Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-742-142/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-04-18
Bylos Nr.: Ik-742-142/2011
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatas

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
16.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. byla Nr.I-742-142/11

Proc. Nr. 3-61-3-02581-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5

(S)SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkauja posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. R., atsakovo atstovams Olgai Kilkinovai ir Svajūnui Ratiukui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Leandrui Pociui, specialistui Narūnui Porvaneckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą teismui, kuriame prašo:

panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010 08 05 pažymos (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 punktuose įtvirtintas išvadas, jog sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašui nepriskirtas, nes neatitinka taisyklių 3 punkto reikalavimų (išvados 2 p.), po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko (išvados 3 p.);įpareigoti atsakovą VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją iš naujo nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Paaiškina, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju. Vilniaus m. 1-ame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01387-10 dėl vagystės iš gyvenamųjų patalpų. 2010 05 04 nuo 12 val. iki 13 val. atliekant su sulaikytu asmeniu įtariamojo apklausą, pastarasis bandė pabėgti. Sulaikymo metu įtariamasis pasipriešino ikiteisminio tyrimo pareigūnui V. R., dėl ko šis patyrė dešinio riešo ir blauzdų traumas – daugybinį kūno sužalojimą. Dėl šio fakto 2010 05 05 Vilniaus AVPK 1-me PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01421-10 pagal BK 286 str. Dėl patirtų kūno sužalojimų V. R. 2010 05 05 kreipėsi į Respublikinę Vilniaus polikliniką. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01421-10 2010 05 07 Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų atliktas V. R. kūno tyrimas-išvada Nr. (duomenys neskelbtini)(01). Dėl V. R. sveikatos sutrikdymo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Remiantis Vilniaus AVPK vidaus tyrimo skyriaus pareigūnų 2010 07 21 atlikto tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-1S6-35, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pirmojo poskyrio tyrėjas V. R. 2010 05 04 traumą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai ir jam priklauso Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija už sveikatos sutrikdymą. Tačiau VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) 2010 08 05 surašė pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad vadovaudamasi Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 Taisyklėmis ir Sąrašo nuostatomis CMEK priima tokį sprendimą: yra fizinio veiksnio, įvykusio 2010 05 04, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys, pagrindas Tarnybinio patikrinimo išvada 2010 07 21 Nr. 10-7-1S6-35. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašui nepriskirtas, nes neatitinka nutarimo taisyklių 3 punkto reikalavimui. Po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko. Tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.

