- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-20-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02067-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
- Trečiasis asmuo
- V. Ž., akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-205-883/2017 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei (tretieji asmenys – V. Ž., akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialas) dėl asmens sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universitetinės ligoninės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 200,06 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. kovo 12 d. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytojas V. Ž. atliko ieškovui dešinės kojos kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Operacijos metu buvo implantuotas ne gydytojo R. M. nurodytas specialus endoprotezas – rotacinis hinčas, o kitas endoprotezas – Scorpio, apie kurio implantavimą ieškovas prieš operaciją nebuvo tinkamai informuotas. Ieškovo teigimu, po operacijos jo būklė pablogėjo, operuota koja tapo nestabili, judėti jis galėjo tik su vežimėliu. Ieškovas nurodė nesutinkantis su įrašais ligos istorijoje, nes pats jis aktyviai nejudėjo, judesius operuota koja darė prižiūrimas kineziterapeutės. Ieškovo nuomone, žala jo sveikatai padaryta būtent dėl jį operavusio gydytojo V. Ž. kaltės, nes kitokio nei buvo rekomenduotas protezo parinkimas bei netinkamas ieškovo informavimas neatitinka gydytojų pareigų pacientui. Ieškovas pažymėjo, kad sutikimo operacijai pasirašymas buvo išreikalautas prieš pat operaciją, todėl nors ieškovas savo parašą pripažįsta, tačiau data ir kitas tekstas parašyti ne jo ranka. Dokumentai nebuvo pateikti perskaityti, todėl nesusipažinęs su pasirašomų dokumentų tekstu jis pasirašė septynis ar aštuonis dokumentus. Ieškovo tvirtinimu, dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų jis nepagrįstai ilgą laiką yra priverstas kęsti fizinį skausmą, reikalinga dar viena medicininė intervencija, keičiant endoprotezą, o savarankiško judėjimo praradimas sukelia dideles fizines ir psichines kančias, todėl jam priteistina 100 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kadangi ieškovui buvo reikalingi skausmą malšinantys vaistai, konsultacijos, diagnostiniai tyrimai (rentgeno nuotraukos) ir jis patyrė 200,06 Eur išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad gydytojo ortopedo traumatologo (gyd. R. M.) konsultacijos išvadoje nurodyta, jog tikslinga implantuoti rotacinį hinčą, tačiau 2014 m. gruodžio 19 d. rašte, kuriuo Valstybinė ligonių kasa (toliau – ir VLK) ieškovui pranešė, kad jam perkamas nemokamas specialusis kelio sąnario endoprotezas, joks endoprotezo tipas nebuvo nurodytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad VLK 2015 m. balandžio 23 d. rašte paaiškino, jog, skirdama pacientui specialų kompensuojamą sąnario endoprotezą, VLK konkretaus sąnario endoprotezo pacientui neperka ir į gydymo įstaigą nepristato bei neteikia gydytojams rekomendacijų ar nurodymų, kokio konkretaus modelio sąnario endoprotezas turi būti implantuotas pacientui; kiekvienu konkrečiu atveju dėl pacientui rekomenduojamo ir tinkamo sąnario endoprotezo, pagal klinikinę situaciją, indikacijas, patologiją, sąnario pažeidimo lygį prieš operaciją arba operacijos metu sprendžia gydytojų konsiliumas, pacientui gali būti implantuojamas bet kuris specialus sąnario protezas iš VLK perkamų specialių sąnarių endoprotezų sąrašo, o VLK tik po operacijos apmoka už pacientui implantuotą sąnarį. Teismas nustatė ir tai, kad gydytojų (gyd. V. Ž., T. S., A. G.) konsiliumo 2015 m. kovo 9 d. išvadoje nurodyta, jog dėl esančios būklės (kelio sąnario išnirimo, kontraktūros, artrozės ir paraparezės) operacija yra sudėtinga, bet, atsižvelgiant į santykinai jauną paciento amžių, santykinai aukštus pooperacinius lūkesčius, indikuotina pritaikyti pilnai stabilizuotą, becementinio tvirtinimo stiebais kelio sąnario endoprotezą Scorpio TS.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas, kuriame, įvertinusi VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo doc. M. K. išvadas, Komisija nustatė, kad neteisėta kalta veika, ligoninėje parenkant pacientui specialų endoprotezą, kuri būtų susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodytomis kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, t. y. negalėjimu po operacijos laisvai judėti, nekonstatuota. Byloje taip pat pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo prof. A. S. išvada, kurioje nurodyta, kad įvertinus paciento A. S. būklę, ypač operacijos metu, sąnario endoprotezas buvo parinktas teisingai, pasirinktas labiau tausojantis protezo tipas, kuris lemia geresnius ilgalaikius protezo išlikimo rezultatus. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vadovas prof. N. P. rašte „Dėl paciento A. S. konsultacinės išvados pateikimo“ taip pat nurodė, kad konkrečiu klinikiniu atveju gydytojas gerai suprato sudėtingą stuburo traumos sukeltą patologinę neurologinę paciento būklę ir parinko stabilizuotą kelio sąnario endoprotezą, nėra svarbu, kokios firmos endoprotezas yra panaudotas, svarbus yra endoprotezo konstrukcinis tipas, kuris buvo pasirinktas geriausiai, endoprotezo tipą pasirenka tik operuojantis gydytojas, nes tik jis nustato indikacijas operacijai ir turi teisę rinktis gydymo metodą.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje ieškovo prašymu buvo atlikta deontologinė ekspertizė ir ekspertai nurodė, jog Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas V. Ž. pagrįstai priėmė sprendimą implantuoti A. S. ne Šiaulių Respublikinės ligoninės gydytojo rekomenduotą kelio sąnario protezą (rotacinį hinčą), o kitą protezą Scorpio Knenn TS Single Axis Ravisios Knee System; gydytojas V. Ž. tinkamai atliko ieškovui dešinės kojos endoprotezavimo operaciją, jos atlikimo būdas, eiga ir naudotos priemonės pagrįsti moksline metodika, rekomenduota tinkama pooperacinė priežiūra ir gydymas, tačiau kyla abejonių dėl paciento tinkamo pooperacinių rekomendacijų laikymosi; gydymosi laikotarpiu kelio sąnario būklei neturėjo įtakos mechaninė endoprotezo problema, nebuvo padaryta implantacijos klaidų, tačiau kelio sąnario būklė buvo nulemta buvusių ir esamų minkštųjų audinių problemų aplink kelio sąnarį, o taip pat kojų funkcijos sutrikimų dėl paraparezės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad tiek ekspertizės išvados, tiek Komisijos sprendimo argumentai bei kitų specialistų nuomonės iš esmės yra vieningos, neprieštaraujančios, papildančios viena kitas ir jose aiškiai nurodyta, jog šiuo atveju parinktas tinkamas kelio sąnario endoprotezas ir operacija atlikta tinkamai. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, įvertinęs, kad ekspertizės akte nėra prieštaravimų, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta atlikus išsamų tyrimą, teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti ir nesutikti su ekspertų išvadomis, todėl neturi pagrindo manyti, kad ieškovui buvo implantuotas netinkamas endoprotezas, netinkamai atlikta sąnario endoprotezavimo operacija ir kad ieškovo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista, o tai reiškia, jog nėra pagrindo ligoninės veiksmus pripažinti neteisėtais.
