Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos oro uostai“ dėl perkančiojo subjekto sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB „Fima“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. 2 t., b. l. 1–18) prašydama:

1) panaikinti perkančiosios organizacijos VšĮ „Lietuvos oro uostai“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) sprendimą nutraukti Vilniaus oro uosto bagažo tvarkymo sistemos modernizavimo pirkimą (pirkimo Nr. 366856) (toliau – ir Pirkimas), apie kurį ieškovė informuota 2019-02-14 pranešimu;

2) įpareigoti Perkančiąją organizaciją tęsti Pirkimo procedūras;

3) priteisti ši atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Pirkime nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus – kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis. Ieškovė dalyvavo Pirkime ir pateikė galutinį pasiūlymą, tačiau Perkančioji organizacija, gavusi visus pasiūlymus ir juos įvertinusi, netikėtai nutraukė Pirkimo procedūras. Atsakovės nurodomos Pirkimo nutraukimo priežastys yra abstrakčios, nepakankamos ir objektyviai nepagrįstos siekiant pateisinti Pirkimo nutraukimo teisėtumą. Ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų pateikė pretenziją, tačiau atsakovė nepagrįstai ją atmetė, nepagrįsdama ieškovės nurodytų argumentų bei jog dingo poreikis ir suinteresuotumas Pirkimo objektui. Nutraukdama Pirkimo procedūras atsakovė ne tik pažeidžia ieškovės teisėtą interesą sudaryti Pirkimo sutartį, bet ir neracionaliai naudoja Pirkimui skirtas lėšas. Atsakovė nepaneigė, kad ji siekia pasinaudoti iš dalyvių pasiūlymų gauta informaciją ir skelbti naują pirkimą.

3. Teigia, jog Pirkimo metu atsakovė gavo iš ieškovės (tikėtina – ir kitų dalyvių) jai naudingą informaciją apie tiesioginių gamintojų siūlomas bagažo registravimo ir valdymo sistemas ir šių sistemų išsamias technines detales bei schemas. Gavusi šią informaciją, tikėtina, jog atsakovė nusprendė, kad jai yra palankiau kreiptis tiesiogiai į gamintojus ir kviesti juos dalyvauti naujame pirkime. Atsiliepime į pretenziją atsakovė neneigė šių ieškovės įtarimų. Ieškovės nuomone, būtent todėl atsakovė nusprendė nutraukti Pirkimo procedūras. Tačiau toks atsakovės sprendimas ne tik pažeidžia ieškovės turtinį interesą teisėtai ir pagrįstai sudaryti Pirkimo sutartį, bet ir reiškia komercinės paslapties panaudojimą, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam ūkio subjektui bei nulemia neracionalų Pirkimui skirtų lėšų naudojimą.

4. Nurodo, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 41 str. 3 d., kadangi nepateikė ir neįrodė aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti. Atsakovės nurodytos Pirkimo nutraukimo priežastys netrukdo sudaryti Pirkimo sutarties ir galėjo būti numatytos. Šiuo atveju atsakovė nepagrindė, kad bagažo politikos pasikeitimai turės įtakos atsakovės poreikiams, be to, Perkančioji organizacija grindžia Pirkimo nutraukimą aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai yra numatomos ir atsirado kur kas anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas sprendimas nutraukti Pirkimą. Atsakovė neįrodė, kad bagažo savitarnos kioskų plėtra turi įtakos Pirkimo objektui ir atsakovės poreikiams, taip pat nepagrindė, kodėl ir kaip būtina keisti konvejerinę sistemą. Negana to, pagal Pirkimo sąlygas atsakovė turi visas galimybes jau Pirkimo sutarties vykdymo metu pritaikyti sistemą prie savo pasikeitusių poreikių. Tikėtina, kad atsakovė sąmoningai ignoruoja Techninės specifikacijos jau suteiktą galimybę tikslinti Sistemos veikimo technologinę schemą ir taip patikslinti konvejerinės sistemos veikimo principą, jeigu to apskritai prireiktų. Tai, jog atsakovė pakeitė nuomonę dėl pasiūlymų vertinimo metodikos ir pirkimo struktūros, negali būti teisėtas pagrindas nutraukti Pirkimą. Pirkimo sąlygų ydingumas ir netikslumas nėra ir negali būti laikoma aplinkybe, kurios negalima numatyti. Analogiškos pozicijos laikosi kasacinis teismas.