Paaiškina, kad CMEK priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2010 08 05 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma (duomenys neskelbtini) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 10 ir 11 punktų reikalavimų. Remiasi VRM Medicinos centro nuostatais (7.2 punktu), patvirtintais VRM 2005 12 19 įsakymu Nr. IV-416. Taip pat remiasi Vidaus tarnybos statuto 39 str. 3 d., 40 str. 8 d. Paaiškina, kad CMEK yra viešojo administravimo valstybės institucija, todėl jos parengtas individualus administracinis aktas turi atitikti VAĮ 8 str. reikalavimus. 2010 08 05 pažymoje (duomenys neskelbtini) yra suformuluotos taisyklių 10 p. nurodytos išvados, tačiau šias išvadas pagrindžiančių objektyvių sveikatos tyrimo duomenų, t. y. motyvuotų išvadų nėra nurodyta. Teigia, kad CMEK sprendimas sukelia teisines pasekmes pareigūnui, nes nuo jo priklauso kompensacijos mokėjimas bei jos dydis. CMEK sprendimas turi būti motyvuotas taip, kad teismas galėtų spręsti, ar CMEK išsprendė taisyklių 10 punkte keliamus klausimus. Pagal taisyklių 11 punktą į tuos klausimus turi būti atsakyta. 2010 08 05 pažyma (duomenys neskelbtini) turi tokius turinio trūkumus, kurie gali būti pripažinti esminiais procedūriniais pažeidimais. Skundžiamo akto turinys neatitinka įprastinės ekspertizių išvadų surašymo praktikos. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie CMEK posėdį ir su sprendimo motyvais jis nebuvo supažindintas. Iš skundžiamo akto neaišku, kodėl priimtas toks sprendimas - ar dėl to, kad sveikatos sutrikdymas nepatenka į sąrašą, ar dėl to, kad sveikatos sutrikdymas turėjo nulemti ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą. Pirmu atveju reikia vadovautis Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtinto sąrašo 3.2 punktu. Diagnozė ir medicininiai duomenys, esantys dokumentuose, patvirtina, kad sveikatos sutrikdymas patenka į sąrašo 3.2 punktą, kadangi šiame punkte nėra baigtinio sveikatos sutrikdymų sąrašo, tačiau bet kurios kūno dalies nekiaurinis sužeidimas, trauma, jeigu nebuvo pažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ir pagrindinės kraujagyslės, patenka į sąrašą. Atlikdama ekspertizę dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo CMEK vadovaujasi VRM 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 patvirtintu aprašu. Šio Aprašo 50 punktas įpareigoja atsakovą ekspertizės atlikimo metu remtis visais objektyviais duomenimis. CMEK visiška neatsižvelgė į pareiškėjo V. R. sveikatos istorijoje esantį gydytojos įrašą apie tai, kad nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, nes pareiškėjas jo atsisakė. Atsakovas, vadovaudamasis 50 punktu, privalėjo išsiaiškinti aplinkybes, įtakojusias sužeidimų pobūdį, taip pat į tai, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta nedarbingumo pažymėjimo, nustatyti tikrąją patirtų daugybinių sumušimų gydymo trukmę, jei nedarbingumo pažymėjimas gydytojos nuomone turėjo būti išduotas ir tęsiamas. Taisyklių 7 punktas numato, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį CMEK nustato, analizuodama medicininius dokumentus, prireikus ir kitus dokumentus. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2010 08 30 pažymoje nurodyta, kad dėl didelės darbo apimties ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-01373-10 bei kitų operatyvinių priemonių 2010 05 04 tyrėjui V. R. buvo pasiūlyta kitą dieną grįžti į tarnybą. Įrašai medicininiuose dokumentuose (2010 05 05 įrašas V. R. ambulatorinėje kortelėje, kad jis atsisakė nedarbingumo pažymėjimo) patvirtina, kad ši aplinkybė įtakojo pareiškėjo grįžimą į tarnybą. Mano, kad CMEK nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtinto sąrašo 3 punkto nuostata dėl nedarbingumo trukmės. Remiasi tuo, kad nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ar jo atsisakymas negali nulemti tikrojo nedarbingumo, atsiradusio dėl daugybinio sumušimo. Neteisinga žaizdų gijimo trukmę sieti su nedarbingumo pažymėjimo išdavimo data. CMEK nesiaiškino tos aplinkybės, per kokį laikotarpį patirtos (panašios) žaizdos pakankamai sugyja ir surandėja. Todėl mano, kad būtina išklausyti pareiškėją gydžiusios gydytojos poziciją apie žaizdų būklę bei daugybinio sumušimo galimo gydymo bendrą trukmę. Taip pat mano, kad būtina teisme išklausyti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu paskirtą gydytoją konsultantą. Paaiškina, kad CMEK neįvertino tos aplinkybės, kad daugybinis sumušimas bendroje sumoje lemtų ilgesnį kaip 10 dienų nedarbingumą. Dėl 2010 05 04 dešinio riešo traumos po ambulatorinio gydymo papildomai tolimesniam gydymui V. R. buvo nusiųstas į Trakų medicininės reabilitacijos centrą. Mano, kad esant abejonėms ir prieštaravimams būtina skirti kompleksinę ekspertizę, siekiant nustatyti panašių sumušimų kiekvienos žaizdos atskirai bei sumušimų visumos bendrąją gydymo trukmę ir pašalinti abejones ir prieštaravimus. Nesutinka su CMEK teiginiu, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko. Formaliai atliekant ekspertizę buvo apžiūrėtas tik dešinysis riešas. Tuo tarpu nebuvo apžiūrėtos blauzdos. Ant dešinės blauzdos yra liekamasis reiškinys – sugijęs pažeistas audinys, gana aiškiomis ribomis. Remiantis aprašo 4.5 punktu, CMEK privalėjo įvertinti liekamuosius sveikatos pakitimus. Mano, kad CMEK neatliko savo pagrindinių ekspertizės uždavinių arba juos atliko aplaidžiai, galimai turėdama išankstinį nusistatymą priimti neigiamą sprendimą. Be to, CMEK neišsprendė Taisyklių 10 p. nurodytų klausimų. Toks šiurkštus teisės aktų reikalavimų nesilaikymas sukelia abejones medicininę ekspertizę atlikusių gydytojų kvalifikacija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžiuose pareiškėjas palaikė skundą ir jo argumentus, prašė skundą tenkinti. Teismo posėdyje 2011 04 07 papildomai nurodė, kad ginčijama pažyma atima iš jo galimybę gauti draudimą ir kompensaciją pagal Vyriausybės 1991 12 05 nutarimą Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, todėl ekspertai privalėjo aiškintis, ar nėra sveikatos sutrikdymo ir pagal šį teisės aktą. Šiuo aktu patvirtinta draudiminių įvykių padarinių lentelė, į kurią atsakovas neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į skundą (b. l. 18-24, toliau – ir atsakovas, Centras, Medicinos centras) pasisako, kad skundas nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad CMEK, kaip medicinos centro struktūrinis padalinys, teikia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams specializuotosios medicinos ekspertizės paslaugą, vertinant pareigūnų tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai bei nustatant pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Nurodo teisės aktus, kurie reglamentuoja CMEK ekspertizės atlikimą: Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3, 5 ir 8 dalys, Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau - Taisyklės) ir Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašas (toliau - Sąrašas), patvirtinti Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130, VRM 2004 04 23 įsakymas Nr. IV-138, 2000 08 22 įsakymas Nr. 366, priimtas įgyvendinant Statuto 40 str. 5 d., Sveikatos sistemos įstatymas, 27 str. 2 d., Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 (toliau – Tvarkos aprašas).

Paaiškina, kad 2010 08 05 CMEK gavo Vilniaus AVPK 2010 08 02 siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-SE-371 – nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir jo tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai jo sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Pažymi, kad ekspertizės atlikimo metu pareiškėjas anamnezės lape pasirašytinai nurodė, kad sveikatos problemų šiuo metu (2010 08 05) neturi, jokių vaistų šiuo metu (2010 08 05) nevartoja, mano, kad šiuo metu (2010 08 05) yra sveikas ir tinkamas statutinei tarnybai. CMEK, 2010 08 05 įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (medicininio tikrinimo aktą (MTA) Nr. 20808, pareiškėjo V. R. 2010 05 24 pažymą apie traumos sunkumą Nr. 11, išrašą iš jo asmens sveikatos istorijos, 2010 05 07 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)(01), pareiškėjo V. R. nustatytą diagnozę – daugybiniai sumušimai (dešiniojo riešo, abiejų blauzdų) (TLK-10, kodas T.9), patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų V. R. sveikatą, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą bei į 2010 06 29 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 10-7-NA1-16, priėmė ekspertinį sprendimą (2008 08 05 CMEK posėdžio protokolas, MTA (duomenys neskelbtini) 4 dalis, 2010 08 05 CMEK pažyma (duomenys neskelbtini) ir 2010 08 05 CMEK pažyma (duomenys neskelbtini) (patikslinta) (tvarkos aprašo 55 punktas)). Vadovaujantis Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 Taisyklėmis ir Sąrašu, CMEK ekspertinis sprendimas: yra fizinio veiksmo, įvykusio 2010 05 04, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys, pagrindas tarnybinio patikrinimo išvada 2010 07 21 Nr. 10-7-IS6-35; sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašui nepriskirtas (neatitinka Vyriausybės nutarimo 2004 09 02 Nr. 1130 Sąrašo 3 punkto reikalavimų); po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko; tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.