8. Teismas nurodė, kad kadangi ieškovas ir gydytojas V. Ž. skirtingai aiškina informacijos apie operaciją ir tuo metu numatyto implantuoti protezo pateikimo aplinkybes, teismas rėmėsi byloje esančiu rašytiniu įrodymu – ieškovo ligos istorijoje esančiu 2015 m. kovo 9 d. sutikimu, kuriame A. S. savo parašu 2015 m. kovo 9 d. 10.30 val. patvirtino sutikimą dešinio kelio sąnario operacijai, ir kuriame nurodytas operacijos rizikos laipsnis, nulemtas ieškovo sveikatos būklės. Teismo vertinimu, sutikimas atitiko Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintą Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo reikalavimus ir paneigia ieškovo aiškinimą, kad sutikimą operacijai jis davė prieš pat operaciją, būdamas paveiktas nuskausminamųjų vaistų. Teismas pažymėjo, kad prieš operaciją, 2015 m. kovo 12 d., ieškovas davė rašytinį sutikimą dėl vardinio vaistinio preparato „Exacyl“ panaudojimo. Operacija buvo planinė, todėl prieš pasirašydamas sutikimą, ieškovas, teismo įsitikinimu, turėjo galimybę bet kuriuo metu nutraukti gydymą ar jį atidėti, kreiptis į kitą gydytoją ar kitą gydymo įstaigą.
9. Teismas, įvertinęs 2015 m. kovo 12 d. gydytojų ortopedų traumatologų konsiliumo išvadoje dėl papildomai panaudotų medicinos pagalbos priemonių arba endoprotezavimo operacijos metu keistos taktikos / pažymoje apie atliktą operaciją ir panaudotą sąnario endoprotezą Nr. 14-207200 išvardintus operacijos metu panaudotus komponentus, 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1091210 ir prekių perdavimo–priėmimo aktą, taip pat daiktinį įrodymą – posėdžio metu Šiaulių ligoninės gydytojo R. M. pateiktą teismui ieškovui 2016 m. balandžio 12 d. atliktos operacijos metu pašalintą kelio sąnario endoprotezą, konstatavo, kad nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo abejones, kad 2015 m. kovo 12 d. operacijos metu ieškovui buvo implantuotas ne tas endoprotezas, kuris nurodytas operacijos protokole ir kuris buvo nupirktas pagal 2015 m. kovo 17 d. UAB „Limeta“ PVM sąskaitą faktūrą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, teigdamas, jog įrašai medicininiuose dokumentuose apie tai, kad jis nesilaikė pooperacinio režimo ir savavališkai lankstė operuotą koją, neatitinka tikrovės, savo reikalavimų negrindžia tuo, jog jam nebuvo paaiškinta, kaip jis turi elgtis po operacijos ar kad pooperacinė priežiūra nebuvo tinkama. Ieškovas neįvardija ir kokiu metu, kokiomis aplinkybėmis įvyko komplikacija – endoprotezo išnirimas, tik teigia, kad po operacijos sąnarys buvo nestabilus. Nagrinėjant situaciją teisiniu aspektu ir sprendžiant dėl atsakovės bei gydytojo V. Ž. atliktų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, teismo vertinimu, yra pagrindas remtis ekspertizės išvadomis, kuriose nurodoma, kad gydymosi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje laikotarpiu kelio sąnario būklė buvo nulemta buvusių ir esamų minkštųjų audinių problemų aplink kelio sąnarį, o taip pat kojų funkcijos sutrikimo dėl paraparezės. Teismas nurodė neturintis pagrindo daryti kitų išvadų ir konstatuoti, kad kilusias komplikacijas lėmė implantuotas endoprotezas ar galimai netinkamas paties ieškovo elgesys po operacijos. Teismas akcentavo, kad subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, paties paciento sudėtinga sveikatos būklė negali nulemti atsakomybės taikymo ligoninei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp ligoninės (gydytojų) veiksmų ir atsiradusios žalos.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Ieškovo A. S. atstovo advokato D. V. pateiktame apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Apie ruoštą implantuoti kitą endoprotezą ieškovas apskritai nebuvo informuotas, todėl teismas turėjo vertinti ne aplinkybes, ar tinkamai apeliantas buvo informuotas, bet ar apskritai jis buvo informuotas apie ruošiamą įdėti endoprotezą. Nustačius informavimo pareigos pažeidimą, negalima vertinti, kad apelianto sutikimas operacijai buvo išreikštas tinkamai ir atspindėjo tikrąją jo valią, žinant, jog vietoje rotacinio hinčo protezo bus dedamas Scorpio protezas. Byloje ši aplinkybė nebuvo atskleista. Teismas ginčą vertino neteisingu aspektu. Apeliantas negali įvertinti pačios operacijos eigos, kuri galimai ir galėjo būti atlikta, nepažeidžiant keliamų reikalavimų, tačiau turėjo būti tiriama, kodėl apeliantui, atskleidusiam savo lūkesčius operaciją atliksiančiam gydytojui, nurodžiusiam kokio jis endoprotezo tikisi ir nori, kad būtų įdėtas, nebuvo atkleista, jog jo lūkesčiai nebus paisomi. Atsakovė veikė savavališkai, o galiausiai apeliantui vis tiek buvo keičiamas endoprotezas į rotacinį hinčą. Teismas nevertino aspekto, kad jeigu iškart būtų įdėtas rotacinis hinčas, jokių komplikacijų, gyvenimo kokybės pablogėjimo apeliantui nebūtų buvę.
