasielgė, iš kur paėmė peilį ir kieno jis buvo, nežino, tikslo žudyti neturėjo, dūrė abu kartus iš karto. Į A. B. kaklą dėmesio nekreipė, kas jam ant veido užmetė raudoną džemperį nežino. Sugrįžęs prie I. B. šiam pasakė „užverčiau tą gaidį“. I. B. pasakė, kad tai „kriminalas, tepam slides“, užsiminė, kad sportinių batelių A. B. jau nebereikės. Tada jis numovė A. B. sportinius batelius. Neneigia iš A. B. krepšio paėmęs skaičiavimo mašinėlę ir atsuktuvą, kurie buvo rasti jų buveinėje, bet kada juos paėmė – tiksliai negali nurodyti. Magneto gabalas jau seniai mėtėsi ant palangės jų buveinėje Tiekimo gatvėje. Įvykio metu buvo labai girtas ir dėl girtumo bendrai blogai prisimena įvykio aplinkybes. Išeidamas iš angaro apsiavė nukentėjusiojo sportinius batelius, savo šlepetes nešėsi rankoje. Vėliau kedus paslėpė, o po kurio laiko jų neberado. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tvirtino, jog nukentėjusįjį nužudė I. B. bijodamas atsakomybės, nenorėjo pripažinti padaręs žiaurų nusikaltimą. Šiuo metu dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

2006-09-20 akistatos su I. B. metu V. V. patvirtino reikalavęs iš nukentėjusiojo jo sportinių batelių, smūgiavęs jam ir spyręs į galvą, krūtinę ir veidą. Jis pripažino A. B. sportinius batelius numovęs po to, kai I. B. du kartus nukentėjusiajam peiliu dūrė į krūtinę (2 t., 112 – 114 b.l.). Iš esmės tokius pat parodymus V. V. davė ir 2006-12-22 akistatos su I. B. metu (2 t., 115 – 118 b.l.).

Kaltinamasis I. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006-07-22 nupirkęs alaus atėjo į angarą, kuriame rado V. V. ir A. B.. Jie sėdėjo ir rūkė. A. B. žinojo tik iš matymo, su juo nesipyko. Visi gėrė jo atsineštą alų. Begeriant V. V. pareikalavo A. B. sportinių batelių, sakė jam „žąsine, šok iš kedų“. Nukentėjusysis nesutiko, dėl to jiedu pradėjo rietis žodžiais, tačiau nesimušė. Netrukus A. B. nuėjo kiek tolėliau tame pačiame angare nusišlapinti, kas jiems nepatiko. V. V. priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam kelis smūgius. Mušė dėl to, kad A. B. šlapinosi prie jų. Mušamas A. B. iš skausmo rėkė, o kadangi aplinkui vaikščiojo žmonės, jis, norėdamas nukentėjusįjį nuraminti, sugalvojo jį prismaugti: priėjęs sudavė jam du smūgius į pilvą, kad jis pasilenktų, po to iš už nugaros užmetė ant kaklo kažkokius tame pačiame angare rastus marškinėlius, juos užveržė ir užrišo mazgą, kad nereikėtų laikyti rankomis. Rankomis nesmaugė, nes nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, nenorėjo išsitepti krauju. Tikėjosi, kad nukentėjusiajam netekus sąmonės, bus „užgesintas“ konfliktas su V. V.. Smaugiamas A. B. netrukus sukniubo – jis suprato, kad nukentėjusysis neteko sąmonės, ir jį paleido. Tokia būsena jam buvo žinoma, nes jis sportavo dziudo, domėjosi rytų kovų menais. Jis kiek atlaisvino mazgą ant nukentėjusiojo kaklo. V. V. buvo šalia ir A. B. netekus sąmonės numovė jo sportinius batelius. Su V. V. jie dar išgėrė po stiklinę alaus, matė kaip V. V. apieškojo kažkokį netoli buvusį krepšį, tačiau ar ką rado, jis nepastebėjo. Jis negirdėjo, kad A. B. būtų garsiai dejavęs ar leidęs kitokius garsus. Begeriant V. V. nuėjo prie gulinčio A. B.. Kodėl jis ten ėjo, jam nesakė. Jis nežiūrėjo, ką V. V. darė, šis prabuvo prie nukentėjusiojo apie 1 - 1,5 minutės. Grįžęs V. V. pasakė „užmočinau tą gaidį“, iš ko jis suprato, kad V. V. nužudė A. B.. Prie A. B. jis daugiau priėjęs nebuvo, apie pagalbą nepagalvojo, jokio peilio nematė. Pakeliui iš angaro V. V. pasakė, kad nudūrė nukentėjusįjį. Iš kur V. V. paėmė peilį, negali pasakyti. Nematė, kad V. V. būtų ėmęs kitus A. B. daiktus – skaičiuotuvą, atsuktuvą, magnetą. Jis pats jokių nukentėjusiojo daiktų nepagrobė.