Visi veiksmai atlikti, vykdant tvarkos aprašo IX, X dalių bei sveikatos apsaugos ministro 2008 11 17 įsakymo Nr. 1114 reikalavimus. Pareiškėjas 2010 08 05 CMEK posėdyje metu nedalyvavo, todėl apie priimtą ekspertinį sprendimą jis buvo informuotas tvarkos aprašo 60 ir 61 punktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad MTA (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad pareiškėjo gydytojo chirurgo apžiūros metu jis buvo informuotas apie CMEK posėdžio datą, laiką ir vietą bei jam žodžiu išaiškinta apie jo sveikatos sutrikdymo sunkumo mąsto nustatymą, tačiau pareiškėjas nurodytos apžiūros metu elgėsi agresyviai, negatyviai, nesiklausė gydytojo chirurgo išaiškinimo apie jo sveikatos sutrikdymo sunkumo mąsto nustatymą, pareiškė, kad atsisako dalyvauti CMEK posėdyje, nes nenori girdėti „nesąmonių“ ir skuba į darbą. CMEK sprendimas grindžiamas Sąrašo 3 punkto nuostatomis, kad lengvi sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai yra tik tie, kurie nulėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą. CMEK privalo laikytis teisės aktų. CMEK neturi teisinio pagrindo taikyti pasirinktinai Sąrašo sąlygas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 03 08 nutartimi Nr. A-146-431-09. Pareiškėjas V. R. nepateikė CMEK nedarbingumo pažymėjimo, nes kaip matyti iš įrašo jo asmens sveikatos istorijoje, nedarbingumo pažymėjimo neėmė – atsisakė. Šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo patenkinama ir jis galėjo be rizikos sveikatai tęsti tarnybą toliau. Pažymi, kad nei vienas teisės aktas, kuris reglamentuoja pareigūnų tarnybą, nesuteikia teisės vidaus reikalų įstaigoms reikalauti iš pareigūno nedarbingumo pažymėjimo atsisakymo ar uždarymo ir išėjimo į tarnybą sergant. Jeigu pareigūnas priima sprendimą atsisakyti nedarbingumo pažymėjimo, yra pagrindas teigti, kad pavojaus jo sveikatai nėra. Nei vienas gydytojas specialistas neprisiims atsakomybės ir nepasakys tiksliai, kiek dienų truktų pareiškėjo laikinas nedarbingumas, nes kiekvieno žmogaus sveikata yra individuali, kriterijų nustatyti, kiek konkrečiai trūktų vieno ar kito žmogaus pasveikimo laikotarpis dėl to paties sveikatos sutrikdymo, nėra. Remiasi LVAT 2008 10 17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1735/2008, administracine byla Nr. A143-1899/2008, 2009 04 14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-431/09, 2009 09 28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-319/10. Remiasi Taisyklių 11 punktu, 10.1-10.3 punktais. Kiti įsipareigojimai surašant pažymas CMEK nėra nustatyti. Paaiškino, kad CMEK 2010 05 07 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)(01) yra rekomendacinio pobūdžio, CMEK ekspertizės metu rėmėsi visais pateiktais ir turimais medicininiais dokumentais, visais objektyviais duomenimis, CMEK neprivalo spėlioti, kiek ilgai gali trukti laikinasis nedarbingumas, nes bet koks gydytojas specialistas pasakys, kad tai yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo kiekvieno žmogaus sveikatos, pasveikimo laikas kiekvienam žmogui dėl to paties susirgimo gali ženkliai skirtis. Pareiškėjui nustatyta diagnozė – daugybiniai sumušimai (dešinio riešo, abiejų blauzdų) (TLK-10 kodas T00.9), tačiau pareiškėjas klaidindamas teismą skunde nuolat vartoja žaizdų sąvoką, nors tokia diagnozė jam nustatyta nebuvo. CMEK neprivalėjo aiškintis, per kiek žaizdos surandėja, nes pareiškėjo sveikatos sutrikdymas susietas su dešinio riešo ir abiejų blauzdų daugybiniais sumušimais, o ne su dešinio riešo ir abiejų blauzdų žaizdomis. Iš medicininių dokumentų (Trakų medicininės reabilitacijos centras) matyti, kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2010 08 16 iki 2010 08 28 ne dėl patirtų 2010 05 04 daugybinių sumušimų, o dėl kitų ligų, nesusijusių su sveikatos sutrikdymu (epikrizės 6 punktas). CMEK pagrįstai konstatavo, kad dėl sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko, nes pareiškėjui likęs ant dešinės blauzdos liekamasis reiškinys – dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje 1x0,5 cm nubrozdinimas ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje distalinėje dalyje 3,5x0,5 cm išilginės eigos nubrozdinimas su nutrūkimu negali būti pripažinti po sveikatos sutrikdymo likusiais sveikatos pakitimais, nes dėl nubrozdinimų pareiškėjo sveikata nepakito, šie nubrozdinimai nesukėlė jam tokių anatominių pakitimų ir (ar) funkcinių sutrikimų, dėl kurių jis būtų pripažintas netinkamu tarnybai, arba jo tinkamumas tarnybai sumažėtų, arba jis būtų iš dalies nedarbingas, arba jam būtų taikomos tarnybinio kaitumo nuostatos dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Mano, kad pagal teisės aktų nuostatas, pareiškėjui kompensacija galės būti išmokėta tik tuo atveju, jeigu bus pateiktas dokumentas – nedarbingumo pažymėjimas, kuris patvirtins patirto sveikatos sutrikdymo laikinojo nedarbingumo trukmę. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad, surašant skundžiamą pažymą, jie neprivalėjo vadovautis Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 45-47) pasisako, kad skundas yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad Vilniaus AVPK tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS6-35 įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė, kad 2010 05 04 apie 12.30 val. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK tarnybinėse patalpose, esančiose Kalvarijų g. 59, Vilniuje, sulaikytas įtariamasis bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų. Tyrėjui V. R. bandant sulaikyti įtariamąjį, pastarasis pasipriešino pareigūnui, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Trauma laikoma patirta vykdant tarnybines pareigas. Pareigūnas sužalotas tarnybos metu, jam vykdant savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Tai, kad V. R. įvykio metu galėjo atsirasti nustatytas sveikatos sutrikdymas (daugybinis kūno sumušimas), nustatyta ir 2010 06 29 atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo metu. Statuto 40 str. 3 d. numatyta viena iš kompensacijos mokėjimo sąlygų – padidėjusio pavojaus kilimas. Vykdant tarnybines pareigas, kai tiesiogiai kontaktuojama su asmenimis, padariusiais nusikalstamas veikas, pareigūnų sveikatai ar gyvybei savaime kyla padidėjęs pavojus ir padidėjusi rizika. Šiuo atveju pareigūno sužalojimą nulėmė ne V. R. netinkami veiksmai, o sulaikytojo neteisėti veiksmai, už ką jam iškelta baudžiamoji byla. Dėl to V. R., pagal Statuto 40 str. 3 d. nuostatas, gali priklausyti kompensacija. Gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas nustatyto laipsnio sveikatos sutrikdymas, pareiškėjui būtų skaičiuojama kompensacija. Mano, kad CMEK pagrįstai vadovavosi Sąrašo 3 punktu.