2.2. Teismas, analizuodamas specialistų ir ekspertų išvadas, neįvertino, kad jos pateiktos vadovaujantis tik medicinos dokumentais, kurių teisingumą apeliantas kvestionavo. Nebuvo atlikta apelianto reali apžiūra. Taigi, teismas rėmėsi išvadomis, kurios stokoja objektyvumo ir išsamaus pagrįstumo, nes jose vertinta tik techninė metodinė gydymo pusė, bet nevertina, kaip iš tikrųjų buvo atlikta operacija, kokie realūs jos padariniai, kodėl buvo būtina pakartotinė operacija. Išvados pateiktos tik pagal dokumentus, bet ne pagal realius faktus. Neatskleidus šių aspektų teismo sprendimas nepagrįstas.
2.3. Teismo išvados dėl paciento sutikimo operacijai davimo subjektyvios ir nepagrįstos. Sutikimo turinys nepaneigia apelianto argumentų, kad jis nebuvo informuotas apie endoprotezo pakeitimą, koks jis bus dedamas, dėl kokių priežasčių ir kokios galimos komplikacijos. Apelianto bendro pobūdžio sutikimas nėra įrodymas, kad jis buvo informuotas apie aplinkybes, kurias atsakovė teigia atkleidusi. Būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad ji pateikė šią informaciją, o ne priešingai. Neracionali ir teismo pozicija, kad per tris dienas apeliantas galėjo pasiaiškinti su gydytoju. Apeliantas bendravo su gydytoju, atskleidė jam savo lūkesčius, tačiau nebuvo informuotas apie kitokio pobūdžio planus. Teismas atsakovės poziciją turėjo vertinti kaip gynybinę, nes niekur nėra užfiksuoti duomenys apie apelianto informavimą. Apeliantas nurodė, kad dokumentai buvo pasirašyti tik operacinėje, jų neperskaičius, medikams nurodžius vietas, kur dėti parašą. Nėra ir paties apelianto žymos su data, kada jis tiksliai pasirašė dokumentus, taip pat ir teismo minimą sutikimą. Tokiomis sąlygomis apeliantas neturėjo galimybių nei atsisakyti operacijos, nei tikslinti svarbias aplinkybes, kita vertus, apeliantas pasitikėjo atsakove ir nebuvo pagrindo tikslinti informacijos, kai atsakovė net neužsiminė, kad yra keičiamas gydymo, operacijos pobūdis, taip pat ir endoprotezo tipas.
2.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad neigiamų padarinių suvokimas yra tik apelianto subjektyvus vertinimas, nepagrįstas įrodymais. Teismas nepasisakė, kodėl, jeigu operacija buvo atlikta tinkamai, nebuvo nustatyta pažeidimų, endoprotezo parinkimas buvo tinkamas, vis dėlto prireikė pakartotinės operacijos, kurios metu buvo pašalintas, kaip akivaizdžiai netinkamas, atsakovės ligoninėje įdėtas endoprotezas ir įdėtas būtent pirminiame etape ieškovui rekomenduotas endoprotezas. Papildoma operacija, intervencija į apelianto kūną, su reabilitacija susiję nepatogumai taip pat vertintini kaip žala, kurios nebūtų, jeigu atsakovė iškart būtų veikusi kaip buvo iš jos tikimasi. Be to, nors teismas ir nekonstatavo, kad pooperaciniu laikotarpiu ieškovas būtų pažeidęs gydymo režimą, vis dėlto, vertinant kuri iš šalių sakė tiesą, o kuri laikėsi gynybos taktikos, būtina įvertinti ir atsakovės teiginius apie pooperacinį laikotarpį. Nebuvo atkleista, kodėl po operacijos apeliantui nebuvo leidžiama vaikščioti, nebuvo pagrįsta, kokių rekomendacijų ieškovas nesilaikė ir kokiu būdu jos jam buvo pateiktos, jeigu pačių atsakovės darbuotojų veiksmai buvo nesuderinti – kineziterapeutė lankstė koją, liepė stotis, o atėjęs gydytojas V. Ž. liepė to nedaryti. Nebuvo atkleista, kodėl apeliantui buvo dedamas įtvaras, kai po pakartotinės operacijos Šauliuose joks įtvaras nebuvo dedamas ir rizikos faktoriai, kuriais rėmėsi atsakovė (raumenų atrofija, sausgyslių išsitampymas), net nebuvo minimi.
2.5. Netinkamą veikimą pagrindžia tai, kad nesutampa užfiksuoti įdėtų ir išimtų endoprotezo detalių identifikacijos numeriai, endoprotezas nebuvo saugomas nustatyta tvarka, nes jį bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė gyd. R. M., taigi, net nebuvo patikimų įrodymų, jog teismui buvo pateiktas iš tikrųjų iš apelianto kojos išimtas endoprotezas. 2017 m gegužės 3 d. posėdžio metu gyd. R. M. pateikė teismui neaiškios paskirties detales, be jokių perdavimo–priėmimo dokumentų, neleidžiant apeliantui jų apžiūrėti, nufotografuoti, įvertinti jų būklės, suskaičiuoti. Be to, apeliantas reiškė nepasitikėjimą teismui, prašė sustabdyti bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas nepagrįstai šių prašymų netenkino. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino prašymo iškviesti liudytojus, taip užkirsdamas kelią objektyvaus ir nešališko teismo sprendimo priėmimui.
