Utenos apylinkės teismo įsakymas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. R. (V. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, darbo biržoje registruotas bedarbis, kaltinamas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2016 m. rugsėjo 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, mušdamas – du kartus smogdamas diržu per lūpas– sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui M. R., gimusiam 2007 m. gegužės 6 d.

V. R. 2016 m. rugsėjo 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, mušdamas – smogdamas kumščiu į akį, per ranką ir koją– sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui M. R., gimusiam 2007 m. gegužės 6 d.

V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 68-69, 75-76), kad gyvena su sūnumi M. R.. 2016 metų rudenį, tikslios datos ir laiko neprisimena, galėjo nubausti sūnų M. suduodamas diržu, bet neprisimena kiek kartų ir į kokias kūno vietas. Kitą kartą, taip pat 2016 metų rudenį, tikslios datos ir laiko neprisimena, su sūnumi buvo namuose. Supykęs sūnui sudavė kumščiais, bet neprisimena į kur ir kiek kartų. Nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis M. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 15-16, 24-26), kad su tėvu V. R. gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas nuolat skriausdavo. 2016 metų vasarą, datos ir laiko neprisimena, pas tėvą buvo atvažiavusi draugė B.. Tėvas ją mušė, todėl B. pabėgo. Tėtis labai supyko ir už tai, kad jis nepastebėjo, kur pabėgo B., du kartus diržu sudavė per lūpas. Labai skaudėjo ir bėgo kraujas. Kitą dieną nuėjęs į mokyklą visiems pasakė, kad susižalojo griūdamas nuo dviračio. Melavo, nes tėvas liepė niekam nesakyti. Tais pačiais metais, buvo jau mokslo metai, netyčia sudaužė vaistus. Tėvas supyko ir tris kartus kumščiu sudavė per ranką, koją ir kairę akį. Dėl suduotų smūgių labai skaudėjo, po akimi atsirado mėlynė. Bijojo tėvo, todėl mokykloje pasakė, kad ėjo naktį ir nugriuvo. Tėvas nuolat mušdavo, todėl nenori su juo gyventi.

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 28-29, 31), kad dirba socialine pedagoge Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokykloje–daugiafunkciniame centre, kuriame nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokosi M. R.. M. šeima buvo įtraukta į rizikos grupės šeimų sąrašą. 2016 m. rugsėjo 13 d. kalbėjosi su M., nes ant jo veido pastebėjo sužalojimus. Vaikas sakė, kad susižalojo griūdamas nuo dviračio. 2016 m. rugsėjo 29 d. ant M. veido vėl pastebėjo nubrozdinimus ir mėlynę. Pasiteiravus iš kur sužalojimai, atsakė taip pat. Vaikas labai supyko, kai pasakė, kad paskambins tėvui ir paprašys paimti dviratį.

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 33-34), kad Naujojo Daugėliškio seniūnijoje dirba socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis. 2016 m. spalio 28 d. Naujojo Daugėliškio mokykloje–daugiafunkciniame centre, dalyvaujant centro direktorei R. C., socialinei pedagogei R. K. ir sekretorei vardu A., M. R. pasakojo, kad namuose neblaivus tėvas dažnai smurtavo – mušė jį rankomis ir spardė. M. R. negalėjo nurodyti laiko, kada tėvas smurtavo. Sakė, kad labai bijo tėvo ir nori gyventi globos namuose.

Liudytoja D. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 36-37), kad yra M. R. mokytoja. 2016 m. rugsėjo mėnesį pamatė ant jo kaklo nubrozdinimą. M. paaiškino, kad susižalojo griūdamas nuo dviračio. Gal po dviejų savaičių M. atėjo į mokyklą su mėlyne po kaire akimi. Pasiteiravo, kas atsitiko. M. vėl aiškino, kad susižalojo griūdamas nuo dviračio.

Liudytoja B. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 41-42), kad pažįsta (duomenys neskelbtini) gyvenantį V. R.. Kelis kartus matė, kaip jis muša mažametį sūnų M.. 2016 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį buvo pas V. R.. M. važinėjo dviračiu. Tiksliai neprisimena, ar jis važiuodamas nugriuvo, ar užkliuvo už tėvo, bet V. R. labai supyko ir pradėjo mušti vaiką. Sudavė rankomis keturis-penkis kartus per įvairias kūno vietas. Vaikas pravirko ir prašė nemušti.

Pažyma apie V. R. asmens duomenis (b. l. 79) patvirtina, kad V. R. yra M. R. tėvas.

Įvertinęs nukentėjusiojo M. R., liudytojų R. K., J. K., D. Z., B. Š., paties kaltinamojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas sprendžia, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. R. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui M. R., t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių V. R. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo, o ne kita švelnesnės rūšies Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nėra, todėl V. R. terminuoto laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmės neskiriamos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nusikalto pirmą kartą ir padarė nesunkius nusikaltimus, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatomas artimas minimaliam Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą numatytam baudos dydžiui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o V. R. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. (V. R.) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui M. R. 2016 m. rugsėjo 12 d. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – 3 MGL, t. y. 112,98 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 98 ct) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 2 MGL, t. y. 75,32 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 32 ct).

V. R. (V. R.) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui M. R. 2016 m. rugsėjo 28 d. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – 6 MGL, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 4 MGL, t. y. 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 64 ct).

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti V. R. galutinę subendrintą bausmę – 6 MGL, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurus 96 ct) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis V. R., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.