Paaiškina, kad pareiškėjo pateiktas 2010 08 30 raštas Nr. 10-12-S-21676 yra pateiktas tiesioginio vadovo, kuris neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti nutraukti nedarbingumą ar dirbti asmeniui esant nedarbingam. Mano, kad todėl šis dokumentas neturėtų būti vertinamas kaip oficiali darbdavio pozicija ir negali įtakoti darbuotojo asmeninio apsisprendimo bei kitų su nedarbingumo būkle susijusių aplinkybių.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir atsakovo poziciją, prašė skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatas atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d.).

Skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad 2010 07 21 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS6-35 (b. l. 36-37, toliau - išvada), kurioje dėstomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos sutrikdymu tarnybos metu ir dėl tarnybos pareigų. Siūloma pripažinti, kad Vilniaus AVPK 1-ojo PK NTS tyrėjas V. R. 2010 05 04 traumą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Išvada grindžiama Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Nustatyta, kad patvirtinus išvadą, V. R. bus pasiųstas į CMEK dėl jo sužalojimo sunkumo įvertinimo. Dėl šių aplinkybių jokio ginčo nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė V. R. 2010 08 02 siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę (b. l. 26). Siuntimas išduotas tikslu nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir pareigūno statusu. Nurodyta, kad ekspertizės pagrindai – dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir pareigūno statusu. Pareiškėjas 2010 08 05 užpildė anamnezės lapą, kuriame nenurodė, kad šiuo metu turi sveikatos problemų, nurodė, kad šiuo metu mano, kad yra sveikas (b. l. 27). VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija išdavė 2010 08 05 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą (duomenys neskelbtini) (patikslintą) (b. l. 29), kurioje išdėstytas ekspertinis sprendimas. Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2004 09 02 Nr. 1130 Taisyklėmis ir Sąrašo nuostatomis priimamas ekspertinis sprendimas: 1) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2010 05 04, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys, pagrindas tarnybinio patikrinimo išvada 2010 07 21, Nr. 10-7-IS6-35; 2) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašui nepriskirtas (neatitinka LR Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 Sąrašo 3 punkto reikalavimų; 3) po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko; 4) tinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Nurodyta diagnozė pagal TLK-10 kodus – T00.9. Klaida buvo taisoma 2010 10 07 CMEK posėdyje (b. l. 33). Sulyginus pirminę pažymą (b. l. 30) ir vėliau išduotą pažymą, skirtumas yra nurodant teisės aktus, nes pirminėje pažymoje nurodomas Taisyklių 3 punktas, o vėliau – Sąrašo 3 punktas. Toks ištaisymas laikytinas techninės klaidos ištaisymu.

Respublikinė Vilniaus poliklinika 2010 05 24 išdavė Pažymą apie traumos sunkumą Nr. 11 (b. l. 38), kurioje nurodė, kad diagnozė yra daugybinis kūno sumušimas T00.9, kad nurodytoji trauma, vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001 07 18 įsakymu Nr. 397, nepriskiriama prie sunkių.

Dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo tarnybos metu 2010 06 29 surašytas Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 10-7-NA1-16 (b. l. 39-40). Šiame akte nurodyta, kad 2010 05 04, 12 val. pareiškėjui sužalota kojos, ranka, sužalojimo pobūdis – kraujosruvos su nubrozdinimais riešo srityje ir blauzdose. Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus skyrius dėl pareiškėjo patirtos traumos surašė 2010 05 07 Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)(01). Išvadoje nurodyta, kad V. R. padarytos kraujosruvos su nubrozdinimais dešinio riešo srityje ir blauzdose galimai 2010 05 04, kad sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais, kad sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas), Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, patvirtintas 2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1539 (toliau – Įgyvendinimo įstatymas), Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), Vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 patvirtintas Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

Statuto 40 straipsnyje „Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikimo atvejais“ nustatyta, kad: ”3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:

1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

<...> 5. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

<...> 8. Pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka”.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymos (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažyma iš esmės ginčijama ta apimtimi, kuria konstatuota, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3 punkte, kuris apibrėžia, kokie sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai priskiriami lengviems sužeidimams, numatytų sąlygų. Pareiškėjas prašo panaikinti CMEK pažymos 2 ir 3 p. ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti jo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

Dėl skundžiamo akto formos ir turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams.

CMEK yra viešojo administravimo valstybės institucija, todėl jos veiklai tiek, kiek tai nereglamentuota specialiais teisės aktais, taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. CMEK išvada dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo yra individualus teisės aktas, turintis atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, turintis būti motyvuotas, grindžiamas objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1198/07). Todėl vertinant, ar CMEK 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažyma (duomenys neskelbtini) yra teisėta ir pagrįsta atsižvelgiant į jos formą ir turinį, būtina nustatyti, kokiais faktais ir motyvais grindžiama joje pateikta išvada. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A146-461/2009, konstatavo, kad CMEK savo išvadas turi pateikti, įrašydama jas į patvirtintų formų dokumentus. Nagrinėjamam ginčui aktualių dokumentų, į kuriuos CMEK turi įrašyti savo išvadas dėl tinkamumo tarnybai (pažyma ir medicininio tikrinimo aktas), formos buvo patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“. Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-1114, pakeitus minėtą 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 515, buvo patvirtintos ir šiuo metu galioja analogiškos dokumentų formos (iš dalies pakeitus jų pavadinimus), t. y. specializuota medicininės ekspertizės pažyma (forma 046-/av) ir medicininio tikrinimo aktas (forma 104-/av). Įsakymas Nr. V-1114 galiojo iki 2010 08 06, kai jis buvo pakeistas sveikatos apsaugos ministro 2010 07 08 įsakymu Nr. V-670. Todėl CMEK savo sprendimus turi pateikti, įrašydama juos į šiuos dokumentus. Medicininio tikrinimo aktas (forma 104-/av) susideda iš 4 dalių: 1) bendrosios (pareigūnas pateikia atitinkamus duomenis apie save ir savo sveikatos būklę); 2) medicininės (nurodoma, kokiais medicininiais dokumentais remiamasi atliekant ekspertizę, fiksuojami įvairių sričių medicinos specialistų objektyvaus tyrimo atliekant ekspertizę duomenys); 3) ligų diagnozė, jų priežastiniai ryšiai (nurodomos pagrindinės ir šalutinės diagnozės); 4) CMEK sprendimas. Medicininio tikrinimo aktą pasirašo CMEK pirmininkas ir visi CMEK nariai. Tai nurodyta įsakymu Nr. V-1114 patvirtintoje formoje Nr. 104-/av, 4 punkte „Komisijos ekspertinis sprendimas“. Į patvirtintos formos pažymą (forma 046-/av), kuri siunčiama pareigūną pasiuntusiai į CMEK vidaus tarnybos statutinei įstaigai, įrašomas CMEK priimtas sprendimas. Kadangi CMEK priskirtina kitų viešojo administravimo subjektų kategorijai, CMEK sprendimų, nors jie ir įrašomi į sveikatos apsaugos ministro patvirtintų formų dokumentus, turinys turi atitikti esminius reikalavimus, kurie keliami individualiam administraciniam aktui pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, t. y. CMEK išvada turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, joje turi būti aiškiai išdėstyta, kokie klausimai buvo sprendžiami ir kaip jie išspręsti. CMEK savo veikloje turi laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos asmens sveikatos paslaptis (sveikatos būklė, diagnozė, prognozė ir kt.) turi būti saugoma pagal pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl negali būti reikalaujama, kad CMEK pažymose atskleistų tuos duomenis, kurie pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą yra saugomi. Tačiau Komisijai nėra teisinių kliūčių tokius duomenis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalies prasme tinkamai užfiksuoti medicininio tikrinimo akte, kuris saugomas Komisijoje. Tiriamajam paprašius, jis turi teisę gauti pilnus duomenis apie savo sveikatą. Atsižvelgus į tai, kad CMEK yra Medicinos centro struktūrinis padalinys – kolegiali institucija, kuriai yra pavesta atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, CMEK priimamiems sprendimams negali būti keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimai. CMEK sprendimą turi pasirašyti jį priėmusi komisija, patvirtindama savo antspaudu.

Šiuo atveju Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010 08 05 surašytas medicininio tikrinimo aktas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-32), kurio formos 4 punktas užpildytas taip, kaip reikalauja sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-1114 (b. l. 35). Aprašant akte Komisijos ekspertinį sprendimą nurodomas teisės aktas – Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Taisyklės ir Sąrašas. Nurodoma, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašui nepriskirtas, nes neatitinka Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 Sąrašo 3 p. reikalavimų. Nurodomas dar vienas motyvas – po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko. Dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nurodoma, kad tinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Tačiau komisijos sprendimo motyvacija yra ne tik Medicininio tikrinimo akto 4 punkte, bet ir visas šis aktas sudaro sprendimo turinį. Tuo pačiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1114 patvirtinta Forma Nr. 046-/av, t. y. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma (pažyma). Šiuo atveju pažyma buvo išrašyta su klaida (b. l. 30), todėl ji buvo patikslinta (b. l. 29). Patikslinta pažyma atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus sveikatos apsaugos ministro 2008 11 17 įsakyme Nr. V-1114.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. reikalavimų. Atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato šios institucijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri atsakovui yra privaloma. Atsižvelgiant į VAĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, minėti teisės aktai vertinami kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai. Dėl Medicinos centro priimamų aktų atitikimo VAĮ reikalavimams ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2009 04 06 nutartis administracinėje byloje A438-426/2009 ir kt.).