3. Ieškovo A. S. pateiktame ir pasirašytame apeliaciniame skunde, kuriuo ieškovas teigia papildantis advokato surašytą skundą, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, kreiptis į generalinį prokurorą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos I. S. veiksmų (procesinių pažeidimų), padarytų nagrinėjant civilinę bylą, įvertinimo. Apeliaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. 2017 m. liepos 10 d. priimtas skundžiamas teismo sprendimas šališkas, neteisingas ir neteisėtas. Teisėja atsisakė vykdyti teisingumą, atsisakydama iškviesti ieškovo prašomus liudytojus, atsisakydama išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuria remdamasis ieškovas norėjo įrodinėti ieškinio aplinkybes, taip pat atsisakydama stabdyti bylos nagrinėjimą iki ikiteisminiame tyrime bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Teisėja sąmoningai, tyčia pažeidė įstatymo leidėjo paliepimus, reglamentuojančius daiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo, apžiūros ir laikymo tvarką, sukeitė ar sunaikino esminį daiktinį įrodymą – endoprotezą.
3.2. Ieškovas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matydamas ir pats ant savęs išbandęs, kad endoprotezo implantavimo operaciją atlikęs gydytojas įdėjo ne apeliantui skirtą, galimai net nepilnos komplektacijos endoprotezą, savo veiksmais tyčia sugadindamas ieškovo sveikatą – pavertęs ieškovą visišką judėjimo negalią turinčiu neįgaliu asmeniu, manydamas, kad ieškovui skirtas vardinis endoprotezas galėjo būti įdėtas Palangos reabilitacijos ligoninės gydytojos vyrui S. S., manydamas, jog gydytojas V. Ž. galimai atliko nusikalstamus veiksmus, 2015 m. lapkričio 6 d. skundu kreipėsi į vyriausiąjį prokurorą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas), požymius. Suprasdamas, kad po operacijos yra pasmerktas likusį gyvenimą praleisti invalido vežimėlyje, ieškovas ryžosi pakartotiniam kelio sąnario keitimui. 2016 m. balandžio 12 d. operacijos metu gydytojas R. M. pašalino gydytojo V. Ž. įdėtą Stryker firmos kelio sąnario endoprotezą Scorpio TS, susidedantį iš 5 komponentų, ir įdėjo anksčiau rekomenduotą rotacinį Hinge knee endoprotezą. Iškart kitą dieną buvo leista keltis, stotis, mokytis vaikščioti be jokių įtvarų. Po kelių mėnesių ieškovas jau galėjo drąsiai remtis pakartotinai operuota, bet stabilia, koja. Po pakartotinės operacijos praėjus metams, ieškovas vienas pats gali savo kojomis nulipti iš 4 aukšte esančio buto, nueiti į garažą, sėdęs į automobilį nuvažiuoti į bet kurį Lietuvos geografinį tašką. Visos šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad po gydytojo V. Ž. atliktos endoprotezo implantavimo operacijos, be ieškovo sutikimo ir išankstinio informavimo įdėjus Scorpio TS endoprotezą, iš ieškovo buvo visiškai atimta judėjimo ir apsitarnavimo laisvė. Taigi, atsakovės ir jos gydytojo veiksmai padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.
3.3. Teisėja I. S., būdama šališka, teismo sprendime atsisakė nustatyti tiesą: žinomai klaidingai (manytina, tyčia melagingai) konstatavusi esmines faktines aplinkybes dėl apelianto ligoninėje pasirašytų dokumentų, susijusių su sutikimu operuotis, gydytojų konsiliumo sprendimo pakeisti rekomenduotą protezą į kitą, pooperacinio režimo metu gydytojų ir kinezeterapeutės atliktų veiksmų, jų duotų žinomai melagingų parodymų, kaltinant ieškovą ligoninės reglamento pažeidimais, rūkymu ir pan., taip pat dėl ieškovo prieš 37 metus buvusios stuburo traumos, kojų parezės, širdies problemų; atsisakydama iškviesti apelianto prašomus liudytojus – gydytoją ortopedą traumotologą M. K., UAB „Limeta“ generalinį direktorių K. K. ir UAB „Limeta“ logistikos centro specialistę A. Č., taip pat Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniąją tyrėją D. M..
3.4. Ieškovas matė, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje tyčia neleido ieškovui, jo atstovui advokatui D. V. ir ieškovo žmonai G. S., taip pat posėdyje dalyvaujantiems žmogaus teisių stebėtojams apžiūrėti ir įvertinti daiktinio įrodymo tikrumą. Teisėja ištraukė esminį įrodymą iš jį (įrodymą) savo portfelyje nešiojančio liudytojo R. M. rankų, atitinkamai to dokumentine tvarka neįforminusi. Manytina, kad toks įrodymo atėmimas, ciniškas normų, reglamentuojančių daiktinių įrodymų išreikalavimo, pateikimo, apžiūros ir laikymo tvarką, pažeidimas, leidžia ieškovui daryti išvadą, jog teisėja, būdama šališka trečiojo asmens naudai, tyčia slėpdama Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. balandžio 19 d. nutarimo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo žinomai melagingas išvadas, kad esminis daiktinis įrodymas yra išimtas ir saugomas, tyčia slapta esminį daiktinį įrodymą pagrobė, turėdama tikslą jį pakeisti ar sunaikinti. Tai patvirtina aplinkybė, kad į 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdį apžiūrai buvo pateikta tik dalis iš ieškovo kūno išimto endoprotezo, nors teismo sprendimo 36 punkte išsamiai įvardintos 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio metu R. M. pateiktos 5 endoprotezo dalys. Teisėja sprendime nenurodė, koks specialistas ir kada atliko pateikto pašalinto endoprotezo apžiūrą, neįvardijo, kas ir kaip galėjo įvertinti, kad ypatingo slaptumo aplinkybėmis 2017 m. gegužės 3 d. pagrobtas iš R. M. portfelio endoprotezas yra išimtas iš ieškovo kūno, iš kur galėjo atsirasti net 5 dalys, kai 2017 m. birželio 22 d. posėdžio metu pateikta tik viena arba dvi sujungtos į vieną dalys.
