- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e1-1600-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33751-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo; registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiams, t. y. jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabutyje esančiame gyvenamajame bute, galimai 2024 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu ir laiku, naudojo fizinį smurtą mažamečio I. M. atžvilgiu, delnu sudavė jam per nugarą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bei galimai 2023 m. tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu ir laiku, mažametės J. M. atžvilgiu, delnu sudavė jai per nugarą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, ir spyrė pėda į sėdmenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, kol 2024 m. rugpjūčio 21 d. tai nustatė, atvykę Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, dėl tokių jo veiksmų mažamečiai I. M. ir J. M. jautė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad šiuo metu gyvena pas mamą, (duomenys neskelbtini). Jis su A. M. gyveno apie penkis, šešis metus ir turi dukrą (duomenys neskelbtini) metukų amžiaus, gyveno su A. dviem vaikais, I. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir J. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuomoja bute (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš du mėnesius turėjo konfliktą su A.. Parėjo iš žvejybos išgėręs alaus. Ji ant jo supyko, nenorėjo išleisti daugiau niekur išeiti, ir iškvietė policiją. Nuo to karto jis gyvena pas mamą, (duomenys neskelbtini), ir kas trečią kažkur dieną atvažinėja aplankyti savo dukters. Apie tai, dėl ko yra įtariamas, nori pasakyti, kad jis nei vieno vaiko niekada tyčia nemušė ir fiziškai prieš jį tyčia nesmurtavo, nei prieš J. nei prieš I., ir juo labiau prieš N., t. y. mažiausią dukterį. Yra atsitrenkęs į I. eidamas koridoriuje tą dieną, kai jo A. neišleido iš namų, tačiau nepastebėjo, kad jis būtų dėl to skundęsis skausmu ar kokie sužalojimai dėl to būtų jam atsiradę, nes jis jį pastūmė savo kūnu eidamas buto siaurame koridoriuje ir viskas. Yra vyresnius vaikus, I. su J., pavadinęs negražiais žodžiais, kurių dabar įvardinti negali. Taip elgėsi tik dėl to, kad vaikus tokiu būdu drausmina, nes jie labai daug nori naudotis technologijomis, telefonais, o jis tą riboja. Kitaip nemoka jis jų drausminti, tai ir pakeltu tonu ir negražiais žodžiais bando juos paveikti, kad nebūtų nuolatos su telefonais ir žaidimais juose, rankose. Jis sutinka, kad toks jo elgesys gali jiems nepatikti ir kelti psichologinį stresą, bet jis dėl jų gerovės taip elgiasi, o ne tyčia juos žeminti ar skaudinti. Nesutinka su tuo, kad vaikus yra stumdęs ar mušęs per nugarą, pečius, galvą, ar spyręs J.. Nesmurtauja jis. Jis tuos vaikus, J. ir I. užaugino nuo mažiukų, dabar su jais irgi bendrauja, apsiperka kartu, pakalba, pasidomi kaip sekasi. Jam skauda žiūrėti, kad vaikai neleidžia laiko lauke, nors ir kviečia I. žuvauti, ar leisti gamtoje, bet jiems įdomiau žaisti žaidimus telefonuose, o A., jų motina tai toleruoja. Ir jį dėl to imą pyktis. Siekia keisti savo elgesį, ir nori vėl grįžti gyventi į šeimą su A. ir vaikais. Dėl to, kad įskaudino vaikus žodžiais, labai gailisi, tikisi su jais susitaikyti. Daugiau pasakyti neturi ką. Papildomai apklaustas A. V., parodė, kad pasilieka ir tvirtina anksčiau duotus parodymus. Patikslinti nori apie tai, kad kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, yra nusistatęs prieš vaikų naudojimąsi technologijomis be saiko. A. buvo supirkusi vaikams mobiliuosius telefonus, o tai jį labai erzino matant, kad jie nuolatos kai tik turi laisvą laiką, „sėdi sukišę nosis“ į ekranus. Jo vaikai nepaisydavo, kad liepdavo pasidėti, sakydamas tai pakeltu tonu ir netinkamais žodžiais, keiksmažodžiais. Pats suprasdamas, kad negerai daro, rėkdavo ant jų ir neneigia, bei pripažįsta, kad yra stumtelėjęs ranka už peties ar nugaros tiek J. tiek I., kad pasidėtų telefonus