Dėl atliktos ekspertizės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodytą aktą ir pažymą ginčija dar ir tuo pagrindu, kad neišsamiai buvo ištirta pareiškėjo sveikata, jis nedalyvavo komisijos posėdyje, t. y., kad nepakanka nustatyti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nenulėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą, o būtina nustatyti, kokio pobūdžio tas sutrikdymas buvo ir kokie yra liekamieji reiškiniai.

Atsižvelgiant į CMEK surašytą 2010 08 05 Medicininio patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo išvadai, kad tyrimas apsiribojo tik nedarbingumo trukmės konstatavimu. Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 (Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo III skyriuje reglamentuojama siuntimo išdavimo ekspertizei tvarka. Tvarkos aprašo 6, 7 10 ir 18 punktai leidžia daryti išvadą, kad CMEK atlieka ekspertizę tik pagal tuos uždavinius ir pagrindus, kurie nurodyti siuntime. Ekspertizė gali būti atlikta pagal įstaigos vadovo nurodymus, išduodant siuntimus ir nurodant vieną ar kelis aprašo 9 – 12 punktuose nurodytų pagrindų, tačiau tokiais atvejais vadovas privalo raštu motyvuoti ekspertizės būtinumą. Šio ginčo atveju pareiškėjui 2010 08 02 išduotas siuntimas Nr. 10-SE-371 (b. l. 26), kuriame nurodytas ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Ekspertizės pagrindai nurodyti taip: dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Pagal Tvarkos aprašo 49 punktą tai reiškia, kad ekspertiniai sprendimai priimami vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Sąrašo nuostatomis. T. y. CMEK privalo vadovautis teisės aktu, kuris nurodytas Tvarkos aprašo 3 punkte – Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130. Pareiškėjas teigia, kad CMEK išvada jam atima galimybę pasinaudoti 1991 12 05 Vyriausybės nutarimu Nr. 530, kuriuo patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos (toliau – Draudimo sąlygos). Pagal Draudimo sąlygų 3 punktą draudiminiais pripažįstami šie įvykiai, atsitikę apdraustiesiems, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką ir pakenkę apdraustojo sveikatai. Pagal 3.4. punktą, sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Draudimo sąlygų 24. p. nustato, kad ginčus dėl draudimo sumų dydžio nustatymo ir mokėjimo nagrinėja Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba, po to apdraustasis sprendimą gali skųsti teismui. 25. p. nustatyta, kad ginčus dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėja valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) apdraustasis. Sprendimą jis taip pat gali skųsti teismui. Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtinta Draudimo sumų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis, lentelė, kurioje nurodomi draudiminio įvykio padariniai ir pagal tai skaičiuojamos sumos procentais. Šios lentelės 60-62 punktuose nurodomi sveikatos sutrikdymo padariniai dėl galūnių minkštųjų audinių pažeidimo, tarp jų dėl likusių randų, pigmentinių dėmių, nesirezorbavusių hematomų (ne mažiau kaip 5 kv.cm), t. y. šiuo atveju galėjo likti tokie padariniai. 62 p. pastaboje nurodyta, kad nesirezorbavusios hematomos buvimas nustatomas gydytojo eksperto, patikrinant apdraustojo sveikatą ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo traumos dienos.

Pagal nagrinėjamoje byloje esantį siuntimą daroma išvada, kad jis nebuvo skirtas Vyriausybės nutarimu Nr. 530 numatytų draudimo sąlygų taikymui, nes pats pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigą ar į savo vadovus dėl šiuo nutarimu reglamentuojamų sumų išmokėjimo. Tarnybinio patikrinimo 2010 07 21 išvadoje Nr. 10-7-IS6-35 taip pat nagrinėjamas klausimas tik dėl kompensacijų, numatytų Statuto 40 str. 3 d., galimo mokėjimo ir nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios būtinos Statuto 40 str. taikymui. Tačiau CMEK akte surinkta medžiaga patvirtina, kad potencialiai pareiškėjas turi galimybę kreiptis ir dėl draudimo ir kompensacijos mokėjimo pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 530. Byloje yra Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas 2010 06 29, Nr. 10-7-NA1-16 (b. l. 39-40), Respublikinės Vilniaus poliklinikos Pažyma apie traumos sunkumą (2010 05 24 Nr. 11, b. l. 38), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)(01), taip pat medicininiai dokumentai.

Visgi šiuo atveju daroma išvada, kad CMEK neprivalėjo sveikatos sutrikdymo pasekmių vertinti pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintą lentelę, nes jai nebuvo duotas toks uždavinys ir ekspertizės pagrindas, kurie privalomai turi būti nurodyti siuntime. Dėl to CMEK pagrįstai rėmėsi Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Taisyklėmis ir Sveikatos sutrikdymų sąrašu, nes turėjo atitinkamą Tarnybinio patikrinimo išvadą ir tokiu atveju šiuo teisės aktu įpareigoja vadovautis Statuto 40 straipsnio 8 dalis.