Atsiliepimas
4. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškovo atstovo pateiktą apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Skunde nurodomi analogiški teiginiai, kurie jau buvo išdėstyti ieškinyje ir teismo proceso metu. Nė vienoje iš ekspertų išvadų nėra jokio tarpusavio prieštaravimo. Visose išvadose nurodyta, kad atsakovės gydytojas V. Ž. pagrįstai priėmė sprendimą implantuoti A. S. ne Šiaulių Respublikinės ligoninės gydytojo rekomenduotą kelio sąnario protezą, o kitą protezą; jis tinkamai atliko operaciją, rekomenduota tinkama pooperacinė priežiūra ir gydymas, o kelio sąnario būklė buvo nulemta buvusių ir esamų minkštųjų audinių problemų aplink kelio sąnarį, o taip pat kojų funkcijos sutrikimo dėl paraparezės. Pats apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai nejaučia apatinės kūno dalies, nejaučia jokio skausmo. Apeliantas ir jo atstovas turėjo paneigti specialistų ir ekspertų išvadas kitais leistinais įrodymais, tačiau to nepadarė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiosiomis žiniomis, nėra pakankamas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.
4.2. Teismas tinkamai įvertino paciento informavimą ir pagrįstai rėmėsi rašytiniu įrodymu – apelianto ligos istorijoje esančiu 2015 m. kovo 9 d. sutikimu, kuriame A. S. savo parašu 2015 m. kovo 9 d. 10.30 val. patvirtino sutikimą dešinio kelio sąnario operacijai. Sutikime nurodytas operacijos rizikos laipsnis, kurį lemia paciento sveikatos būklė, kojų paraparezė, atsiradusi dėl stuburo lūžio.
4.3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pagal ieškovo skundus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, taip pat buvo tiriamas ir galimai ne tokių endoprotezo dalių įdėjimo faktas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 229 straipsnyje numatytų požymių. Taigi, atmestinos bet kokios spekuliacijos dėl endoprotezo dalių sukeitimo.
4.4. Prievolė atlyginti žalą galėtų atsirasti tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygas, iš kurių neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį, o taip pat priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Apeliantas skunde įrodinėja netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir netinkamą įrodymų vertinimą, tačiau nenurodo, kokią konkrečiai įtaką šie įrodinėjami pažeidimai turėjo teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui bei kaip konkrečiai lėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimo negalimumą.
5. Trečiasis asmuo V. Ž. atsiliepime į apelianto atstovo pateiktą skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atsiliepime išdėstytiems argumentais.
6. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į apelianto A. S. pateiktą skundą prašo šį skundą taip pat atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimo argumentai visiškai tapatūs atsakovės atsiliepimo į ieškovo atstovo pateiktą skundą argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumą pagal ieškovo A. S. asmeniškai ir jo atstovo advokato surašytuose apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.
Dėl bylos (ne)nenagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Ieškovas tiek apeliaciniame skunde, tiek 2019 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame rašte, reg. Nr. DOK-2450, (analogiško turinio raštas gautas ir 2019 m. gegužės 31 d.), prašė jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad be apeliacinio skundo argumentų yra dar daug aplinkybių, kurias norėtų išdėstyti teismui žodžiu.
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatymo leidėjas nustatė teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo.
10. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo 2019 m. gegužės 29 d. prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visus rašytinius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes ieškovas turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde, tuo labiau kad ieškovas jau vieną kartą pildė jo atstovo (advokato) surašytą ir pasirašytą apeliacinį skundą, pateikdamas paties A. S. atskirai surašytą skundą, savo ruožtu teisė būti išklausytam žodžiu ieškovui buvo suteikta pirmosios instancijos teisme. Apeliantas, prašydamas žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė, kokių konkrečiai aplinkybių nebūtų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iš bylos medžiagos, be kita ko, ir teismo posėdžių, kuriuose ieškovas išdėstė savo argumentus žodžiu, garso įrašų, todėl ieškovo prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.
Dėl ieškovo rašytinių pasisakymų (ne)priėmimo
11. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. birželio 4 d. gautas apelianto A. S. pasisakymas apeliaciniame procese (reg. Nr. DOK-2552), kurį ieškovas nurodo pateikiantis dėl to, kad jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti žodiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
12. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį, kad, viena vertus, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis) ir šis draudimas nepriklauso nuo to, ar buvo paskirtas žodinis ar rašytinis bylos apeliacine tvarka nagrinėjimas, kita vertus, pasikartojančių pasisakymų dėl jau ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu ieškovo byloje išdėstytų argumentų priėmimas netikslingas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovo atsiųsti rašytiniai paaiškinimai, jo pavadinti „pasisakymu“, nepriimami.
Dėl ginčo esmės
13. Apelianto atstovo surašytame ir pasirašytame skunde akcentuojama, kad ieškovas nebuvo informuotas apie konkretų jam ruošiamą įdėti endoprotezą, o nesant tinkamo informavimo, negalima vertinti, ar ieškovo sutikimas operacijai buvo išreikštas tinkamai. Be to, specialistų išvados, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pateiktos tik pagal medicininius dokumentus, neapžiūrėjus paties apelianto, ir teismas nepasisakė, kodėl, jeigu operacija buvo atlikta tinkamai ir endoprotezas parinktas buvo tinkamai, vis dėlto prireikė pakartotinės operacijos, kurios metu ieškovui buvo įdėtas dar pirminiame etape ieškovui rekomenduotas endoprotezo tipas, kuris ieškovui, skirtingai nuo implantuoto atsakovės ligoninėje, tiko. Galiausiai, šiame apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės ir gydytojo netinkamą veikimą pagrindžia tai, kad nesutampa užfiksuoti įdėtų ir išimtų endoprotezo detalių identifikacijos numeriai, išimtas endoprotezas nebuvo tinkamai saugomas, o tiesiog atneštas gydytojo R. M. į teismo posėdį.
14. Apelianto A. S. asmeniškai surašytame ir pasirašytame skunde, kuriuo jis nurodo papildantis jo atstovo išdėstytus argumentus, teigiama, kad ginčijamas sprendimas yra šališkas, neteisingas ir neteisėtas, nes teisėja atsisakė iškviesti ieškovo prašomus liudytojus, stabdyti bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir sąmoningai pažeidė daiktinių įrodymų išreikalavimo, pateikimo, apžiūros ir laikymo tvarką, 2017 m. gegužės 3 d. posėdyje neleidusi ieškovui, jo atstovui bei sutuoktinei apžiūrėti gydytojo R. M. pateikto daiktinio įrodymo bei įsitikinti jo tikrumu, šį įrodymą ištraukusi iš jį atnešusio liudytojo rankų, turėdama tikslą jį pakeisti ar sunaikinti. Apeliantas akcentavo, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, koks ir kada specialistas atliko liudytojo pateikto endoprotezo apžiūrą, nepaaiškinta, iš kur galėjo atsirasti net 5 jo dalys, kai 2017 m. birželio 22 d. posėdžio metu buvo pateikta tik viena arba dvi į vieną sujungtos dalys. Galiausiai, aplinkybės, kad pakartotinės operacijos metu įdėjus apeliantui anksčiau rekomenduotą endoprotezą ieškovas pradėjo pats vaikščioti, gali vairuoti automobilį, o ne tik važinėtis neįgaliojo vežimėliu, kaip buvo po pirmosios (pirminės) operacijos, ieškovo įsitikinimu, neginčijamai patvirtina, kad po gydytojo V. Ž. atlikto endoprotezo implantavimo operacijos, be ieškovo sutikimo ir išankstinio informavimo įdėjus Scorpio TS endoprotezą, iš ieškovo buvo visiškai atimta judėjimo ir apsitarnavimo laisvė, taigi, atsakovės ir šioje ligoninėje dirbančio gydytojo veiksmai padarė A. S. turtinę ir neturtinę žalą.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, su apelianto pozicija, išdėstyta abiejuose skunduose, nesutinka.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo ir proceso teisės normų (ne)pažeidimo
16. Bylos medžiagoje nėra jokių patikimų įrodymų, leidžiančių suabejoti skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu ir nesuinteresuotumu bylos baigtimi, kuriuos ieškovas siekia paneigti, jo nuomone, teisėjos tyčia padarytais proceso teisės normų pažeidimais.
17. Priešingai nei nurodo apeliantas, Šiaulių apygardos teismo teisėja, 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi pridėjusi prie bylos prisaikdinto liudytojo gydytojo R. M., atlikusio ieškovui pakartotinę dešinio kelio sąnario operaciją, atneštą daiktinį įrodymą – endoprotezą, kuris, šio liudytojo teigimu, buvo išimtas būtent iš ieškovo kojos, ir laikydama šį daiktinį įrodymą kartu su byla, kaip numatyta CPK 208 straipsnio 1 dalyje, jokių daiktinių įrodymų pridėjimo prie bylos ir saugojimo reikalavimų, aiškiai paties apelianto net neįvardintų, nepažeidė.
18. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti daiktinio įrodymo apžiūros reikalavimai (CPK 209 straipsnis). 2017 m. gegužės 3 d. posėdyje pridėjusi liudytojo atneštą endoprotezą prie bylos, teisėja paaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, kad daiktinis įrodymas bus apžiūrimas po to, kai teismas išspręs ieškovo pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo arba atidėjimo. Iš 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja paklausė šalių, ar dar bus kokių prašymų ir klausimų, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas jokių prieštaravimų dėl daiktinio įrodymo apžiūros kitame posėdyje, nei reikalavimų pateiktą endoprotezą apžiūrėti tuoj pat, šiame posėdyje, nepareiškė. Be to, prašymo susipažinti su teisme saugomu daiktiniu įrodymu A. S. ir (ar) jį atstovaujantys asmenys taip pat neteikė iki pat kito teismo posėdžio, įvykusio 2017 m. birželio 22 d., tačiau šio posėdžio metu, kaip nustatyta iš garso įrašo, ieškovas, faktiškai net nepradėjęs apžiūrinėti teismo pasiūlyto apžiūrėti daiktinio įrodymo, iškart pareiškė, kad nėra tikras, jog jam pateiktas apžiūrėti endoprotezas yra tas pats, kuris buvo atneštas liudytojo R. M., o apeliaciniame skunde A. S. apskritai nurodo, kad jam neva buvo pateiktos apžiūrėti tik 2 endoprotezo dalys.
19. Teisėjų kolegija pripažįsta visiškai deklaratyviais ieškovo pareiškimus apie liudytojo pateikto endoprotezo pirmosios instancijos teisme pakeitimą (pagrobimą), neva įvykdytą bylą nagrinėjusios, ieškovo teigimu, šališkos teisėjos, jai siekiant apginti atsakovę, nes, pirma, Lietuvos apeliaciniam teismui persiųsti visi 5 endoprotezo komponentai, sujungti į 2 santykinai savarankiškas dalis (vieną endoprotezo dalį sudaro blauzdikaulio komponentas su stiebu ir plastmasiniu intarpu, o kitą – šlaunikaulio komponentas su stiebu), antra, 4 iš jų (visuose, išskyrus plastmasinį intarpą) yra aiškiai matomi identifikaciniai numeriai, kurie, kaip jau buvo konstatuota ir 2017 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-65139-15, sutampa su 2015 m. kovo 12 d. gydytojų ortopedų traumatologų konsiliumo pažymoje apie atliktą operaciją ir panaudotą sąnario endoprotezą Nr. 14-207200 išvardintų operacijos metu panaudotų komponentų numeriais, taip pat UAB „Limeta“, importavusios šį endoprotezą į Lietuvą sutarties su Valstybine ligonių kasa pagrindu, 2016 m. sausio 11 d. rašte įvardintų kelio sąnarį Scorpio TS sudarančių komponentų, išrašytoje 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1091210 ir prekių perdavimo–priėmimo akte nurodytų komponentų identifikaciniais numeriais.