ir užsiimtų kitomis veiklomis. Kada tai yra buvę, tikrai nepasakys, nes neatsimena. Juk jis su jais gyveno penkis, šešis metus, ir kaip jau yra sakęs, vaikus užaugino nuo mažų dienų. Jo toks elgesys nebūdavo labai dažnai, bet pasitaikydavo atvejų. Neatsimena, kad būtų pėda spyręs J., bet gal dėl to, kad jo pastabų vaikams dėl jų naudojimosi telefonais ir dėl jų elgesio tikrai buvo nemažai. Tai gal tuo momentu ir galėjo taip elgtis. Jis dėl savo tokio elgesio vaikų atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi. Pats nesuprato, kad jo elgesys jau gali būti vertinamas kaip fizinis smurtas prieš vaikus. Jis smurtą įsivaizduoja kitaip, kai lieka mėlynės, ar kiti ryškūs sužalojimai. Jis tokių vaikams niekada gyvenime nėra padaręs ir nedaro ir nedarys. Jo auklėjimo metodai tokie, kokius kadaise patyrė pats, ir galvojo, kad jie veiksmingi, bet niekada tyčia skriausti ir traumuoti vaikų, J. ir I., nesiekė. Jis jų yra atsiprašęs, ir bandęs susitarti gražiuoju, ne visada pavykdavo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo dėl jo tokio elgesio taikyti jam švelniausią bausmę – piniginę, kadangi ketina išvykti dirbti į užsienį, jis pasižada ir įsipareigoja mokėti paskirtą baudą dalimis (el. b. l. 67–72, 123–125).
Kaltinamojo A. V. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis I. M. parodė, kad kai grįždavo po mokyklos A. V. miegodavo ant lovos, televizorius buvo įjungtas. Su juo jo santykiai nelabai. Jis gerdavo, jam atrodo alkoholį. Jis gerdavo du kartus per savaitę. Tada būdavo piktas. Jis rėkdavo, keikėsi. Su A. V. santykiai buvo prasti. Jis kartais mušdavo. Kartais ranka mušdavo per nugarą, taip nedažnai būdavo. Taip suduodavo gal du kartus per mėnesį. Kai suduodavo jam skaudėdavo, skausmas vidutinis, gal 7. Jam būdavo liūdna kai suduodavo, kartais verkdavo. Suduodavo, nes kartais neklausydavo. Kartais pastatydavo į kampą, stovėjo gal kokį pusvalandį. Prieš tris mėnesius jam sudavė paskutinį kartą, buvo vasara. Jis supyko, nes buvo prisigėręs. Vėliau skausmo nesijautė, žymės nebuvo. Suduodavo delnu. Mamai apie tai nesakė. Po to kai suduodavo jis neatsiprašydavo. Nenorėtų, kad jis gyventų kartu. Susitaikyti gal norėtų. Kai kartu jis gyveno jautėsi normaliai. Jam atrodo, kad jam sudavė liepos mėnesį. Dėl kažko jis supyko. Žymių neliko. Neatsimena ar mamai pasakojo apie šį įvykį. Pas gydytojus neidavo. A. su J. nelabai sugyveno, nes būdavo prisigėręs, kartais bausdavo, pastatydavo į kampą. A. N. nieko nedarė. A. su mama nelabai gerai sutardavo, susipykdavo kartais, nes buvo prisigėręs. Jis prisigėręs miegodavo. Dabar I. M. jaučiasi geriau, nes niekas negeria. Jis nematė, kaip A. alkoholį vartodavo. Kartais gerdavo su draugais, jis nematė. Jis keikdavosi, kai vartojo alkoholį (el. b. l. 98–104).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji J. M. parodė, kad A. V. kartais buvo piktas, kartais buvo prisigėręs. Jei sesė nugriūdavo, jis galvojo, kad jos ją pastūmė. Jis rėkdavo arba mušdavo. Nelabai atsimena. Kai jis išgerdavo būdavo piktas, sakydavo sesės nestumdyti. Gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno sesė N., brolis I., mama A. ir A.. A. dažnai išgerdavo, beveik kiekvieną dieną. Išgėręs jis rėkdavo, pykdavo, mušdavo. Mušdavo su ranka per nugara arba su koja. Ranka, tai delnu. Spirdavo pėda. Kai suduodavo per nugarą jai būdavo liūdna, jai skaudėjo, skausmą įvertina 8 iš 10. Įspirdavo į užpakalį, taip pat skaudėjo, 7 įvertintų skausmą. Ji verkdavo. Retai jai įspirdavo, tiksliai kas kiek laiko neatsimena. Konkretaus atvejo neatsimena. Nežino kokie A. santykiai su broliu. Mamai tik pasakojo apie tai, kaip A. elgdavosi. Mama sakė prie jo nebūti. Su N. elgėsi gerai. Su juo nesusitaikė ir nenorėtų. Praeitais metais tai buvo, kada tiksliai neatsimena, tai buvo namuose. Kartais mama arba brolis matydavo. Kad A. skriaudžia pasakė mamai praeitais metais. Po to kai jai sudavė dar vieną dieną jai skaudėjo. Pas gydytojus nėjo, žymių nebuvo. Ir kai spyrė žymių nebuvo, pas gydytojus nėjo. Dabar jaučiasi gerai. Ko norėtų nežino. Nenorėtų, kad A. gyventų kartu. Kai gyveno su A. jautėsi nelabai, nes jis būdavo piktas, kartais rėkdavo. Kai jis rėkdavo ji bijojo, kad jis jai trenks. Po to kai ją mušė, su juo nieko nekalbėjo (el. b. l. 105–111).