Tvarkos aprašo 19-35 p. reglamentuojama ekspertizės atlikimo tvarka, o 49-51 punktuose nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo ypatumai. 49 p. taip pat nukreipia į Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles ir Sąrašą, kuriuo šiuo atveju ir vadovavosi CMEK. Pareiškėjas 2010 08 05 užpildė anamnezės lapą ir jame nurodė, kad šiuo metu mano, kad yra sveikas (b. l. 27). Pildant duomenis chirurgui (b. l. 31), nurodyta, kad tiriamasis jokių skundų neišsako, anamnezėje nurodyta, kad 2010 05 04 sulaikant įtariamąjį susimušė dešinę ranką ir abi blauzdas, nedarbingumo lapelio atsisakė, toliau nurodoma grafoje kaulų-raumenų sistema ir sąnariai yra kažkoks neaiškus sutrumpintas dviejų raidžių įrašas, tačiau nėra fiksuojama, kad yra randų, hematomų. Diagnozė užrašyta T00.9 daugybiniai sumušimai (deš. Riešo, abiejų blauzdų). Nurodoma, kad posėdyje tiriamasis dalyvauti atsisakė, nes „nenorėjo girdėti nesąmonių“ ir išskubėjo į darbą. Pasirašė 4 gydytojai. Pagrindinė diagnozė įrašyta pirmiau paminėta (b. l. 32). Posėdyje dalyvavo 4 gydytojai (b. l. 33-35), tarp jų CMEK pirmininkas. Posėdžio metu padaryta išvada, kuri įrašyta pažymoje. Posėdyje nagrinėti dokumentai nurodyti. Tai tarnybinio patikrinimo išvada, Pažyma 2010 05 24 apie traumos sunkumą, Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, Išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (01). Nurodoma, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko, kad tinkamas tolesnei tarnybai.

Tvarkos aprašo nuostatos nereikalauja, kad CMEK komisijos posėdyje dalyvautų tiriamasis. Iš CMEK pateiktų duomenų galima spręsti, kad pareiškėją prieš komisijos posėdį specialistai apžiūrėjo. Kitu atveju ekspertizė turėjo būti nutraukta (Tvarkos aprašo 35 p.).

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad, sprendžiant apie sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, negalima vadovautis vien tik formaliu kriterijumi, kad lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą. Visų pirma, Tvarkos aprašo 50 p. numatyta, kad jeigu gydymo trukmė neatitinka nustatomojo sveikatos sutrikdymo pobūdžio, mechanizmo ir (ar) laiko, sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas nustatomas esančiais sveikatos sutrikdymo objektyviais duomenimis. Tačiau šiame punkte taip pat nurodyta, kad kitos ligos neturi įtakoti sunkumo laipsnio. Sąrašo 3.2. p. numatytos tokios traumos, kai nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės. Kiti 3.1. – 3.11. punktuose nurodyti sveikatos sutrikdymai šiuo atveju neanalizuojami, tačiau jų išvardijimas taip pat reiškia, kad ne vien nedarbingumo trukmė įtakoja sveikatos sutrikdymo laipsnį. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti ir įvertinti, ar ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, kaip to reikalaujama pagal nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.

Šiuo atveju daroma išvada, kad CMEK dėl liekamųjų reiškinių nebuvimo pasisakė pagal apžiūrą ir turimus dokumentus. Pareiškėjas teigia, kad liekamieji reiškiniai yra ir remiasi jo gydymo stacionare ligos istorija Nr. 521, 2010 08 16 – 08 28 laikotarpiu (b. l. 130-143). Pareiškėjas buvo siunčiamas gydyti VRM poliklinikos su diagnoze M75. Pagal TLK-10 klasifikaciją tai reiškia peties pažeidimus. Hospitalizuojant diagnozė nurodyta ta pati. VRM Medicinos centro Vilniaus filialo pateiktame 2010 08 10 išraše iš medicininių dokumentų (b. l. 131) nurodyta diagnozė (pagrindinė liga, lydinčios ligos, komplikacijos) – dešiniojo peties sąnario aukštumo sindromas, dešiniojo viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, po to stuburo ligos, liumbalgija, nosies pertvaros iškrypimas. Trakų medicininės reabilitacijos centre (priklauso Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM) 2010 08 16 sudarytas paciento apžiūros lapas. Ligos anamnezėje nurodyta, kad 2008 m. atlikta peties sąnario operacija, gydėsi ambulatoriškai 2010 m. balandžio mėnesį, nurodyta, kad atliktos operacijos – 1997 m. galvos operacija, atlikta ir kojų venų varikozės operacija, taip pat nurodyta, kad 2010 05 04 patyrė traumą darbe.

Kadangi nurodytų medicininių duomenų įvertinimas reikalauja specialių žinių, teismas pasikvietė aptariamos srities specialistą traumatologą. Išvadą teisme pateikė habilituotas medicinos mokslų daktaras, ortopedas traumatologas Narūnas Porvaneckas, kuris sveikatos apsaugos ministro 2005 09 09 įsakymu Nr. V-688 yra įtrauktas į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašą. Specialistas N. Porvaneckas yra visiškai nepriklausomas nuo VRM, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas konsultantu ortopedu traumatologu. Sveikatos apsaugos ministro 2005 04 22 įsakymu Nr. V-280 patvirtinti LR sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginiai nuostatai. Pagal šių nuostatų 11 punktą specialisto konsultanto pareigos reiškia, kad jis gali dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų išorinio audito procedūrose, specialistų komisijų darbe, atlikti profesinę ekspertizę. Specialistai konsultantai pateikia ministerijai interesų deklaraciją ir pagal nuostatų 18 punktą yra įpareigoti pirmenybę teikti viešiesiems interesams, užtikrinti siūlymų ir sprendimų nešališkumą ir teisingumą.