5. Nurodo, kad atsakovė, atsakyme į pretenziją, visiškai netikėtai pradėjo kritikuoti savo paties Pirkimo sąlygas. Dar Pirkimo vykdymo metu tiekėjai (dalyviai) teikė pastabas dėl pasiūlymų vertinimo metodikos, tačiau atsakovė atsisakė keisti ją ir akcentavo, kad būtent tokia pasiūlymų vertinimo metodika leis jai išsirinkti ne pigiausią, o ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Teigia, jog VNO terminalo darbų atidėjimas neturi jokios įtakos Pirkimo ir Pirkimo sutarties vykdymui. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kada UAB „Litcargus“ įsidiegė BRS, kada buvo nuspręsta įsidiegti BRS, kada UAB „Litcargus“ derino su atsakovei naujos BRS įdiegimą ir naudojimą. Apskritai nėra aišku, kodėl atsakovė tęsė Pirkimo procedūras, jeigu tariamai nebeliko poreikio daliai Pirkimo objekto – BRS – ir tai paaiškėjo paskelbus Pirkimą. Atsakovė galėjo atsisakyti BRS Pirkimo sutarties vykdymo metu.

6. Nurodo, kad Perkančioji organizacija nepaneigė, kad ji siekia pasinaudoti ši dalyvių pasiūlymų gauta informacija ir skelbti naują pirkimą. Atsakovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, kad informacija apie gamintojus yra vieša, todėl ji, komunikuodama su rinkoje esančiais potencialiais tiekėjais, nesinaudoja ieškovės pateikta informacija. Teigia, jog tokie argumentai nėra įtikinantys, kadangi atsakovė galimai bendravo tiesiogiai su gamintojais dėl konkretaus ieškovės pateikto sprendinio, be to, atsakovė sužinojo galimus gamintojų įkainius. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės atstovaujamo gamintojo atstovas, nurodydamas, kad dar iki Pirkimo nutraukimo, atsakovės atstovas kreipėsi į gamintoją, prašydamas padėti parengti jau naujo pirkimo technines specifikacijas.

7. Atsakovė VšĮ „Lietuvos oro uostai“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. 3 t., b. l. 1–17). Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsiliepime nurodė analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Paaiškino, kokias Vilniaus oro uosto bagažo tvarkymo sistemos dalis siekė įsigyti, koks jų įsigijimo tikslas, nurodė Pirkimo apimtis. Paaiškino, kad pagrindinės oro bendrovės, pervežančios didžiausią kiekį keleivių, yra Ryanair ir Wizz Air, todėl šių oro bendrovių sprendimas nuo 2018 m. lapkričio mėn. pakeisti rankinio bagažo politiką lėmė Perkančiojo subjekto poreikio pasikeitimą. 2019 m. sausio mėnesį Ryanair ir WIZZ Air registruoto bagažo kiekis išaugo. Vasaros sezono metu keleiviai turi beveik 4 proc. daugiau bagažo negu žiemos sezono metu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės lėmė tai, kad Pirkimo apimtis turėjo būti keičiama, įskaitant tai, kad būtų apskritai atsisakoma vienos sistemos dalies pirkimo (BRS), o likusios dalys (BHS ir EDS) būtų perkamos atskirai, skelbiant atskirus pirkimus. Vertindama pasikeitusią informaciją, atsakovė 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. sausio mėn. atliko savitarnos paslaugų plėtros analizę, oro bendrovių ateities planų analizę ir analizavo keleivių registravimo paslaugų plėtros galimybes. Savitarnos bagažo atidavimo postų (toliau – ir SBD) paslauga tapo aktuali 11 oro bendrovių. Atsakovės poreikių pasikeitimą lėmė ir ekspertų Logplan Europe Ltd. Pateikta išvada, jog siūlomi Sistemos sprendimai gali sukelti veiklos problemų ir daryti įtaką keleivių patirčiai: sistemos pralaidumas gali būti nepakankamas ir sklandžiai neapdoroti viso bagažo srauto iš registracijos į skrydį; nurodytas registracijos stalų ir savitarnos bagažo pridavimo sistemų skaičius nėra optimalus; pasirinkta keturių saugumo lygių išpildymo kryptis neleis užtikrinti sklandaus saugumo pareigūnų darbo, dėl to yra būtinos korekcijos konvejerinės sistemos išpildyme ir logikoje; buvo neteisingai nurodytas muitinės tikrinimo procesas, o tai gali lemti muitinės darbo trikdžius. Pirkimo dokumentų rengimo metu atsakovė vertino, kad daugiau nei 32 registravimo stalai į skirtą terminalo plotą fiziškai tilpti negalėjo, tačiau gavus eksperto išvadą, išanalizavus pasikeitusias aplinkybes ir siekiant užtikrinti operatyvią keleivių registraciją, nustatė, kad yra realios galimybės turėti 34 registravimo stalus. Tai reiškia, kad registravimo zonos pralaidumas turėtų padidėti nuo 2 280 keleivių per valandą iki 2 880 keleivių per valandą. Kadangi SBD pralaidumas yra dvigubai didesnis už pralaidumą, naudojant įprastinį keleivių registravimo procesą, padidėja poreikis didinti ir Pirkimu planuotos įsigyti bagažo valdymo sistemos (toliau – ir BGH) pralaidumą. Tokiu atveju Sistema galėtų aptarnauti 2 400 bagažo vienetų per valandą. Reikalingi pokyčiai reikšmingai keičia Sistemos komponentus ir išpildymo logiką – registravimo zonos išpildymą, konvejerinės sistemos apimtis, veiklos logiką, įrangos kiekius, Sistemos pralaidumą.