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad ji turi tris vaikus. I. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tai jos vaikai nuo pirmos santuokos. Su A. V., (duomenys neskelbtini) susilaukė jos trečiojo vaiko N. V.. Anksčiau niekada nėra pastebėjus, kad A. V. būtų kėlęs ranką prieš vaikus, tačiau tikrai gali patvirtinti, kad būdamas neblaivus jis tampa agresyvus. Jo smurtinio elgesio nebuvo mačiusi iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., kuomet jis apie 20 val. grįžo į namus. Jis buvo neblaivus. Jos dukra J. M. ėjo pro jį stovintį kambaryje. Ji tuo momentu kaip tik žengė iš virtuvės į kambarį ir pamatė, kad ji eidama link savo kambario užkabino A. V., dėl ko šis iš kojos spyrė jos dukrai J. M. į sėdmenis. Smūgis nebuvo stiprus, ji neparkrito, tačiau dėl tokio jo elgesio ji nubėgo apsiverkusi pas brolį. 2024 m. rugpjūčio 20 d. paėmė vaikus iš įvairių įstaigų ir grįžo namo. Tuo metu A. V. neblaivus gulėjo ant lovos. Ji jo paprašė, kad jis išeitų iš namų, kadangi namuose buvo labai netvarkinga, nuo jo buvo juntamas nemalonus kvapas. Jis išgirdęs jos tokius žodžius pasidarė agresyvus ir pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti ne tik ją, tačiau ir vaikus. Ji supratusi, kad situacija nepagerės, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie tokį A. V. elgesį. Jis pareigūnų nesulaukė ir pasišalino iš namų. Pareigūnai nurodė, kad jam yra išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jis jos gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), negali būti 15 parų. Jos žiniomis jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), grįžęs nebuvo. 2024 m. rugpjūčio 22 d. pas jas gyvenamuoju adresu buvo atvykusios vaikų teisių specialistės. Viena jų, tai D. G., bendravo su ja virtuvėje, o kita, dabar tikslių duomenų neprisimena, pasiliko kambaryje su J. M. ir I. M.. Ką jie tarpusavyje bendravo ji nežino. Apie tai, ką vaikai papasakojo specialistei, sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 26 d. į savo elektroninį paštą gavusi laišką, kuriame buvo informuota, jog jos sūnus I. M. ir dukra J. M. specialistei nurodė, jog juos patėvis A. vadinai įvairiais necenzūriniais žodžiais, muša per įvairias kūno vietas. Anksčiau jai vaikai niekada apie tai nepasakojo. Mano, kad to jie nepadarė siekdami išvengti jos ir A. V. konflikto bei kad nepaaiškėtų, jog jie jai papasakojo viską apie jo elgesį. Gavusi laišką ji pabendravo su savo vaikais. Tiek J. M., tiek I. M. patvirtino, kad A. V. juos mušdavo. Nurodė, kad mušė per petį, per sėdmenis, per nugarą. Taip pat teigė, kad po tokio A. V. elgesio jie verkdavo. Verkdavo dėl to, kad jiems skaudėdavo. Pas juos paklausė, kodėl jie jai to nepasakydavo ir nuo jos slėpdavo, vaikai nurodė, kad bijojo A. V.. Bendravo ir su dienos centro (duomenys neskelbtini) atstovė Lina Bernatavičiene, duomenys gali būti nevisai tikslūs, kuri nurodė, kad jos vaikai niekada nepasakodavo apie A. V. elgesį ir nesiskųsdavo. Ji matydama kaip elgėsi A. V., koks jis būna būdamas neblaivus, tikrai tiki tuo, ką pasakoja jos vaikai. Tiki, kad A. V. naudojo fizinę jėgą prieš I. M. ir J. M.. Jos vaikai nelinkę meluoti ar fantazuoti. Sužalojimų ant vaikų kūno niekada nėra mačiusi (el. b. l. 9–12).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte „Dėl pranešimo apie galimą smurtą I. M. ir J. M. atžvilgiu“, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. bendraujant su I. M., iš jo gauta informacija, kad tėvas A. jį muša per nugarą, galvą, stumdo, vadina negražiais žodžiais, rėkia. Taip pat bendrauta su J. M., kuri nurodė, kad užvakar jai labai skaudžiai įspyrė į užpakalį, vadino „lochais, debilais“, muša su ranka per nugarą, veidą, petį. Muša ir brolį, o mažosios sesės nemuša. Prašo pagal kompetenciją išnagrinėtą pranešimą (el. b. l. 1 – 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir dalyvaujant motinai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauta su namuose buvusia jos dukra J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitės klausiant apie jos santykius su patėviu A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ši nurodė, kad jis su ja ir jos broliu I. M., gim. (duomenys neskelbtini), elgiasi negražiai, nurodė, kad jis juos muša. Pasitikslinus kaip A. V. juos muša, mergaitė nurodė, kad ranka arba koja, diržo ar kitų daiktų nenaudoja. Pokalbio metu mergaitė pasakė, kad ji po to, kai A. V. jai suduoda, jaučia skausmą, dėl skausmo verkia. Nurodė, kad muša ne ją vieną, muša ir brolį I. M.. J. M. nurodė, kad neprisimena kada paskutinį kartą A. V. ją ar brolį mušė. Mergaitė nurodė, kad paskutinį kartą A. V. jai sudavė dėl to, jog ji žaidė plastilinu. Apie tai, kad A. V. ją ir brolį muša ji niekam nepasakojo, kadangi bijojo A. V.. Mergaitė nurodė, kad sužalojimų po smūgių ant savo kūno nepastebėjo. Dėl visa to, kas išdėstyta, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (el. b. l. 17–19).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Be paties A. V. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų mažamečių duoti parodymai, kuomet jie patvirtino, kad jiems kaltinime nurodytais veiksmais fizinį skausmą sukėlė A. V.; liudytojos A. M. duoti parodymai, kurie patvirtina, kad ji matė, kaip vaikui kaltinamasis spyrė į sėdmenis, o vėliau ir patys vaikai papasakojo, kad juos muša A. V.; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte užfiksuoti duomenys dėl smurto atvejo mažamečių atžvilgiu, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. V., kaltinime tiksliai nenustatytu laiku, smurtaudamas, sukėlė mažamečiams I. M. ir J. M. fizinį skausmą.
Pranešus A. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 48–50, 130–132), administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 116), registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie A. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam prašė paskirti 30 MGL dydžio baudą. Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, jog už nesunkius nusikaltimus asmenims gali būti skiriama bauda, kurios dydis nustatomas nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio. Pareiškime prokurorė neprašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ir (ar) 62 straipsnio nuostatų. Šių teisės normų taikymo pagrindų nenustatė ir teismas.
Papildomų aplinkybių, dėl ko kaltinamajam turėtų būti skiriama mažesnio dydžio bauda nei įstatyme nustatytas minimalus už tokio pobūdžio nusikaltimus skiriamas baudos dydis, prokurorė nenurodė. Pažymėtina, kad prokuroro teismui pasiūlyta bausmės rūšis ir dydis teismo nesaisto.
Įvertinus pirmiau nustatytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. už BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį – 51 MGL (2 550 eurų) baudą. Skirtinos baudos dydis yra artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam už tokio pobūdžio nusikaltimus skirtinos baudos dydžiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
A. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 34 MGL (1 700 eurų) baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į A. V. paskirtos baudos dydį, tą aplinkybę, kad šiuo metu jis yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teismas sprendžia, kad A. V. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 1 (vienerių) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. (A. V.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL t. y. 2 550 eurų, dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. (A. V.), paskirti galutinę bausmę – 34 MGL t. y. 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą, įpareigojant A. V. (A. V.), šią baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. V. (A. V.), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.