Motyvuojamoji dalis

Savo esminius parodymus kaltinamasis I. B. patvirtino atlikus jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje, tačiau šio tyrimo veiksmo metu kaltinamasis tvirtino, jog V. V. reikalavo nukentėjusiojo sportinių batelių ir dėl jį mušė gainiodamasis po visą angarą (2 t., 84 – 88, 102 – 103 b.l.).

2006-12-22 akistatos su V. V. metu I. B. taip pat parodė, kad V. V. A. B. užsipuolė dėl šio sportinių batelių – iš pradžių juos pareikalavo atiduoti, o šiam nesutikus, dėl to konfliktavo ir mušė nukentėjusįjį (2 t., 115 – 118 b.l.).

Liudytojas A. L. (jo parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti) parodė, kad 2006 m. liepos 22 d. dienos metu angare, kuriame gyveno kartu su A. B. ir R. K., jie visi gėrė alų. Į angarą atėjo jau girtas V. V.. Apie 15 val. jis su R. K. išėjo priduoti surinkto metalo, o A. B. pasiliko su V. V.. Sugrįžę į angarą apie 17 val. rado A. B. nužudytą: jam į krūtinę buvo įsmeigtas peilis, rūbai pakelti, be sportinių batelių, kuriuos mūvėjo dieną. Bateliai buvo pilkai – juodos spalvos. Prieš įvykį A. B. turėjo atsuktuvą, skaičiavimo mašinėlę bei magnetus. Tyrimo metu atpažino A. B. atsuktuvą bei skaičiuotuvą (1 t., 172 – 174, 178 – 181 b.l.).

Liudytojas R. K. (jo parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti) davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas A. L.. Jis tik papildė, kad A. B. krūtinėje styrojęs peilis nebuvo jo, A. L. ar paties A. B. – jam šis peilis buvo nematytas. Jis taip pat atpažino A. B. turėtus atsuktuvą ir skaičiuotuvą (2 t., 25 – 27, 31 - 34 b.l.).

Liudytojas D. N. parodė, kad 2006 m. liepos 22 d. apie 17 val. pas jį į darbą – degalinę Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atėjo du nepažįstami vyrai, kurie pranešė, kad šalia esančiame angare yra nužudytas vyras bei prašė iškviesti policiją.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2006-07-22 A. B. lavonas įvykio vietoje gulėjo ant nugaros, veidas buvo smarkiai sumuštas, kažkuo buvo užveržtas kaklas, peilis buvo įsmeigtas ne per rūbus, t.y. nukentėjusiojo marškinėliai buvo pakelti. Kūne buvo dvi žaizdos. Atstumas nuo lavono iki taip vadinamo „stalo“ tame pačiame angare galėjo būti apie 20 metrų. Apžiūrint lavoną dalyvavo ekspertas N. R., kuris bandė užkišti pirštus už smaugvirvės ir jam nepavyko to padaryti, nes ji buvo labai stipriai užveržta.

Liudytojai A. B. ir A. D. parodė, kad įvykio vietoje jie matė nužudyto asmens lavoną, ant kurio veido lyg buvo užmestas raudonas skuduras. Matė jo krūtinėje styrantį peilį, kuris, kiek abu pamena, buvo įsmeigtas ne per nukentėjusiojo rūbus.

2006-12-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 466/06(05) įrodo, kad A. B. mirties priežastis buvo ūmus vidinis nukraujavimas į krūtinplėvės ertmę, išsivystęs po durtinės – pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos su kairio plaučio sužalojimu. A. B. padaryti šie sužalojimai: dvi durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, poodinės kraujosruvos kakle, kraujosruva kaklo minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai kaktoje, skruostuose, nosies nugarėlėje. Dvi durtinės – pjautinės krūtinės žaizdos padarytos dviem smūgiais duriančiai pjaunančiu įrankiu, o poodinės kraujosruvos kakle ir nubrozdinimai veide padaryti ne mažiau kaip septyniais smūgiais kietu buku daiktu. A. B. lavono kraujyje rasta 3,44 promilės etilo alkoholio, šlapime – 3,84 promilės etilo alkoholio. Ant lavono kaklo rasta užveržta iš pilkos maikutės pagaminta ir paprastu mazgu užrišta smaugvirvė (1 t., 64 – 65 b.l.).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas Gintautas Serbenta patvirtino savo išvadą apie nukentėjusiojo mirties priežastį ir jam padarytus sužalojimus ir papildomai paaiškino, kad esant durtiniam – pjautiniam kiauryminiam kairio plaučio sužalojimui vyksta kraujavimas iš pažeisto plaučio ir kraujagyslių, todėl mirtis įvyksta kelių minučių laikotarpyje. Lavono tyrimo metu jis apžiūrėjo smaugvirvę, kuria lavono kaklas buvo užveržtas stipriai. Kaklo užveržimas, kuomet smaugiamas žmogus netenka sąmonės, yra pavojingas gyvybei ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Mirčiai dėl mechaninės asfiksijos užveržiant kaklą būdingų požymių tirdamas A. B. lavoną jis nerado. I. B. nurodytu būdu ir nurodytomis aplinkybėmis smaugiant nukentėjusįjį iki pastarasis sukniubo, jis galėjo netekti sąmonės. Nukentėjusiajam ir netekus sąmonės jo širdis dirbo, nes sudavus smūgius peiliu vyko kraujavimas į krūtinplėvės sritį. Tokiu būdu smaugiamą žmogų mirtis ištinka vidutiniškai per 5 minutes. Specialistas paaiškino negalįs tiksliai atsakyti ar nukentėjusysis būtų miręs dėl kaklo užveržimo ir uždusimo, jei jam po to nebūtų buvę suduoti smūgiai peiliu ir sužalotas plautis. Netekęs sąmonės žmogus gali išleisti nevalingus garsus primenančius krioktelėjimą.

2006-07-22 įvykio vietos bei lavono apžiūros protokolais įrodyta, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame UAB (duomenys neskelbtini) angare, apie 35 m į rytus nuo pagrindinio įėjimo prie sienos rastas A. B. lavonas su krūtinėje įsmeigtu peiliu ir marškinėliais standžiai užveržtu kaklu. Ant lavono batų nėra, jo veidas smarkiai sumuštas (1 t., 4 – 14 b.l.).

Iš 2006-11-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 8673 matyti, kad tikimybė, jog ant pateiktų tirti peilio geležtės ir marškinėlių rastas vyro kraujas priklauso A. B. yra ne mažesnė nei 99,99999999 % (1 t., 25 – 26 b.l.).

2006-08-09 I. B. parodymų patikrinimo vietoje metu Panevėžyje, Tiekimo gatvėje esančiame apleistame pastate, kuriame glaudėsi kaltinamieji, buvo rastos ir paimtos jo šlepetės (2 t., 102 – 103 b.l.).

2006-08-28 kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 20-SI-1078 įrodo, kad vienas iš avalynės pėdsakų, nukopijuotų gipsinėse išliejose 2006-07-22 įvykio vietos apžiūros metu, yra paliktas kaltinamojo I. B. dešinės kojos šlepete (1 t., 28 – 32 b.l.).

2006-07-25 vietovės ir patalpų apžiūros metu apžiūrėjus apleistą pastatą Panevėžyje, Tiekimo g. 10, kuriame glaudėsi V. V. ir I. B., buvo rasta aplaužyta skaičiavimo mašinėlė, atsuktuvas, magnetas, piniginė su fotonuotraukomis (1 t., 37 – 46 b.l.).

A. B. rūbų apžiūros protokolas įrodo, kad jo įvykio metu dėvėta žalios spalvos baloninė striukė dūrio peiliu vietoje nėra pažeista. Tuo tarpu jo pilkai – baltos spalvos marškinėlių priekinėje kairėje pusėje rastas vienas 1 cm dydžio mechaninis pažeidimas (1 t., 73 – 75 b.l.). Šiuos marškinėlius papildomai apžiūrėjus teisiamajame posėdyje daugiau pažeidimų priekinėje dalyje nebuvo rasta.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Vertinant kaltinamųjų parodymus matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje V. V. tvirtino, jog A. B. mušė ir dūriais peiliu nužudė I. B.. Tyrimo pradžioje jis parodė į angarą, kuriame buvo nužudytas A. B., atėjęs kartu su I. B., neigė konfliktavęs su nukentėjusiuoju dėl šio sportinių batelių ir juos paėmęs, neužsiminė, kad nukentėjusiojo krepšyje be to rado ir paėmė skaičiuotuvą bei atsuktuvą (2006-08-08 jo įtariamojo apklausos protokolo duomenys). Pastarąsias aplinkybes jis ėmė „prisiminti“ tik parodymus apie įvykį 2006-08-09 ėmus duoti I. B., tačiau vis viena viso ikiteisminio tyrimo metu V. V. neigė dūręs nukentėjusiajam peiliu. Teisme jis jau pripažino mušęs nukentėjusįjį rankomis bei jį spardęs, paėmęs jo sportinius batus, dėl kurių jiedu konfliktavo, kitus jo daiktus, ir dūręs A. B. peiliu du kartus į krūtinę. Be to, V. V. tvirtino įvykio metu buvęs labai girtas ir dėl girtumo galėjo kai kurių aplinkybių neprisiminti ar dėl jų klysti. Todėl, V. V. parodymų teisingumu ir jų patikimumu galima pagrįstai abejoti. I. B., nors taip keitė savo parodymus, t.y. tyrimo pradžioje jis iš viso neigė buvęs įvykio vietoje, bet 2006-08-09 ikiteisminio tyrimo pareigūnams parašęs prisipažinimą, viso tolesnio tyrimo metu ir teisme jis jau davė iš esmės nuoseklius parodymus, jų nekaitaliojo, patvirtino juos parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatose su V. V.. Įvertinus tai kolegija neturi pagrindo netikėti I. B. parodymais apie įvykio, kurio metu buvo nužudytas A. B., eigą ir jo esmines aplinkybes.

Taip vertinant kaltinamųjų parodymus, lyginant juos ir gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais galima laikyti nustatyta, kad 2006-07-22 įvykio vietoje pirmasis žodžiais konfliktuoti su nukentėjusiuoju ėmė V. V., pareikalavęs šio sportinių batelių ir jų negavęs. I. B. šį jų žodinį konfliktą nuramino, nukentėjusiojo jis nemušė. Kiek trukus V. V. vėl susiginčijo ir jau ėmė muštis su A. B.. Kaip galima spręsti pagal I. B. parodymus, kurių iš esmės neneigė ir pats V. V., ir šis ginčas kilo dėl tų pačių nukentėjusiojo sportinių batelių. Kaltinamųjų teisme išsakyta versija, kad nukentėjusįjį V. V. pradėjo mušti dėl šio nepagarbaus elgesio (jo šlapinimosi netoli vietos, kur jie visi sėdėjo ir girtavo), atmetama, nes pradžioje ikiteisminio tyrimo nė vienas jų, o I. B. – viso tyrimo metu, apie tai nekalbėjo. Be to, V. V. parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklūs: pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad toks nukentėjusiojo elgesys įžeidė ne jį, o I. B., kuris pirmas ir ėmė mušti A. B.. O jau teisme V. V. tvirtino, kad ne I. B., o jis labiau įsižeidė ir puolė mušti nukentėjusįjį. Tačiau kuo konkrečiai įžaidus jam pasirodė toks nukentėjusiojo elgesys, teisiamojo posėdžio metu V. V. suprantamai ir aiškiai paaiškinti negalėjo.