9. Teigia, jog turėjo pagrindą nutraukti Pirkimą, atsiradus nenumatytoms ir objektyvioms aplinkybėms. Tai numatyta VPĮ 41 str. 3 d. Ieškovė Pirkimo nutraukimą lėmusias priežastis vertina subjektyviai, nepateikdama savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Teigia, jog oro vežėjų bagažo politikos pasikeitimai ir Small Planet Airlines veikla sustabdyta jau po Pirkimo sąlygų paskelbimo. Šios aplinkybės negalėjo būti numatytos prieš Pirkimo paskelbimą. Tai, kokią realią įtaką turės Ryanair ir Wizz Air rankinio bagažo politikos pakeitimas bagažo srautams, paaiškėjo tik faktiškai pradėjus įgyvendinti šiuos pakeitimus. Padidėjo apkrovos keleivių registravimas zonoje, o tai daro įtaką bagažo srautams ir poreikiams dėl bagažo savitarnos funkcionalumo. Small Planet airlines nebuvo suinteresuota SBD sistemos naudojimu, o jos planuotus skrydžius perėmusi GetJet Airlines laikosi priešingos pozicijos.

10. Pasikeitę Perkančiojo subjekto poreikiai lemia tai, kad jis neturi galimybių įsigyti jo pasikeitusius poreikius užtikrinančios įrangos pagal esamas Pirkimo sąlygas. Ieškovė, teigdama, jog Pirkimo procedūros turi būti tęsiamos, iš konteksto išėmė Pirkimo techninės specifikacijos nuostatas, kurios nepagrindžia ieškovės pozicijos. Techninės specifikacijos 3.1(1), 5.1.53 p. neapibrėžia plėtros esmės ir apimties. Paaiškėjusios aplinkybės ir pasikeitęs Perkančiojo subjekto poreikis lemia tai, kad pagal esamas Pirkimo techninės specifikacijos sąlygas Pirkimo dalyviai apskritai negalėtų pasiūlyti efektyvaus Sistemos išpildymo modelio. Pirkimo Techninės specifikacijos nuostatos nesudaro galimybių užtikrinti pasikeitusių Perkančiojo subjekto poreikių. Ieškovė netinkamai aiškina Pirkimo sąlygas, be to, pati ieškovė pasiūlė sprendimą, kuriame numatyti 32 registracijos stalai.

11. Nurodo, kad egzistuoja konkretūs pagrindai, kurie patvirtina būtinybę keisti konvejerinę sistemą. Teigia, jog dėl didelio bagažo kiekio trečiame saugumo lygyje operatoriai nespės jo patikrinti, dėl to didelė dalis bagažo gali patekti į ketvirtą saugumo lygį. Ekspertai taip pat nurodė, kad net iki 5 proc. bagažo vienetų būtų nukreipti į ketvirtą lygį rankinei praktikai. Ši problema galėtų būti išspręsta įrengiant papildomas jungtis, bagažo nukreipėjus, sensorius ir konvejerinės sistemos logiką. Pasirinkta nauja saugumo keturių lygių sprendimo logika darys įtaką ir Muitinės tarnybos darbui, kadangi bus būtina įrengti bent tris darbo vietas trečiame lygyje Muitinės tarnybos darbuotojams. Norint įgyvendinti nurodytus Sistemos pakeitimus, reikalinga iš naujo suprojektuoti sistemos išpildymą, įdiegti papildomą Sistemos funkcionalumą, prailginti konvejerį, įsigyti papildomas darbo vietas ir su darbo vietos įrengimu susijusias programinės įrangos licencijas. Perkantysis subjektas, toliau vykdydamas procedūras nurodytomis sąlygomis, taip pat negalėtų užtikrinti VPĮ 29 str. 1 d. nurodytų principų laikymosi, racionalaus lėšų naudojimo, dėl to Pirkimo nutraukimas yra būtinas, siekiant užtikrinti VPĮ 29 str. numatytus tikslus. Tęsiant Pirkimą techninėje specifikacijoje numatytomis sąlygomis, būtų galimai ribojama konkurencija, neracionaliai naudojamos lėšos, pažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir nepasiekti viešųjų pirkimų tikslai.

12. Teigia, jog skirtingi tiekėjai Pirkime pateikė skirtingas kiekvienos Pirkimo dalies kainas, kurios skyrėsi iki 6 kartų. Tapo akivaizdu, kad ekonominio naudingumo vertinimo metodika ir Pirkimo struktūra Perkančiajam subjektui yra neveiksminga ir neatlieka savo paskirties. Be to, gauti pasiūlymai parodė, kad pasirinkta Pirkimo struktūra ženkliai padidino viso Pirkimo išlaidas ir nesuteikia galimybės Perkančiajam subjektui rinktis iš optimaliausių skirtinų technologinių sprendimų. Skirtingų projekto dalių išskaidymas padidintų konkurenciją. Išnykus poreikiui diegti BRS sistemą, ženkliai pasikeičia projekto apimtis ir potencialių rinkos dalyvių skaičius.

13. Nurodo, kad naujojo terminalo darbų atidėjimas turi įtakos Pirkimo ir Pirkimo sutarties vykdymui. Paaiškino, kad buvo priimtas sprendimas naujojo terminalo atidarymą nukelti iki 2022 m. birželio mėn. Tuo tarpu Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodyta Sistemos diegimo ir paleidimo data – 2021-03-01. Taigi, dar nepasirašius Pirkimo sutarties egzistuoja poreikis keisti vieną iš esminių Pirkimo sutarties sąlygų – sutarties galiojimo terminus ir prekių pristatymo bei paslaugų suteikimo terminus.

14. Paaiškino, kad BRS ir kitų Sistemos dalių atsisakymas yra atskiras pagrindas nutraukti Pirkimą. Pirkimo vykdymo metu UAB „Litcargus“ VNO sėkmingai įdiegė ir naudoja BRS sistemą, todėl išnyko Perkančiojo subjekto poreikis įsigyti BRS. Pasiruošimas Pirkimui vyko metus iki paskelbiant apie Pirkimą. Pirkimo paskelbimo metu atsakovei nebuvo nei žinomos, nei galėjo būtų protingai numatytos aplinkybės apie UAB „Litcargus“ diegiamą BRS. BRS dalies atsisakymas Pirkime nebūtų galimas, kadangi BRS įranga ir BRS tiekėjo patirtis buvo vertinama ekonominiame naudingume. Atskirų Sistemos dalių (įskaitant BRS) garantinės priežiūros ir techninės priežiūros kaina tiekėjų pasiūlymuose nėra išskaidyta, todėl net ir atsisakius BRS įrangos, atsakovė būtų įpareigota mokėti už BRS techninę ir garantinę priežiūrą. Išnyko ne tik BRS pirkimo poreikis, bet ir dalies Sistemos techninės priežiūros paslaugų poreikis apskritai.

15. Pažymėjo, kad neatliko jokių netinkamų veiksmų dėl tariamo naudojimosi iš Pirkimo dalyvių gauta informacija. Pati ieškovė pripažįsta, kad gamintojai ir jų įranga yra plačiai žinomi. Su dalimi ieškovės atstovų atsakovė jau buvo sudariusi sutartis, taip pat, buvo susipažinusi su jų produkcija dar iki Pirkimo paskelbimo. Su visais ieškovės partneriais atsakovė bendravo dar iki Pirkimo paskelbimo ir kvietė juos dalyvauti Pirkime, todėl ieškovės pasitelkti partneriai ar jų kontaktai apskritai negali būti laikomi kokia nors konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi. Paaiškino, jog subjektyviai nesirenka konkrečių tiekėjų. Pirkimo nutraukimas neužkerta kelio ieškovei dalyvauti kitame būsimame Perkančiojo subjekto pirkime. Atsakovė niekada nesikreipė į įrangos gamintojus su prašymu padėti parengti techninę specifikaciją Sistemos pirkimui. Ieškovės pateikiamas el. laiško vertimas yra pateikiamas kitame kontekste, kadangi jis konkrečiame kontekste gali turėti visiškai kitą prasmę.

16. Ieškovė UAB „Fima“ dublike (e. b. 4 t., l. 1–17) su atsakovės atsiliepimu nesutiko ir prašė ieškinio reikalavimus tenkinti.

17. Dublike nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog egzistavo jos negalėtos numatyti aplinkybės, kurios iš esmės trukdo atsakovei toliau tęsti Pirkimą: atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Pirkimo metu padidėjo bagažo pralaidumo poreikis; konvejerinės sistemos trūkumai yra galėta numatyti aplinkybė ir netrukdo tęsti Pirkimo; atsakovės paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad oro linijų bendrovių bagažo politikos pasikeitimai neturi jokios įtakos atsakovės poreikiui; Pirkimo struktūra negali būti pagrindas nutraukti Pirkimą, nes pati atsakovė rengė Pirkimo sąlygas ir žinojo apie galimus Pirkimo rezultatų scenarijus; VNO naujo terminalo darbų atidėjimas neturi jokios įtakos Sistemos diegimui ir atsakovė to nepaneigė; atsakovė neįrodė realaus poreikio atsisakyti BRS, o net jei šios sistemos ir būtų atsisakyta – tai netrukdytų tęsti Pirkimo procedūras. Atsakovė galėjo numatyti savo nurodomas priežastis ir, tikėtina, numatė. Atsakovės poreikis sistemai išliko, o Pirkimo sąlygos sudaro galimybę modifikuoti šį poreikį jau Pirkimo sutarties vykdymo metu. Atsakovė nepaneigė, kad ji pasinaudojo konfidencialia informacija ir jos pagrindu siekia skelbti naują pirkimą.

18. Atsakovė VšĮ „Lietuvos oro uostai“ tripliku (e. b. 5 t., b. l. 1–14) su dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Triplike nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepime. Papildomai nurodė, kad ieškovė neteisingai vertina atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą ir jo motyvus. Sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pagrindą sudarė nurodytų aplinkybių visuma, o ne pavienės ar atskiros aplinkybės. Atsakovė nei sprendime nutraukti Pirkimo procedūras, nei atsakyme į pretenziją neprivalėjo pateikti įrodymų dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo priežasčių. Ieškovė pati netiesiogiai pripažįsta dalį aplinkybių, tačiau nepagrįstai teigia, kad šios aplinkybės galėjo būti išspręstos Pirkimo sutarties vykdymo metu, keičiant sutartį, atsisakant darbų ar įsigyjant papildomus darbus. Tokie ieškovės vertinimai nesuderinami su VPĮ 29 str. 1 ir 2 d. Ieškovės dubliko argumentai yra nepagrįst ir / ar teisiškai nesusiję su ginčo aplinkybėmis, taip pat ieškovė niekaip nepaneigė atsakovės pasitelktų ekspertų išvadų egzistavimo ir jų turinio, todėl kritika ekspertų nuomonės / išvados atžvilgiu atmestina. Teigia, jog ieškovė remiasi teismų praktikos išaiškinimais, priimtais remiantis ir taikant VPĮ redakciją, galiojusią iki 2017-07-01, tuo tarpu aktualioje redakcijoje nutraukimo pagrindai yra reglamentuojami plačiau bei numato ne tik teisė, bet ir pareigą nutraukti pirkimo procedūras, jei tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas būtų nesuderinamas su VPĮ 29 str. 1 d. principais. Nurodo, kad situacija, kai tiekėjai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir atskleidžia perkančiosioms organizacijoms visą su pirkimu susijusią pasiūlymo konfidencialią ar komercinę paslaptį sudarančią informaciją, yra natūrali ir teisiškai reglamentuoja situacija. Tiekėjai, dalyvaudami pirkimuose, akceptuoja šias sąlygas, įskaitant ir tai, jog pirkimai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nutraukiami. Tuo atveju, jei ieškovė mano ar turi pagrindų įtarti jos teisių pažeidimus, ji dėl komercinių paslapčių apsaugos gali savo interesus ginti įstatyme nustatyta tvarka. Tai niekaip nesusiję su Pirkimo nutraukimo pagrindais ar VPĮ 41 str. 3 d. taikymo galimybėmis. Be to, ieškovė nebuvo paskelbta Pirkimo laimėtoja, todėl teiginiai, kad ji turėtų vykdyti projektą ir būtent ji užtikrintų visų atsakovės poreikių išpildymą yra teisiškai nepagrįsti ir neaktualūs.

20. Ieškovė UAB „Fima“ rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. 5 t., b. l. 52–55) nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimą. Atsakovė galėjo tęsti Pirkimo procedūras ir pasiekti lygiai tokius pat tikslus, kurių ji siektų naujuoju pirkimu. Nurodo, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovė ėmė dėstyti naujas Pirkimo nutraukimo priežastis. Atsakovė klaidingai aiškina ieškovės argumentus dėl netinkamo VPĮ 41 str. 3 d. taikymo nutraukiant Pirkimą. Papildomi atsakovės paaiškinimai nepatvirtina, kad ji VPĮ 41 str. 3 d. taikė teisėtai. Atsakovė neįrodė poreikio atsisakyti BRS kaip Pirkimo objekto dalies. Triplike nėra informacijos, ar UAB „Litcargus“ visą laiką užtikrins BGS sistemos naudojimą. Atsakovė nurodo argumentus ir faktus, kurie yra prieštaringi vieni kitiems ir kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų atsakovės ketinimų atsisakyti BRS sistemos. Pati atsakovė tripliko 56 ir 60 p. patvirtina, kad oro linijų bendrovių bagažo politikos pasikeitimai neturi jokios objektyvios įtakos atsakovės poreikiams. Atsakovė nepaaiškino, kodėl iš pat pradžių neplanavo 2 880 keleivių per valandą Sistemos pralaidumo. Teigia, jog atsakovė sąmoningai akcentuoja didesnius keleivių srauto skaičius, be to, ne kiekvienas keleivis turi registruoto bagažo.

21. Atsakovė VšĮ „Lietuvos oro uostai“ papildomuose paaiškinimuose (e. b. 5 t., b. l. 57–61) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir prieš tai teiktuose procesiniuose dokumentuose. Teigia, jog pagrįstai bylos nagrinėjimo metu teikia įrodymus, susijusius tiek su sprendime dėl Pirkimo nutraukimo nurodytomis priežastimis, tiek su bylos esme. Išsamūs argumentai apie tai, kokie funkcionalumai yra reikalingi bagažo sistemoje tam, kad būtų užtikrinamas tinkamas Muitinės pareigūnų funkcijų vykdymas, jau buvo išsamiai išdėstyti atsakovės atsiliepime į ieškinį, todėl ieškovė neteisi, teigdama, jog atsakovė pateikia vis naujas priežastis dėl Pirkimo nutraukimo. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė įrodė poreikį atsisakyti BRS ir nurodė, kad atsisakius šios Pirkimo dalies Pirkimas negalėtų būti tęsiamas toliau. Atsakovė savo procesiniuose išsamiai pasisakė dėl poreikių pasikeitimo ir Pirkimo nutraukimo priežasčių. Ieškovė paaiškinimuose dėsto nepagrįstus teiginius dėl prognozuoto oro uosto keleivių skaičiaus. Nuo Pirkimo paskelbimo reikšmingai keitėsi ne bendro keleivių srauto prognozės, o būtent prognozės dėl to, kokia dalis visų keleivių keliaus su bagažu. Iki Pirkimo paskelbimo buvo vertinama, kad savitarnos bagažo atidavimo postai (SBD) bus kur kas mažiau aktualūs keleiviams, taip pat buvo vertinama, jog mažiau bagažo vienetų bus atiduodama į bagažo skyrių. Todėl oro uostas nustatęs, kad keičiasi bagažo apimtys ir SBD aktualumas, bei įvertinęs naujas galimybes, siekia užtikrinti, kad buvęs registravimo zonos operacinis pralaidumas nuo 2 280 keleivių per valandą būtų padidintas iki 2 880 keleivių per valandą, o pačios Sistemos techninis pralaidumas būtų padidintas iki 2 400 bagažo vienetų per valandą. Nurodo, kad SBD ir self-check-in sistemos yra visiškai skirtingos pobūdžio ir funkcijų sistemos, kurios negali būti lyginamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

22. Kaip pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 3 d., taip ir analogiškai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 str. 3 d., bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

23. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Nenumatytos aplinkybės – vertinamoji sąlyga; VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas; neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t.y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras - tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-32/2013).

24. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, tačiau tai nereiškia, jog šios gali būti neproporcingos pirkimo objektui, diskriminuoti ūkio subjektus ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi. Jeigu teismas atsakovės sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pripažintų neteisėtu ir įpareigotų perkančiąją organizaciją toliau tęsti pirkimo procedūras, kaip to reikalauja ieškovė, susidarytų neteisėta situacija, kuomet iš tiekėjų būtų reikalaujama pateikti, o iš perkančiosios organizacijos - įsigyti įrangą (analizatorių), atitinkančią tam tikrus parametrus ir potencialą, kuriais visais nebus galima pasinaudoti, kas savo ruožtu prieštarauja protingumo, proporcingumo principui ir formuojamai teismų praktikai (LAT CBS 2018-10-12 nutartis c.b. Nr. e3K-3-360-248/2018).

25. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių apie pirkimo procedūrų eigą, todėl šios aplinkybės nekartojamos, laikomos nustatytomis. Ieškovas nesutinka su atsakovo 2019-02-14 sprendimu nutraukti Vilniaus oro uosto bagažo tvarkymo sistemos pirkimą, kuris buvo paskelbtas 2018-04-05 ir kuriame buvo priimtas ieškovo pasiūlymas. Atsakovas neginčija, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka.

26. Svarbu pažymėti, kad faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia pasikeitusių poreikių priežastis, yra susijusios su specialiomis atsakovo vykdomos veiklos žiniomis. Šias aplinkybes atsakovas išsamiai motyvavo ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir grindė rašytiniu įrodymu – eksperto išvada (atsiliepimo į ieškinį 6 priedas). Ieškovo nesutikimas su atsakovo argumentacija iš esmės grindžiamas tik ieškovo paaiškinimais. Taigi, nesant kitų įrodymų su specialiomis žiniomis susijusioms aplinkybėms pagrįsti, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas geriausiai žino savo poreikius, kuriuos įtakoja vykdomos komercinės veiklos specifika, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas neįrodė pirkimo eigoje pasikeitusių aplinkybių – objekto apimties ir pirkimo poreikių pasikeitimo, poreikio pirkti bagažo paskirstymo ir sekimo sistemos (BRS) praradimo, dėl ko iškilo būtinybė keisti pirkimo sąlygas – techninę specifikaciją, kainodaros struktūrą, pasiūlymų vertinimo metodiką.

27. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. pasikeitė didžiausią kiekį keleivių pervežančių bendrovių Ryanair ir WIZZ Air rankinio bagažo politika, kad padidėjo registruoto bagažo srautai, dėl ko pasikeitė prognozės kokia dalis visų keleivių keliaus su bagažu, tuo tarpu iki pirkimo paskelbimo buvo vertinama, kad savitranos bagažo atidavimo postai (SBD) bus kur kas mažiau aktualūs keleiviams, taip pat buvo vertinama, jog mažiau bagažo vienetų bus atiduodama į bagažo skyrių. Dėl to pasikeitė atsakovo pirkimo poreikiai, nes dėl minėtų aplinkybių turi būti didinamas registravimo zonos operacinis pralaidumas bei sistemos techninis pralaidumas.

28. Taip pat po pirkimo paskelbimo Small Planet Airlaines buvo iškelta bankroto byla, o šios bendrovės planuotus skrydžius perėmusios oro bendrovės GetJet Airlines pozicija dėl bagažo politikos taip pat įtakojo minėtus pasikeitusius pirkimo poreikius.

29. Kadangi pirkimas paskelbtas 2018-04-05 teismas pripažįsta, kad šie veiksniai galėjo įtakoti atsakovo pasikeitusius pirkimo poreikius, kuriuos atsakovas nustatė po to, kai nuo 2018 m. lapkričio mėn. atliko savitarnos paslaugų, keleivių registravimo paslaugų plėtros analizę. Atsakovo atsiliepime į ieškinį išsamiai motyvuotai išaiškinti atliktos analizės rezultatai, kuriuos taip pat pagrindžia ekspertų išvados apie būtinybę keisti SBD paslaugų, kurios aktualios atsakovo klientams - oro bendrovėms - apimtis, kurių atsakovas nežinojo ir negalėjo numatyti pirkimo paskelbimo metu.

30. Taigi, dėl pasikeitusių aplinkybių ir dėl to pasikeitusių atsakovo poreikių atsakovas neturi galimybių įsigyti jo poreikius atitinkančios įrangos pagal esamas pirkimo sąlygas, nepakeitus esminių sąlygų – techninės specifikacijos reikalavimų ir sąlygų, kurios vertinamos taikant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

31. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad apie oro bendrovių pasikeitusią bagažo politiką buvo žinoma dar 2018 m. rudenį, nepaneigia fakto, jog šios aplinkybės tapo žinomos po pirkimo paskelbimo. Kita vertus, kaip buvo minėta, po 2019 m. lapkričio mėn. atsakovas gautą informaciją turėjo įvertinti, analizuojant jos įtaiką vykdomai veiklai.

32. Atmestini ieškovo argumentai, kad tokioje situacijoje, kai keičiasi esminės pirkimo sąlygos, atsakovas turėjo tęsti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį.

33. Pirkimo sutarties keitimas yra išimtinė situacija, kuri griežtai reglamentuojama Viešųjų pirkimų įstatymu (89 str.) bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (79 str., 97 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumas vertinamas individualiai, atsižvelgus į viešojo pirkimo principus, tame tarpe siekiant nepažeisti pirkimo dalyvių sąžiningą konkurenciją. Taigi, šioje situacijoje, kai perkančioji organizacija, gavusi galutinius pasiūlymus, jau žino apie pasikeitusias pirkimo apimtis (nebeliko poreikio įsigyti žymią dalį pirkimo objekto – BRS įrangos, kuri buvo įtraukta į kainą, o siūloma įranga vertinama pagal duomenis, kurie šiuo metu yra neaktualūs, kas gali turėti įtakos pirkimo rezultatams), ir kuomet, esant pasikeitusiems poreikiams, reikia keisti techninę specifikaciją, tokiu atveju pirkimo procedūrų tęsimas būtų ne tik nesuderinama su viešojo pirkimo principais, bet ir reikštų perkančiosios organizacijos nepateisinamos rizikos dėl tolimesnių ginčų su pirkimo dalyviais bei dėl neracionalaus lėšų naudojimo prisėmimas. Atsakovo vykdomos veiklos analizė, esant pasikeitusiai oro bendrovių bagažo politikai, aiškiai rodo, jog atsakovo pirkimo objekto poreikių pasikeitimas yra esminis, nes reikalingi pokyčiai reikšmingai keičia perkamos Sistemos komponentus ir išpildymo logiką – registravimo zonos išpildymą, konvejerinės sistemos apimtis, veiklos logiką, įrangos kiekius, Sistemos pralaidumą; norint įgyvendinti Sistemos pakeitimus, reikalinga iš naujo suprojektuoti sistemos išpildymą, įdiegti papildomą Sistemos funkcionalumą, prailginti konvejerį, įsigyti papildomas darbo vietas ir su darbo vietos įrengimu susijusias programinės įrangos licencijas. Taip pat Pirkimo apimtis turi būti keičiama, atsisakant vienos sistemos dalies pirkimo (BRS), o likusios dalys (BHS ir EDS) būtų perkamos atskirai, skelbiant atskirus pirkimus. Tuo tarpu pirkimo procedūrų tęsimas ignoruojant šiuos pasikeitimus, neleistų pasiekti pirkimo tikslo - užtikrinti, kad piko valandomis būtų užtikrintos nepertraukiamos ir sklandžios paslaugos, bei kad būtų racionaliai naudojamos lėšos.

34. Papildomai šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog, be techninės specifikacijos ir vertinimo metodikos būtino keitimo dėl pirkimo objekto modifikavimo, taip pat pasikeitė aplinkybės dėl perkamos sistemos diegimo ir paleidimo datos (iki 2021-03-01) dėl VNO naujo terminalo statybos termino nukėlimo iki 2022-06, dėl ko atsirado būtinybė keisti ir esminę būsimos pirkimo sutarties sąlygą dėl prekių pristatymo bei paslaugų suteikimo termino. Be to, išvadą, jog tęsiant pirkimą, būtų neracionaliai naudojamos lėšos, patvirtina ir tai, kad net ir atsisakius BRS įrangos, atsakovas būtų įpareigotas mokėti už BRS techninę ir garantinę priežiūrą, nes perkamos sistemos dalių priežiūros kaina nėra atskirai išskirta tiekėjų pasiūlymuose.

35. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. sausio mėn. dėl naujos VNO technologinių sistemų priežiūros tvarkos taip pat išnyko būtinybė visa apimtimi pirkti įrangos techninę priežiūrą, kuri buvo vertinama ekonominiame naudingume. Taip pat nėra būtinybės pirkti BRS sistemą, nes ją įdiegė ir naudoja UAB „Litcargo“, dėl ko keičiasi esminės pirkimo apimtys.

36. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo įpareigojimas tęsti pirkimo procedūras dėl pirkimo objekto, kurio iš dalies atsakovui nebereikia veiklos vykdymui, neatitinka nei protingumo kriterijui, nes pirkimo tikslas nebūtų pasiektas racionaliai naudojant lėšas, nei viešojo pirkimo principams.

37. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovo 2019-02-14 sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra teisėtas ir pagrįstas.

38. Atmestinas atsakovo argumentas, jog pirkimas nutraukiamas dėl pirkimo sąlygų netikslumo, nes, kaip buvo konstatuota aukščiu, pirkimo nutraukimą lėmė po pirkimo paskelbimo atsiradusios aplinkybės kurių nebuvo galima numatyti, dėl kurių pasikeitė esminiai atsakovo poreikiai, susiję su pirkimo objektu.

39. Tai, kad ieškovas galimai bendravo su įrangos gamintojais, nepaneigia ankščiau nustatytų aplinkybių, jog atsakovo esminiai poreikiai, susiję su pirkimo objektu, pasikeitė po pirkimo paskelbimo ir ieškovas to negalėjo nematyti ankščiau. Pažymėtina, kad šios bylos dalykas nėra susijęs nei su ieškovo teisės dalyvauti kitame pirkime įgyvendinimu (tuo labiau, kad šioje byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų dalyvauti kitame pirkime nutraukus šį pirkimą), nei su ieškovo teisių dėl komercinės paslapties atskleidimu pažeidimu. Be to, šios bylos dalykas nėra susijęs su naujai paskelbto konkurso sąlygomis. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės apie jo komercinių paslapčių panaudojimu, atsakovo bendravimą su gamintojais, neįrodo skundžiamo atsakovo sprendimo neteisėtumo.

40. Atsižvelgus į ieškovo prašymo motyvus, kad pateiktuose prieduose yra komercinę vertę turinti informacija, ieškovo pateikti prie patikslinto ieškinio 11 priedas bei prie dubliko priedai Nr. 4 ir Nr. 5, pripažinti nevieša bylos medžiaga (CPK 10 str.).

41. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos atsakovo patirtos 1950 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).

42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Fima“ atsakovės VšĮ „Lietuvos oro uostai“ naudai 1950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo UAB „Fima“ pateiktus rašytinius įrodymus - patikslinto ieškinio 11 priedą bei prie dubliko pateiktus priedus Nr. 4 ir Nr. 5, pripažinti nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.