20. Pastebėtina, kad šiuo konkrečiu atveju daiktiniame įrodyme, t. y. endoproteze, esantiems išgraviruotiems numeriams sulyginti su medicininiuose dokumentuose (ieškovo ligos istorijoje) užfiksuotais endoprotezo komponentų numeriais, ypatingų specialių medicininių žinių ar specifinių sugebėjimų nereikia, todėl tokius veiksmus gali atlikti ir medicininio išsilavinimo neturintis teisėjas, išanalizavęs bylos medžiagą (CPK 185 straipsnis). Taigi, priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl identifikacinių numerių ant išimto ir byloje esančio endoprotezo bei medicininiuose dokumentuose nurodyto endoprotezo sutapimo, atitinkamai ir dėl A. S. argumento, kad jam iš tikrųjų galėjo būti įstatytas ne tas protezas, kuris nurodytas ligos istorijoje, nepagrįstumo, neprivalėjo remtis kokio nors atskiro specialisto padarytos daiktinio įrodymo apžiūros rezultatais.
21. Pirmosios instancijos teismo šališkumo neįrodo ir kiti ieškovo bei jo atstovo nurodyti argumentai, susiję su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų pirmosios instancijos teisme priėmimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas visus bylos nagrinėjimo metu priimtus tarpinius procesinius sprendimus motyvavo, o pats savaime ieškovui nepalankių procesinių sprendimų priėmimo faktas ir tai, kad ieškovas nesutinka su priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo atsisakymų tenkinti ieškovo prašymus (2017 m. vasario 1 d. prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-oiojo skyriaus pareigūnai priims atitinkamą procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-65193-15 dėl galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo Klaipėdos universitetinė ligoninėje; tos pačios datos prašymą teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl to, kad ji atsisakė tenkinti prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą; 2017 m balandžio 4 d. prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas; tos pačios datos prašymą iškviesti liudytojais UAB „Limeta“ darbuotojus ir ikiteisminiame tyrime dalyvaujančią vyresniąją tyrėją D. M.; galiausiai, 2017 m. gegužės 3 d. prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą), motyvus, neturi teisinio ir faktinio pagrindo su jais nesutikti, nes, kaip visiškai pagrįstai buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas ieškovui, CPK nenustato privalomo bylos nagrinėjimo sustabdymo dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo (CPK 163 straipsnis), be to, pagal civilinėje byloje surinktą medžiagą negalima teigti, kad šioje civilinėje byloje, tuo labiau po to, kai gydytojas R. M. pateikė į bylą 2016 m. balandžio 12 d. operacijos metu išimtą endoprotezą, nepakanka visų bylai teisingai ir visapusiškai išnagrinėti būtinų įrodymų. Savo ruožtu ieškovo nurodytų asmenų – UAB „Limeta“ darbuotojų, tik pateikusių ligoninei endoprotezo komponentus, kvietimas liudyti netikslingas (CPK 7 straipsnis), tuo labiau kad pasitvirtinus identifikacinių numerių, esančių ant išimtų iš ieškovo kelio endoprotezo komponentų ir UAB „Limeta“ atsiųstų ligoninei bei nurodytų kaip sunaudotų operacijos metu pažymoje sutapimui, akivaizdus ir ieškovo argumento dėl kito, nei užfiksuota medicininiuose dokumentuose, endoprotezo ieškovui įdėjimo nepagrįstumas (šį argumentą ieškovas grindė UAB „Limeta“ PVM sąskaitos faktūros ir perdavimo akto vėlesne nei operacijos diena surašymo data). Pažymėtina, kad kaip matyti iš 2017 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-65139-15, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas V. J. paaiškino, kad pirmiausiai pacientui atliekama reikalinga operacija, ir tik po to, kai tiksliai žinomos toje operacijoje panaudotos priemonės (nes skiriasi endoprotezų komponentų dydžiai, ilgiai, intarpų storiai ir t. t.), išrašoma sąskaita faktūra ir ji pateikiama 1 mėnesio laikotarpiu Valstybinei ligonių kasai apmokėti.
23. Galiausiai, pastebėtina ir tai, kad apeliantas, savo skunduose teigdamas, jog nepagrįstai nebuvo tenkinti jo prašymai, jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir bylos teisinio rezultato teisingumu, iki pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos nepateikė, nors, kaip matyti iš ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (t. 3, b. l. 162), ieškovo atstovas dar prieš paskutinį pirmosios instancijos teismo posėdį (2017 m. birželio 22 d.) buvo gavęs leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti kopijas. Savo ruožtu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas galėtų būti pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (ne)tinkamumo
24. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančio gydytojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Tačiau maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, kad gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, jog turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016; kt.).
26. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko iš esmės neginčija apeliantas, tiek bylos nagrinėjimo metu paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados, tiek Komisijos sprendimo argumentai bei kitų specialistų (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo doc. M. K., Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos Traumatologijos klinikos vadovo prof. A. S., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vadovo prof. N. P.) nuomonės ginčo klausimu (dėl endoprotezo ieškovui parinkimo ir operacijos atlikimo) yra visiškai vieningos ir viena kitą papildančios – specialistai priėjo išvadą, kad ieškovui A. S. gydytojo V. Ž. buvo parinktas tinkamas kelio sąnario endoprotezas ir operacija atlikta tinkamai.
27. Ieškovas teigdamas, kad visi specialistai (tiek ekspertizę surašę, tiek pateikę atskiras nuomones) savo išvadas padarė tik iš medicininių dokumentų, neatlikę paties ieškovo apžiūros, todėl jų išvados stokoja objektyvo ir pagrįstumo, pats jokių kitų įrodymų, pagrįstų specialistų žiniomis ir leidžiančių suabejoti šioje byloje pateiktų ekspertizės ir atskirų specialistų išvadų teisingumu, nepateikė, nors būtent ieškovui tenka pareiga įrodinėti atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).
28. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad liudytojas gydytojas R. M., atlikęs ieškovui pakartotinę operaciją ir pakeitęs ieškovui netikusį endoprotezą Scorpio TS į rotacinį hinčą, teismo posėdyje paties ieškovo paklaustas, ar išvados dėl endoprotezo parinkimo tinkamumo gali būti daromos vien iš medicininių dokumentų, patvirtino, jog toks vertinimas galimas ir laikytinas patikimu. Kaip paaiškino minėtas liudytojas ir kaip matyti iš kitų specialistų išvadų, net ir tinkamai parinkus endoprotezą, garantuoti išimtinai teigiamo rezultato, t. y. kad endoprotezas konkrečiam asmeniui tikrai tiks ir neatsiras absoliučiai jokių komplikacijų, niekas negali.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).
30. Taigi, vien tik ieškovo, neturinčio medicininio išsilavinimo, subjektyvus vertinimas, kad tokių pasekmių (girnelės išnirimas ir pan.), kurios buvo kilusios po pirmosios operacijos, kai buvo implantuotas endoprotezas Scorpio TS, neturėjo atsirasti, jeigu būtų viskas tinkamai padaryta (tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos), ir aplinkybė, jog antrasis, pakartotinės operacijos metu jam įstatytas, endoprotezas (rotacinis hinčas) tiko ieškovui geriau, nei pirmasis, neįrodo, kad atsakovė (taip pat ir šioje ligoninėje dirbantis gydytojas V. Ž.) atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai suteikė ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, nes visi pirmiau nurodyti apelianto argumentai, detaliai dėstomos aplinkybės apie po operacijos ieškovo patirtus sunkumus, fizinius skausmus ir judėjimo sutrikimus, nukreipti į rezultato, nepateisinusio ieškovo lūkesčių, o ne į proceso vertinimą, nors, kaip minėta, gydytojo galimybės, taigi, atitinkamai ir profesinė atsakomybė, turi objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato. Nei vienas iš specialistų, pateikusių išvadas šioje byloje, nenurodė, kad gydytojas V. Ž. pagal ieškovo sveikatos būklę, be kita ko, iki pirminės operacijos gydytojams žinomą bei medicininiuose dokumentuose užfiksuotą ieškovo kojų paraparezę, dėl anksčiau patirtos stuburo traumos esančias kitas kojų raumenų problemas, turėjo ir (ar) galėjo prognozuoti, jog geriau tiks mažesnes judesių galimybes užtikrinantis (kaip paaiškino gydytojas R. M.) rotacinis hinčas, nei ieškovui įstatytas net geresnis (labiau tausojantis) endoprotezas Scorpio TS.
31. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista, todėl nėra jokio pagrindo atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės veiksmus pripažinti neteisėtais bei taikyti jai civilinę atsakomybę.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ir pareigos informuoti pacientą pažeidimo nagrinėjamu atveju.
33. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant Sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, jog pacientas gavo tinkamą informaciją.
34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo konkrečiu atveju, kai ieškovas ir gydytojas V. Ž. visiškai priešingai aiškina ieškovo A. S. informavimo apie operaciją aplinkybes (t. y. ieškovui teigiant, jog jis apskritai nebuvo informuotas apie tai, kokio tipo endoprotezą jam implantuos (jog ne gydytojo R. M. rekomenduotą endoprotezą – rotacinį hinčą, o kitokio tipo protezą), o gydytojui V. Ž. tvirtinant, kad su apeliantu jis aptarė gydymo planą, išaiškino pastarajam, kodėl nededa hinčo tipo protezo, ieškovas turėjo klausimų, prašė instrukcijų ir gydytojas manė, jog pacientas visus išaiškinimus suprato), būtina remtis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konkrečiai – 2015 m. kovo 9 d. 10.30 val. ieškovo parašu patvirtintu sutikimu dešinio kelio sąnario operacijai, kurią atliks gydytojas V. Ž., kuriame, be kita ko, yra ieškovo patvirtinimas, kad pacientas supranta, jog operacija turi savo rizikos laipsnį, nulemtą paciento sveikatos būklės, konkrečiai jo kojų paraparezės dėl stuburo lūžio. Šis sutikimas, remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, reiškia, kad ieškovas gavo visą tinkamą informaciją, taigi, ir apie jam ruošiamą įdėti endoprotezą.
35. Teisės aktuose nesant reikalavimo, kad sutikime dėl operacijos atlikimo būtų įvardytas būtent konkretus endoprotezo tipas ir modelis, pripažintina, jog tokios informacijos rašytiniame sutikime nebuvimas savaime nereiškia, kad ieškovas nebuvo apie tai informuotas ar, tuo labiau – jog buvo pažeista įstatyme sveikatos priežiūros įstaigai nustatyta paciento informavimo pareiga. Be to, kaip matyti iš 2015 m. kovo 9 d. gydytojų konsiliumo protokolo, dar 2015 m. kovo 9 d., t. y. prieš tris dienas iki pačios operacijos, jau buvo nuspręsta (ir užfiksuota medicininiuose dokumentuose) pritaikyti būtent Scorpio TS endoprotezą, todėl manytina, kad jokio pagrindo neinformuoti ieškovo apie tai, jog jam bus įdėtas ne rotacinis hinčas, bet taip pat stabilizuojančio tipo, tačiau kito modelio, endoprotezas, nebuvo.
36. Savo ruožtu ieškovo argumentai, kad 2015 m. kovo 9 d. datuotas sutikimas operacijai buvo pasirašytas iš tikrųjų pačioje operacinėje 2015 m. kovo 12 d., ir atsakovas su jo pasirašytais dokumentais neturėjo laiko tinkamai susipažinti, visiškai deklaratyvus, nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindama pirmiau išdėstytus teisinius argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.