V. V. mušant A. B. prie jo prisidėjo ir I. B., kuris sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į pilvą, po to užmetė jam ant kaklo įvykio vietoje rastus marškinėlius ir užveržęs kilpą bei užrišęs mazgą smaugė jį iki tol, kol šis neteko sąmonės. Jis parodė smaugęs tokiu būdu, nes nenorėjęs rankų išsitepti nukentėjusiojo krauju. Kad nukentėjusysis buvo rastas su smaugvirve ant kaklo matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, teisės medicinos specialisto išvados. Be to, liudytoja J. G. ir teismo posėdyje dalyvavęs teisės medicinos specialistas G.Serbenta patvirtino, kad ant nukentėjusiojo kaklo rasta smaugvirvė buvo užveržta stipriai, ji buvo užrišta mazgu. I. B. parodė smaugęs A. B. iki tol, kol šis, klūpėdamas ant kelių sukniubo ir nugriuvo ant žemės – iš to jis suprato, kad nukentėjusysis neteko sąmonės. Teisės medicinos specialistas paaiškino, kad tokiu būdu veržiant kaklą žmogui sutrinka deguonies patekimas į jo smegenis ir dėl to žmogus netenka sąmonės. Kad būtent taip galėjo būti ir šiuo atveju, ištyrus bylos įrodymus teisiamajame posėdyje specialistas nesuabejojo, ši specialisto išvada jokių abejonių kolegijai nekelia. Nors I. B. tvirtino, kad A. B. pargriuvus ant žemės, jis kiek atlaisvino smaugvirvės mazgą, šie jo parodymai paneigti jau minėtais teisės medicinos specialisto išvados duomenimis, specialisto paaiškinimais, liudytojos J. G. parodymais. Specialistas G.Serbenta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad A. B. lavono tyrimo metu ant jo kaklo rastos smaugvirvės padėtis bei jos užveržimo jėga neabejotinai kėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Jis patvirtino, kad tokiu būdu smaugiamas žmogus prieš mirtį visada netenka sąmonės, o mirtis ištinka vidutiniškai per 5 minutes. Pagal I. B. parodymus, jam „prismaugus“ nukentėjusįjį V. V. numovė jo sportinius batus, po to jie abu grįžo prie „stalo“, atstumas iki kurio pagal kaltinamųjų, liudytojos J. G. parodymus yra nuo 15 iki 20 metrų, atsisėdę išgėrė po dvi stiklines alaus, V. V. apsimovė kedus, apieškojo nukentėjusiojo krepšį ir tik tada nuėjo atgal prie A. B. bei, kaip parodė pats kaltinamasis V. V., dūrė jam du kartus peiliu. Visą tą laiką (pagal I. B. galėjo būti apie 5 – 10 minučių) A. B. gulėjo ant šono užveržtu kaklu. Tačiau jokių tiesioginių jo galimos mirties dėl mechaninės asfikcijos požymių, išskyrus dėl kaklo veržimo smaugvirve padarytus kūno sužalojimus, tirdamas lavoną specialistas nenustatė. Iš to galima spręsti, kad I. B. veiksmai nors ir buvo pavojingi, tačiau tarp jų (nukentėjusiojo smaugimo marškinėliais) ir nukentėjusiojo A. B. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl I. B. negali būti laikomas kaltu dėl jo nužudymo. Kad I. B. ir V. V. šiuo atveju veikė kartu turėdami bendrą tyčią nužudyti ir abu tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam, neginčijamų įrodymų byloje taip pat nėra. Esant tokioms aplinkybėms I. B. turi atsakyti už savo veiksmus pagal kilusias pasekmes. Specialistas teisiamajame posėdyje davė išvadą, kad žmogaus smaugimas veržiant jo kaklą iki šis netenka sąmonės yra kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ir nors šiuo atveju objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis dėl I. B. veiksmų neteko sąmonės, byloje nėra, tačiau bylos įrodymų visetas – paties I. B. parodymai, specialisto paaiškinimai – leidžia neabejotinai tvirtinti, kad A. B. buvo netekęs sąmonės ir kaltas dėl to yra I. B..

Tiesioginė A. B. mirties priežastis buvo durtinis – pjautinis jo krūtinės kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas įvykio vietoje nukentėjusiojo krūtinėje rastu peiliu. Tai įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, teisės medicinos specialisto išvada, kurią teisės medicinos specialistas teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigęs ir tvirtinęs, kad A. B. peiliu nudūrė I. B., teisme kaltinamasis V. V. pripažino nukentėjusiajam peiliu du kartus smogęs į krūtinę. Tai, kad peiliu nukentėjusiajam dūrė V. V. parodė ir I. B.. Šie faktiniai duomenys sutampa, todėl kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad smūgius peiliu, tiesiogiai sukėlusius jo mirtį, A. B. smogė kaltinamasis V. V.. Įvertinus tai, kad peiliu buvo smogta du kartus, į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – krūtinę, pirmu dūriu nukentėjusysis buvo tik nežymiai sužalotas, o mirtis jį ištiko dėl antro sužalojimo peiliu, kolegija daro išvadą, jog V. V. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad veikia pavojingai, numatė, kad dėl jo veiksmų A. B. gali mirti ir jo mirties siekė.

Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad V. V. ir A. B. konfliktuoti ėmė dėl pastarojo įvykio metu mūvėtų sportinių batelių: V. V. prašė, o vėliau sakydamas nukentėjusiajam „žąsine, šok iš kedų“ reikalavo, šiuos batelius atiduoti, o nukentėjusysis atsisakė tai padaryti. I. B. tokius parodymus davė nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek teisme. V. V. patvirtino šiuos parodymus akistatos su I. B. metu (2 t., 115 – 118 b.l.). To jis iš esmės neneigė ir teisme. Apžiūrėjus įvykio vietoje A. B. lavoną ant kojų sportinių batelių nerasta – tai patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad V. V. juos pagrobė. Be to, V. V. parodė, kad po smūgių A. B. peiliu jis pasakė I. B., kad „užvertė tą gaidį“, o I. B. jam atsakė, kad „kedų jam (A. B.) daugiau nebereikės“. Iš to galima spręsti, kad I. B. ne tik girdėjo, suprato ir pritarė savo bendrininko reikalavimui mautis sportinius batelius ir atiduoti juos V. V., tačiau pats mušdamas ir smaugdamas A. B. tiesiogiai prisidėjo prie nukentėjusiojo sportinių batelių, o vėliau – ir kitų jo daiktų, pagrobimo. I. B. neneigė matęs, kaip V. V. apžiūrėjo nukentėjusiojo krepšį. Jame, pagal A. L. ir R. K. parodymus, nukentėjusysis laikė skaičiuotuvą ir atsuktuvą, kuriuos jiedu ikiteisminio tyrimo metu atpažino. Šie daiktai buvo rasti apžiūrint patalpas Panevėžyje, Tiekimo gatvėje, kuriose glaudėsi kaltinamieji. Teisme V. V. parodė, kad minėti daiktai buvo rasti šalia guolio, kur miegojo jis su I. B.. Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad tiek sportiniai bateliai, tiek skaičiuotuvas ir atsuktuvas priklausė nukentėjusiajam ir buvo pagrobti įvykio metu. Nors V. V. teigė, kad nukentėjusiojo sportinių batelių jam nelabai reikėjo, tačiau jis juos iš A. B. pagrobė, po įvykio juos paslėpė. Visi šie faktiniai duomenys leidžia tvirtinti, kad kaltinamieji veikė dėl savanaudiškų paskatų – siekiant pagrobti nukentėjusiojo turtą. A. B. sportiniai bateliai iš viso nebuvo rasti, teisiamajame posėdyje apžiūrėjus skaičiuotuvą ir atsuktuvą matyti, kad šie daiktai nėra nauji, skaičiuotuvas aplaužytas. Tačiau, šie daiktai priklausė nukentėjusiajam, jis juos turėjo ir nešiojosi su savimi praktiškai kasdien, jam jie buvo vertingi, todėl kolegija pripažįsta, kad net ir menkaverčiai daiktai turi būti laikomi plėšimo ar savanaudiškų paskatų dalyku. Iš kaltinimo abiems kaltinamiesiems šalinamas magneto pagrobimas, nes byloje nėra neginčijamų tai patvirtinančių įrodymų.

Pagal kaltinamųjų parodymus peilį V. V. panaudojo jau po to, kai nukentėjusysis nebegalėjo to matyti ir pats to įvertinti – jis buvo netekęs sąmonės, jo pasipriešinimas jau buvo palaužtas ir peilio naudojimas jam jokio didesnio pavojaus įspūdžio nebegalėjo sukelti. Šiuo atveju peilis buvo panaudotas tik kaip priemonė nužudyti nukentėjusįjį, o ne tiesiogiai jo turto pagrobimui, todėl peilio panaudojimas tokiu atveju negali būti pripažįstamas plėšimą kvalifikuojančiu požymiu.

Tokiu būdu, kaltinamojo I. B. veikos iš BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d. perkvalifikuojamos į BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. V. V. veika pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kvalifikuota teisingai, o jo veika iš BK 180 str. 2 d. taip pat perkvalifikuojama į to paties straipsnio 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. I. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ko jie ir patys neneigė, ir kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Kadangi kaltinamieji padarė skirtingas nusikalstamas veikas nėra pagrindo pripažinti, kad jie veikė kaip bendrininkų grupė.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais bei taisyklėmis. Kaltinamieji padarė po dvi nusikalstamas veikas, iš kurių po vieną, t.y. nužudymas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), kita – plėšimas, yra apysunkis nusikaltimai (BK 11 str. 5 d.); abi veikos tyčinės, smurtinės, baigtos. Skiriant bausmę taip atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes. Pagal byloje esančius duomenis abu kaltinamieji charakterizuojami tik neigiamai – gyvendami Panevėžio nakvynės namuose girtaudavo, konfliktuodavo su kitais nakvynės namų gyventojais bei darbuotojais, buvo agresyvūs, už ką buvo išbraukti iš nakvynės namų gyventojų sąrašų (2 t., 135 b.l.). Jiedu iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyveno asocialiai, nuolat girtavo. I. B. ankščiau teistas 5 kartus, tame tarpe ir už savanaudiškus bei smurtinius nusikaltimus; naujus nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumams, nepraėjus nei metams po paleidimo iš pataisos įstaigos. Įvertinus tai abu kaltinamieji už abi nusikalstamas veikas baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. V. V. neteistas, atsižvelgus į tai, kad yra reikšminga jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam bausmė skiriama artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, I. B. bausmė skiriama griežtesnė, nei jos vidurkis. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinamos apėmimo būdu.

I. B., būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, gali būti vertinamas tik kaip neigiama asmenybė, todėl jis pripažįstamas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p).

Daiktiniai įrodymai ir kiti reikšmingi bylai daiktai: kaltinamųjų rūbai, avalynė, I. B. nuotrauka – grąžintini jiems; kiti – sunaikintini.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

NUSPRENDĖ:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal Lietuvos BK 63 str. 5 d. 1 p., apėmimo būdu subendrinus šias bausmes skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu devyneriems metams;

- pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal Lietuvos BK 63 str. 5 d. 1 p., apėmimo būdu subendrinus šias bausmes skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.

Šią bausmę paskirti atlikti: pirmus tris metus – kalėjime; likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. liepos 24 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

Pripažinti I. B. pavojingu recidyvistu.

Daiktinius įrodymus ir kitus reikšmingus bylai daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus: kaltinamųjų rūbus, avalynę ir I. B. nuotrauką – grąžinti jiems; likusius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.