Specialistas susipažino su visa byloje esančia medicinine dokumentacija. Narūnas Porvaneckas paaiškino, kad medicininė dokumentacija rodo, jog V. R. buvo padaryti odos nubrozdinimai, atitinkamo dydžio paodinės kraujosruvos ir riešo srities sumušimas su kraujosruva. Pagal galiojantį ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos kodą T00.9, tai yra paviršiniai odos ir paodžio sužalojimai, kurie pasireiškia kraujosruvų atsiradimu. Vertinamas sužalojimų dydis kūno paviršiuje, jeigu sužalojimai yra didesnėje kūno dalyje, pvz., 30-40 proc. kūno paviršiaus, tokiu atveju gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Nagrinėjamu atveju sužalojimų plotas nedilelis, todėl toks atvejis negali nulemti nedarbingumo. Neliko liekamųjų reiškinių. V. R. laikotarpiu nuo 2010 08 16 iki 2010 08 28 buvo gydomas nuo visai kitų sveikatos sutrikimų ir jie negali būti siejami su jo 2010 05 04 patirta trauma. Iš šio gydymo dokumentacijos padarė išvadą, kad nuo 2010 05 04 patirtos traumos jokie liekamieji reiškiniai besigydant pareiškėjui 2010 08 16-08 28 nebuvo užfiksuoti.

Teisme apklaustos liudytojomis VRM Medicinos centro Vilniaus filialo gydytojos. Astutė Vaitekėnaitė teisme parodė, kad ji tik pagal medicininius dokumentus išrašė pažymą į pareiškėjo darbovietę apie daugybinius sumušimus, nepriskirtinus prie sunkių sužalojimų. Liudytoja Rita Baltušienė paaiškino, kad dirbo 2010 05 05. Pas ją apsilankė V. R., kuris skundėsi 2010 05 04 tarnyboje patirta trauma ir prašė konstatuoti sužeidimus kūne. Buvo nustatyti paviršiniai sužalojimai, t. y. dešinio riešo ir blauzdos sumušimai, nubrozdinimai ir kairės kojos blauzdos viduriniame trečdalyje buvo žaizdelė. Liudytoja susipažino su jos darytais įrašais (b. l. 41) ir paaiškino, kad tai buvo lengvo pobūdžio trauma. Nurodė, kad jeigu pareiškėjas būtų ėmęs nedarbingumo pažymėjimą, tai jam būtų skiriamas 7-10 dienų nedarbingumo laikotarpis, tačiau tai tik jos retrospektyvus vertinimas. Tačiau liudytoja nurodė, kad tokioje situacijoje nedarbingumo pažymėjimas tikrai nėra būtinas, nes pats pacientas sprendžia, ar jis sugebės atlikti darbą, ar ne. Pareiškėjas sakė, kad dirbti galės, nedarbingumo pažymėjimo atsisakė, todėl jos manymu nedarbingumo pažymėjimas negalėjo būti išrašomas (b. l. 168).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad specialisto paaiškinimas yra pagrįstas, kadangi jis atitinka byloje esančius dokumentus. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte (2010 06 29, Nr. 10-7-NA1-16) sužalojimo pobūdis aprašytas taip: sužalotos kūno dalys – kojos, ranka, tai kraujosruvos (hematomos) su nubrozdinimais riešo srityje ir blauzdose (b. l. 39-40). Gydytojos R. Baltušienės gydymo įrašuose analogiški įrašai, tik nurodyta, kad dešinėje blauzdoje yra apie 1 cm žaizdelė padengta šašu (b. l. 41). Valstybinės medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos 2010 05 07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)(01) aprašyti sužalojimai, nurodyta, kad jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti 4 trauminiais poveikiais. Kadangi ši ekspertizė atlikta pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. I PK tyrėjos užduotį ikiteisminiame tyrime, ekspertai privalėjo vadovautis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.V-298/158/A1-86. Pagal šių taisyklių 7 p., nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjęs praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Taigi iš esmės Sąrašo nuostatos sutampa su šiuo įsakymu patvirtintų taisyklių nuostatomis. Tuo tarpu pareiškėjui būtent dėl to, kad nebuvo 10 ir daugiau dienų darbingumo netekimo, buvo nustatytas Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)(01) nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal šių taisyklių 9 p. nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad CMEK netinkamai vadovavosi minėta Specialisto išvada, o CMEK nepagrįstai teigė, kad ji tik rekomendacinio pobūdžio. Iš esmės skundžiamas aktas ir ši Specialisto išvada visiškai sutampa. Pagal šią Specialisto išvadą konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas atitinka Sąrašo 3 p. reikalavimus ir toks sveikatos sutrikdymas negali būti priskirtas prie lengvų sužeidimų, traumų, kitų sveikatos sutrikdymų, apie kuriuos pasisakyta Sąrašo 3 p.

Atsižvelgiant į Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą, į Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)(01) ir į pareiškėjo gydymo stacionare 2010 08 16 –08 28 dokumentaciją, teisme apklausto specialisto išvada, kad pareiškėjas 2010 08 16 – 08 28 buvo gydomas nuo kitų sveikatos sutrikimų, o ne nuo jo sužalojimo 2010 05 04 pasekmių, yra pagrįsta.

Teismas daro išvadą, kad ginčijama 2010 08 05 pažyma (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindas Medicininio tikrinimo aktas yra teisėti ir pagrįsti. Pažymos turinys rodo, kad ekspertai vertino ne tik tai, kad pagal Sąrašo 3 p. sužalojimas nepriskiriamas lengvų kategorijai, bet ir tai, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Pažymos 2 ir 3 punktus. Antrasis reikalavimas yra išvestinis, todėl netenkinamas, nes nėra pagrindo įpareigoti CMEK iš naujo nustatinėti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo V. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasJūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė