Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-05 · Administracinė byla Nr. eI2-478-426/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-05
Bylos Nr.
eI2-478-426/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02213-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Klaipėdos restoranas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-478-426/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02213-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.9; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos restoranas” skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijais prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos restoranas“ (toliau – ir Bendrovė) prašo panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą dėl subsidijos pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ neskyrimo;

įpareigoti VMI priimti naują sprendimą dėl pareiškėjai UAB „Klaipėdos restoranas“ mokėtinos subsidijos pagal Priemonę skyrimo, apskaičiavimo ir išmokėjimo į paraiškoje nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą;

priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog gavo atsakovės VMI 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. RSUB-45265 į 2021 m. gegužės 27 d. prašymą Nr. 24.86-GE-1222334 „Dėl paraiškos subsidijai gauti“, kuriame išdėstytas sprendimas dėl subsidijos pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ neskyrimo (toliau – Sprendimas). Pareiškėja nesutinka su šiuo VMI Sprendimu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu.

Skunde Bendrovė paaiškina, kad teikia viešojo maitinimo paslaugas vietoje, t. y. restorane, pagrindinė maitinimo ir gėrimų tiekimo paslaugų veikla dėl 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir dėl jo nustatytų ribojimų ir/ar draudimų buvo uždrausta, išskyrus, kai maistas tiekiamas išsinešti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad nuo pat ūkinės-komercinės veiklos pradžios jos veikla orientuota į viešojo maitinimo paslaugų teikimą vietoje, o maisto išsinešti paslauga – tik papildoma, ne pagrindinė veiklos sritis. Siekdama užtikrinti tęstinumą, pakeitė savo pagrindinės veiklos vykdymo modelį, šalyje paskelbus karantiną pradėjo teikti maisto išsinešti paslaugas, tačiau dėl veiklos vykdymo vietos prekybos centre (Taikos pr. 61, Klaipėdoje, PC „Akropolis“), kuriame lankytojų skaičius dėl paskelbto karantino, uždarytų parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų sumažėjo iki minimumo, maisto pristatymo į namus paslaugos neteikimo, ši veikla nepasiteisino. Pareiškėjos apyvarta sumažėjo daugiau nei 80 procentų, todėl veiklą visiškai sustabdė.

Skunde pažymi, kad kardinalus veiklos pakeitimas, maisto pristatymo į namus savarankiškas užtikrinimas buvo netikslingas, nes būtų pareikalavęs papildomų išlaidų ir sąlygojęs dar didesnį finansinės padėties pablogėjimą. Pareiškėja kurį laiką bandė pasitelkti trečiuosius asmenis, teikiančius maisto pristatymo į namus paslaugas (Bolt, Wolt ir t.t.), tačiau reikšminga apyvartos dalis atiteko būtent jiems, o likusi dalis tapo nepakankama patiriamoms Bendrovės išlaidoms padengti.

Skunde akcentuoja, jog nepaisant pastangų užsitikrinti veiklos tęstinumą ir pajamų generavimą, valstybės ir savivaldybės sprendimais uždraudus Bendrovės vienintelę vykdomą restorano veiklą, apyvarta nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., nukrito 82,65 proc. Pareiškėjai tapo objektyviai neįmanoma laikytis sutartinių prievolių patalpų, kuriose vykdo ūkinę-komercinę veiklą, nuomotojams, tiekėjams bei kitiems tretiesiems asmenims.

Pareiškėja, sustabdžiusi veiklą, įtikino darbuotojus neišeiti iš darbo, pasirinko atitinkamą prastovų režimą. Dėl antrojo karantino šalyje vykdoma ūkinė-komercinė veikla pakartotinai buvo apribota, o nuo 2021 m sausio iki 2021 m. balandžio mėnesio – visiškai nevykdoma. Pasak pareiškėjos, daugiau nei 4 mėnesius Bendrovė negeneravo jokių pajamų iš veiklos, tačiau toliau vykdė finansinius įsipareigojimus darbuotojams.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ir pirmojo karantino metu turėjo uždaryti vienintelį savo valdomą restoraną, į prastovas išleisti didžiąją dalį darbuotojų nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės mėn., kol buvo sušvelninti ribojimai viešojo maitinimo sektoriui. Tokiu būdu neteko 100 proc. pajamų iš vienintelės ūkinės-komercinės veiklos, kurią atnaujino tik 2021 m. gegužės mėnesį, dar galiojant draudimams. Skunde akcentuoja, kad ji iki šiol nuostolinga. Restorano veiklos nuostolis nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., sudaro 35 426,00 Eur. Pareiškėja tuo laikotarpiu negavo jokių pajamų, patyrė 35 654,00 Eur sąnaudų. Akcentuoja, jog antrojo karantino ribojimai padarė ženkliai didesnę bei reikšmingą neigiamą įtaką jos finansiniams rezultatams nei pirmojo karantino metu įvesti ribojimai. Skunde nurodo, jog VMI, priimdama ginčijamą Sprendimą, Bendrovę vertina kaip nenukentėjusią nuo COVID-19 pandemijos.

Pareiškėjos akcininkai, atsižvelgdami į 2020 m. COVID-19 pandemijos įtaką vystomam verslui bei vėluojančias valstybės pagalbos priemones, paliko 88 032,00 Eur neperskirstyto pelno už 2019 m. patiriamiems nuostoliams dengti.

Pareiškėja pažymi, jog dėl pirmojo karantino jos vykdomos ūkinės-komercinės veiklos tiesioginio nutraukimo, remiantis tuo metu galiojusiais Vyriausybės nutarimais (2020-03-14 Nr. 207 ir 2020-03-16 Nr. 222), Bendrovė be prašymo buvo įtraukta į įmonių, kurioms 2020 m. buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašą, o atsižvelgiant į antrojo karantino metu nustatytus veiklos vykdymo ribojimus pagal EVRK sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171/A1-1301 „Dėl karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl ūkinių veiklų sąrašo), pareiškėja buvo įtraukta į VMI sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, kurioms nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (toliau – Sąrašas).

Pareiškėja pasinaudojo į sąrašus įtrauktoms įmonėms taikomomis garantuojamomis valstybės mokestinės pagalbos priemonėmis, nurodytomis VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – Įsakymas dėl pagalbos priemonių), t. y. pasinaudojo teise į privalomų mokesčių į biudžetą mokėjimo atidėjimą, atleidimą nuo delspinigių ir išieškojimo dėl mokestinės nepriemokos nevykdymą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. kovo 1 d. pateikė VMI paraišką dėl subsidijos (toliau – Subsidija) pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – Priemonė) ir papildomus dokumentus, 2021 m. balandžio 30 d. bei 2021 m. gegužės 18 d. pateikė pakartotines paraiškas dėl Subsidijos. VMI, įvertinusi šias paraiškas, priėmė sprendimą, įskaitant skundžiamą Sprendimą, jog Subsidija Bendrovei negali būti skiriama.

Skunde pareiškėja nurodo, kad nepaisant, jog neigiamas COVID-19 poveikis jos finansinei būklei ir apyvartos sumažėjimui objektyviai pagrįstas ir akivaizdus, kad pateikė VMI tai pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus, atsakovė informavo apie Sprendimą neskirti Subsidijos pagal Priemonę. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Sprendimas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl laiko nepagrįstu, neteisėtu bei pažeidžiančiu tiek teisinės valstybės, tiek Bendrovės teisėtų lūkesčių, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl prašo jį panaikinti.

Pareiškėjos nuomone, Subsidijos neskyrimas jai buvo galimas tik expressis verbis Apraše nustatytais pagrindais. Skunde nurodo, kad vadovaudamasi Aprašo 11 ir 12 punktų nuostatomis, kuriose nėra įtvirtinti Subsidijos (ne) skyrimo pagrindai ar vertinimo kriterijai, padarytomis išvadomis dėl akcininkų neprisidėjimo siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuojant ar gerinant pareiškėjos finansinę būklę, kaip ir tariamos jos akcininkų pareigos grąžinti dividendus nevykdymo, atsakovė priėmė Sprendimą. Pareiškėja pažymi, jog atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškino ginčui aktualias Aprašo nuostatas, prie Subsidijos nemokėjimo pagrindų priskirdama pačios sugalvotus Bendrovės vertinimo bei Subsidijos (ne) skyrimo kriterijus, nesusijusius nei su apyvartos kritimo priežasčių vertinimu, nei su jos atitikimu Aprašo 17 bei 20 punktuose įtvirtintiems kriterijams. Toks VMI Sprendimas, pareiškėjos manymu, neatitinka teisinio reguliavimo, teisiškai nepagrįstas neva tai Bendrovės padarytas pažeidimas, už kurio padarymą teisėtai ir pagrįstai galėtų būti taikoma Subsidijos neskyrimo sankcija.

Pareiškėja akcentuoja, kad yra įmonė, patyrusi neigiamą poveikį dėl COVID-19 pandemijos ir jai suvaldyti taikomų priemonių, įskaitant su karantino režimu siejamus draudimus bei ribojimus veiklos vykdymui. Pareiškėjos ūkinės-finansinės veiklos rodiklių neigiami pokyčiai buvo nulemti COVID-19 pandemijos ir jai suvaldyti taikomų priemonių, o ne dėl kitų priežasčių. Pareiškėja tikina, kad paraiškos dėl Subsidijos teikimo ir vertinimo metu atitiko Aprašo 14 punkte įtvirtintas sąlygas bei Aprašo 14.1 papunktyje nurodytą įmonės, kuri turi teisę pretenduoti į Subsidiją pagal Priemonę, apibrėžtį. Taip pat atitiko ir Aprašo 15 bei 16 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Skunde akcentuoja, kad paraiškos dėl Subsidijos pateikimo ir vertinimo metu atitiko visus Apraše įtvirtintus įmonių, kurioms gali būti skirta Subsidija, atrankos kriterijus ir neabejotinai buvo tinkama pareiškėja, atitiko ir atitinka visas Aprašo 17 punkte reikalaujamas sąlygas, kad būtų galima skirti valstybės garantuojamą Subsidiją, Aprašo 20 punkto reikalavimą, pagal kurį Subsidija nėra skiriama pareiškėjui, kuris „nėra sugrąžinęs anksčiau gautos valstybės pagalbos, Europos Komisijos sprendimu pripažintos neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.“

Bendrovės nuomone, VMI visiškai ignoravo aplinkybę, jog Aprašo 17 bei 20 punktuose numatytas baigtinis sąlygų, kurias turi atitikti pareiškėja, sąrašas, kad jai būtų skirta Subsidija pagal Priemonę. Pareiškėja akcentuoja, kad vienareikšmiškai atitinka ir paraiškų teikimo metu atitiko visus reikalavimus, kad jos paraiška dėl Subsidijos pagal Priemonę būtų patenkinta.

Skunde Bendrovė akcentuoja, kad nei viena iš šiam ginčui aktualių minimų Aprašo nuostatų neįtvirtina akcininkų konkrečių prievolių dėl prisidėjimo prie jos finansinės būklės gerinimo ar dividendų nemokėjimo tam tikru laikotarpiu kriterijų, neatitikimas kuriems galėtų būti vertinamas kaip pagrindas neskirti Subsidijos ar kaip teisės aktuose įtvirtintų pareigų pažeidimas, už kurį VMI turėtų teisę taikyti sankciją.

Pareiškėjos nuomone, jos teisė į Subsidiją buvo vertinama nesivadovaujant Aprašo, kuriuo VMI privalėjo vadovautis, nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės manymu, atsakovė jos paraiškos vertinimą atliko netinkamai interpretuodama Aprašo tikslus, paskirtį, taikymo būtinąsias sąlygas ir atitinkamo vertinimo išvadų pagrindu nepagrįstai ir be teisinio pagrindo apribojo teisę gauti Subsidiją. Skunde aiškina, kad atsakovė, nesivadovaudama Apraše įtvirtintais kriterijais, savavališkai vertino dividendų išmokėjimo Bendrovės akcininkams faktą, kuris neturi reikšmės pareiškėjos teisės į Subsidiją įgijimui. VMI, grįsdama ginčijamą Sprendimą neva prieštaraujančiu imperatyvioms teisės aktų normoms dividendų išmokėjimu, pateikė visiškai neteisingą dividendų išmokėjimo aplinkybių vertinimą. Tai pareiškėjai kelia pagrįstų abejonių dėl VMI konstatuoto pažeidimo fakto ir jo pasekmių taikymo – Subsidijos neskyrimo sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.

Su išvada skundžiamame Sprendime, jog turėdama neįvykdytų mokestinių prievolių, paneigdama prioritetines kreditorių teises, išmokėjo dividendus akcininkams, tokiu būdu pažeisdama imperatyvias teisės normas, pareiškėja kategoriškai nesutinka. Skunde atsikerta, kad dividendų išmokėjimas negali būti vertinamas VMI, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimu, nes vadovaujantis Įsakymu dėl pagalbos priemonių, įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19, net ir tuo atveju, kai turi mokestinę nepriemoką, laikomos neskolingomis valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams. Pareiškėjos manymu, VMI teiginiai, kad jos veiksmai laikytini pažeidžiantys kreditorių interesus bei prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, turi būti vertinami kaip visiškai nepagrįsti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos įsitikinimu, jei dividendų mokėjimas būtų laikomas pagrindu neskirti Subsidijos, ši sąlyga neabejotinai būtų išdėstyta Apraše. Skunde akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog esminis kriterijus skiriant Subsidiją yra tai, ar įmonė nukentėjo nuo su COVID-19 susijusių ribojimų, ar dėl to sumažėjo jos apyvarta.

Pareiškėja pažymi, jog ji, kaip darbdavys ir verslo subjektas, įgyvendinęs savo pagrindines pareigas bei valstybės siekiamus tikslus, vertinama kaip pažeidusi teisės aktų reikalavimus dėl to, kad išmokėjo akcininkams dividendus, laikantis teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir pritaikyta sankcija. Pareiškėjai akivaizdu, kad tokiu būdu nepagrįstai paneigiama jos, atitinkančios visus Apraše įtvirtintus kriterijus, teisė į Subsidiją, nes įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas sudarė realų pagrindą kliautis valstybe bei valstybės institucijų priimamais sprendimais.

Pareiškėjos manymu, visiškai nepagrįsti VMI argumentai, jog pagrindą neskirti Subsidijos sudaro ir tai, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių veiksmus, kad jos steigėjai ir akcininkai prisidėjo, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti ir pagerinti jos finansinę būklę. Pareiškėjos nuomone, atsakovė tendencingai nepagrįstai ieškojo pagrindo neskirti jai Subsidijos.

Šalies argumentai

Pareiškėja sutinka, kad atsakovė turi ir turėjo teisę prašyti papildomų dokumentų, pagrindžiančių būtent COVID-19 neigiamą poveikį įmonės finansinei būklei bei apyvartos sumažėjimui, kaip ir atitikimą Aprašo 17 punkte įtvirtintiems reikalavimams. Pareiškėja tvirtina, kad bendradarbiavo su atsakove bei vykdė visus nurodymus pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus, nors jie ir neatitiko Apraše įtvirtintų VMI suteiktų įgaliojimų dėl paraiškų skirti Subsidiją tikrinimo turinio ir apimties. Bendrovė, teikdama paaiškinimus, tiek 2021 m. balandžio 7 d., tiek 2021 m. gegužės 17 d. nurodė, jog „akcininkai sutiktų pritraukti papildomų lėšų įmonei, kad įmonė galėtų nedelsiant padengti 82 646,22 Eur įsiskolinimą VMI, susidariusį iki 2020 m. lapkričio mėnesio.“

Skunde pareiškėja nurodo, kad VMI priėmė skundžiamą Sprendimą, vienareikšmiškai pabloginantį jos finansinę padėtį. Mano, kad neturėdama teisinio pagrindo atmesti jos paraišką, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė nepagrįstą, neadekvačią ir neproporcingą Subsidijos neskyrimo sankciją.

Įvertinus Apraše įtvirtintą Subsidijos mokėjimo tvarką ir sąlygas, pareiškėjai akivaizdu, jog ji turi teisę į Subsidiją, kurios VMI neturėjo teisės apriboti. Pareiškėja priėjo prie išvados, jog atsakovė be pagrindo ir neteisėtai apribojo jos teisę į Subsidijos skyrimą ir išmokėjimą, o Sprendimas priimtas netinkamai taikant Aprašo nuostatas, nesilaikant gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principų, todėl turi būti panaikintas. Mano, kad teismas turi įpareigoti VMI priimti naują sprendimą dėl mokėtinos Subsidijos pagal Priemonę skyrimo, apskaičiavimo ir išmokėjimo į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą.

Pareiškėja neprieštarauja, kad šis skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI nesutinka su skundo reikalavimais, prašo jo netenkinti.

Atsiliepime paaiškina, jog priimdama Sprendimą, vadovavosi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) reikalavimais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226).

Pareiškėja 2021 m. kovo 1 d. pateikė pirmą nuo COVID-19 nukentėjusios nesavarankiškos įmonės subsidijos paraišką Nr. 24.86-GE-330637 (forma – KIT718). Pagal jos pateiktą paaiškinimą, papildomus dokumentus ir atsakovės turimus duomenis bei faktą, kad Bendrovės vykdoma pagrindinė ūkinė veikla „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ (EVRK – 561000) buvo apribota, atsakovė apskaičiavo, kad pareiškėjos ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta sumažėjo 82,65 proc. Atliekant pareiškėjos veiklos vertinimą, atsakovė taip pat nustatė, kad jos akcininkų 2020 m. kovo 12 d. sprendimu iš nepaskirstyto pelno už 2017 – 2018 metus 87 600 Eur skirta išmokėti dividendams. Pažymi, kad pareiškėja tuo metu turėjo įsiskolinimų Valstybės biudžetui, o nuo dividendų apskaičiuoto 13 140 Eur gyventojų pajamų – 2019 metų nepaskirstytojo pelno skyrė 200 000 Eur išmokėti dividendams, nuo kurių buvo priskaičiuota 30 000 Eur GPM suma, kuri taip pat nesumokėta. Pareiškėjos akcininkams 2020 m. kovo, spalio ir gruodžio mėn. išmokėti 287 600 Eur dividendai (kovo mėn. – 87 600 Eur, spalio mėn. – 150 000 Eur, gruodžio mėn. – 50 000 Eur) sudarė 28,14 proc. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma – FR0600) deklaruotų 2020 m. pardavimų.

Atsakovės turimais 2021 m. kovo 23 d. duomenimis, pareiškėja turėjo 119 440,96 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių suėjus mokestiniam terminui, t. y. 62 851,00 Eur PVM, 31 526,30 Eur pelno mokesčio, 25 033,66 Eur GPM ir 30 Eur mokesčio už aplinkos teršimą.

Atsakovė akcentuoja, kad dividendų išmokėjimas akcininkams gali būti vertinamas kaip faktas, kad pareiškėja nesusiduria su lėšų trūkumu, o pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, Subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui, t. y. padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą. Esant tokioms aplinkybėms, pasak atsakovės, pareiškėjai Subsidija nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog informavo Bendrovę, kad gali papildomai pateikti paaiškinimą, kokiais veiksmais jos steigėjai/akcininkai ketina prisidėti, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti/pagerinti finansinę būklę, mažinant pareiškėjos mokestinę nepriemoką ir pateikti naują paraišką dėl subsidijos skyrimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nuo 2020 m. kovo 18 d. priklauso 75 grupei „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Atsakovė paaiškina, kad mokestinių pagalbos priemonių taikymą sąraše esantiems mokesčių mokėtojams reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – Įsakymas), kuris išleistas po Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei po LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 – karantino paskelbimo nuo 2020 m. kovo 16 d., siekiant padėti verslui išsaugoti likvidumą, kuriuo buvo numatyta priimti ir nagrinėti mokesčių mokėtojų prašymus sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) ar pakeisti jau sudarytos MPS sąlygas bei iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija (ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo delspinigių, nauji išieškojimo veiksmai neinicijuojami, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai stabdomi pagal atskirą mokesčių mokėtojo prašymą (PVM nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 1 d. – 13 560,46 Eur, kiekvieną mėnesį didėjo, 2021 m. kovo 23 d. duomenimis, pareiškėja turėjo 119 440,96 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių suėjus mokestiniam terminui, t. y. 62 851 Eur PVM, 31 526,30 Eur pelno mokesčio, 25 033,66 Eur GPM ir 30 Eur mokesčio už aplinkos teršimą).

Atsiliepimas

Atsiliepime arsakovė pažymi, kad pareiškėja pirmą kartą išmokėti dividendus nusprendė 2020 m. kovo 12 d. ir žiniasklaidos priemonėmis buvo skelbiama, kokios bus taikomos pagalbos priemonės verslo likvidumo išsaugojimui. Pareiškėja pasinaudojo laikinu mokestinių prievolių vykdymo atidėjimu ir iš 2017 – 2019 metais uždirbto, bet nepaskirstyto pelno išmokėjo 87 600 Eur, kai 2020 m. kovo mėn. pardavimai sudarė 56 617 Eur arba pardavimų kritimas sulyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 58 proc. Antrą kartą dividendus išmokėti nusprendė 2020 m. spalio 6 d. iš iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepaskirstyto 288 032 Eur pelno dividendams skiriant 200 000 Eur. Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja 2020 m. spalio mėn. išmokėjo 150 000 Eur dividendų, nors pardavimai buvo kritę apie 29 proc. palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai šalyje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. jau buvo paskelbta ekstremali situacija – gruodžio mėn. išmokėjo 50 000 Eur dividendų, nors Bendrovės pardavimų kritimas per 2020 m. lapkričio – gruodžio mėn. palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 74 proc. Pareiškėja nuo išmokėtų dividendų priskaičiuotų mokesčių nemokėjo. Atkreipia dėmesį, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-21 buvo pakeistas 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. VA-6 „Dėl mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir papildyta 4.10 punktu, kuriame nurodyta, kad į juridinių asmenų sąrašą be prašymo įtraukiami juridiniai asmenys, kurie sąrašo sudarymo metu vykdė bent vieną Ūkinės veiklos įsakyme nurodytą ekonominę veiklą, išskyrus juridinius asmenis, kurie nuo 2020 m. spalio 1 d. išmokėjo dividendus. Todėl 89 grupei „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ Pareiškėja priklausė tik nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., t. y. po VMI 2021 m. gegužės 3 d. atlikto pareiškėjos pateiktų dokumentų vertinimo Nr. RNA-17489, per 20 darbo dienų iš sąrašo išbraukta, o 2021 m. birželio 17 d. Bendrovė dėl 98 684,42 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. 22485799 (iki 2021-07-16) ir šiuo metu mokestinių prievolių įsiskolinimų neturi.

Atsakovė nurodo, jog gavo pareiškėjos pakartotines nuo COVID-19 nukentėjusios nesavarankiškos įmonės Subsidijos paraiškas (forma – KIT718): 2021 m. balandžio 30 d. Nr. 24.86-GE-1057467, 2021 m. gegužės 18 d. Nr. 24.86-GE-1179298, 2021 m. gegužės 27 d. Nr. 24.86-GE-1222334 bei papildomus dokumentus. Pareiškėja pirmą kartą 2021 m. gegužės 18 d. pateikė nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės Subsidijos paraišką (forma – KIT720) Nr. 24.86-GE-1177340. Apie priimtą sprendimą ir Subsidijos neskyrimo priežastis atsakovė pareiškėją informavo 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-2810, 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-42646, 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-43879 ir 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-45265. Atsakovė akcentuoja, kad pakartotinių paraiškų vertinimas/išvados nebuvo surašytos, nes nebuvo nustatytos naujos aplinkybės, leidžiančios pakeisti Sprendimą.

Atsakovės turimais 2021 m. gegužės 31 d. duomenimis, pareiškėja turėjo 98 878,01 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių suėjus mokestiniam terminui, t. y. 54 665 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 22 857 Eur pelno mokesčio ir 21 355,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad taip pat atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimas ne mažiau kaip 30 procentų yra tik viena iš Aprašo 14 punkte nustatytų sąlygų. Po to informavo, kad papildomai pateikus paaiškinimą, kokiais veiksmais Bendrovės steigėjai/akcininkai ketina prisidėti, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti/pagerinti finansinę būklę, mažinant mokestinę nepriemoką ir pateikti naują paraišką dėl subsidijos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių veiksmus, kad Bendrovės steigėjai/akcininkai prisidėjo, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti/pagerinti finansinę būklę ir akcininkai negrąžino Bendrovei reikšmingą dalį 2020 m. spalio – gruodžio mėn. išmokėtos dividendų sumos, dividendai yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į įmonėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendai ir turi būti mokami tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, sprendimas išmokėti dividendus, atsakovės manymu, rodo, kad įmonei pakako apyvartinių lėšų, todėl Sprendimo dėl Subsidijos skyrimo nekeitė.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2021 m. birželio 28 d. gavo pareiškėjos pakartotinę (paskutinę) nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės Subsidijos paraišką Nr. 24.86-GE-1347001 (forma – KIT720) ir paaiškinimą, kad akcininkai jau prisidėję prie Bendrovės finansinės būklės gerinimo, nes yra palikę 88 032 Eur 2019 m. nepaskirstyto pelno galimiems nuostoliams dengti, paliko 2020 m. pelną nuosavame kapitale. Taip pat akcininkai pritraukė papildomų lėšų ir buvo padengtas pareiškėjos 82 646,22 Eur įsiskolinimas Valstybės biudžetui, susidaręs iki 2020 m. lapkričio mėnesio. Tokiu būdu akcininkai užtikrino pareiškėjos likvidumą.

Atsakovė informuoja, kad pakartotinė paraiška subsidijai gauti 2021 m. liepos 7 d. buvo įvertinta iš naujo. Kartu su Lietuvos verslo paramos agentūra atlikusi vertinimą nustatė, kad pareiškėja atitinka Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos apraše numatytus reikalavimus ir neigiamas sprendimas buvo pakeistas į teigiamą. Šiuo metu Bendrovė įtraukta į tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašą, kuris 2021 m. liepos 16 d. buvo perduotas ministerijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4-806 įmonei apskaičiuota 32 555,26 Eur galima subsidija. Pagal Aprašo 43 punktą, sprendimą dėl Subsidijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašo gavimo dienos priima Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Pagal Aprašo 45 punktą, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras subsidiją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl Subsidijos skyrimo įsigaliojimo dienos perveda pareiškėjui į Subsidijų paraiškoje nurodytą sąskaitą.

Atsakovė mano, jog Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi pareiškėjos pateikti duomenys įvertinti vadovaujantis teisės aktais.

Atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi, ginčą spręsti nedalyvaujant VMI atstovui.

Teismas konstatuoja:

Susipažinus su rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas kilo dėl atsakovės VMI 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. RSUB-45265 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2021 m. kovo 12 d. atsakovei pateikė paaiškinimą dėl neigiamo COVID-19 poveikio įmonės finansinei būklei. Jame nurodė, jog Bendrovės apyvarta sumažėjo 82,65 proc. Nustačius ribojimus ir draudimus, buvo priversta pakeisti verslo modelį, restorano veiklą sustabdė. Tapo sudėtinga įvykdyti sutartines prievoles patalpų nuomotojams, tiekėjams, kitiems asmenims, teko skelbti prastovas lapkričio mėnesį 26 darbuotojams, gruodžio – 7, sausio – 1 darbuotojui. Bendrovė manė, jog COVID-19 poveikis jos finansinei būklei ir apyvartos sumažėjimas pagrįstas ir akivaizdus.

UAB „Klaipėdos restoranas“ 2021 m. kovo 22 d. atsakė į VMI 2021 m. kovo 17 d. paklausimą. Rašte nurodė, kad pagrindinė jos veikla – tiekti pagamintą maistą ir gėrimus juos vartojant restorane. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. į prastovą turėjo išleisti didesnę dalį darbuotojų, 100 proc. prarado pajamas. Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. apribojus restorano veiklą, leista tiekti maistą išsinešti. Pabrėžė, kad darbuotojų neatleido, dengė nuomos, komunalines bei kitas išlaidas. Pareiškėja nurodė, jog įmonės akcininkai 2020 m. spalio 6 d. nusprendė iš iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepaskirstyto 288 032 Eur pelno paskirstyti 200 000 Eur dividendų, įmonės kapitale palikti 88 032 Eur nepaskirstyto pelno galimiems nuostoliams dengti. Tokio sprendimo tikslas – prisidėti prie COVID-19 ribojimų pasekmių šalinimo. Pareiškėja nurodė, jog tuo metu vykdė mokestines prievoles, mokėjo SODROS įmokas, pridėtinės vertės (toliau – PVM) ir gyventojų pajamų mokesčiai (toliau – GPM), pridėjo tai patvirtinančią lentelę, kurioje atspindėti deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Bendrovė atsakyme akcentavo, jog turi būtinųjų išlaidų, kurias privalėjo dengti iš sukauptų rezervų, nelaukiant karantino pabaigos. Tai – nuoma, komunaliniai patarnavimai. Aiškino, jog tuo metu turėjo teisėtus lūkesčius sulaukti valstybės pagalbos.

VMI Atrankos ir paramos auditui IV skyrius 2021 m. kovo 24 d. UAB „Klaipėdos restoranas“ COVID-19 galimo poveikio finansinei būklei vertinimo išvadoje Nr. (13-17 E)549-442 nurodė, jog UAB „Klaipėdos restoranas“ negali būti skiriama subsidija. Tokia išvada padaryta įvertinus tik COVID-19 poveikį įmonės veiklai, mokestinės prievolės ir mokestinės rizikos nevertintos. Šios išvados pagrindas – Bendrovės 2021 m. kovo 1 d. Paraiška Nr. 24.86-GE-330637(forma KIT718) dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms nesavarankiškoms įmonėms gavimo.

Atliekant veiklos vertinimą nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. kovo, spalio ir gruodžio mėn. išmokėjo 287 600 Eur vertės dividendų, sudariusių 28,14 proc. PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotų 2020 m. pardavimų. Nuo jų buvo priskaičiuota 43 140 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

VMI turimais duomenimis, Bendrovė turėjo 119 440,96 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių su suėjusiu mokestiniu terminu, t. y. PVM, GPM, pelno mokesčių, mokesčio už aplinkos teršimą.

Atsakovė aptariamoje išvadoje konstatavo, jog esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą išsimokėti ir dividendus išsimokėjo, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Toks elgesys sugriežtinto karantino metu, atsakovės manymu, rodo, kad pareiškėjai netrūko apyvartinių lėšų. Akcentavo, kad pagal Aprašo 11 ir 12 punktus subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui. Iš to sekė atsakovės sprendimas, jog pareiškėjai, kaip nuo COVID-19 nukentėjusiai įmonei, subsidija negali būti skiriama, nes neatitiko teisės aktuose numatytų sąlygų jai gauti.

Atsakovė pareiškėjai apie tokį sprendimą pranešė 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-2810. Jame taip pat informavo apie galimybę papildomai pateikti paaiškinimą, kokiais veiksmais Bendrovės steigėjai/akcininkai ketina prisidėti, siekdami išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti/pagerinti finansinę būklę, mažinant mokestinę nepriemoką ir pateikti naują paraišką dėl subsidijos skyrimo.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl subsidijos“ atsakovei pateikė poziciją dėl subsidijos paskyrimo ir dividendų išmokėjimo. Pareiškėjos nuomone, jai, kaip tiesiogiai nukentėjusiai nuo COVID-19 įmonei, nėra pagrindo neskirti subsidijos. Mano, jog išmokėdama dividendus nepažeidė LR akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 ir 8 dalių, 60 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akcentavo, jog akcininkai įmonės kapitale paliko 88 032 Eur nepaskirstyto pelno galimiems nuostoliams dengti už 2019 m., taip prisidėjo prie Bendrovės finansinės padėties gerinimo. Palikus 2020 m. pelną nuosavame kapitale, akcininkai sutiktų pritraukti papildomų lėšų įmonei, kad galėtų likviduoti 82 646,22 Eur iki 2020 m. lapkričio mėnesio susidariusį įsiskolinimą VMI. Pareiškėja nurodė, jog stengėsi vykdyti įsipareigojimus partneriams, laiku atsiskaitė su drabuotojais, mokėjo pakolą net ir tuomet, kai veikla buvo uždrausta. Rašte akcentavo, jog Paraiškos atmetimas – neteisėtas ir pažeidžiantis jos teises.

Į tai VMI 2021 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (17.40 Mr) RSUB-43879 akcentavo, jog atsižvelgiant, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių veiksmus, kad jos steigėjai/akcininkai prisidėjo siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti/pagerinti finansinę būklę ir akcininkai bendrovei negrąžino reikšmingos dalies 2020 m. spalio – gruodžio mėn. išmokėtų dividendų sumos, sprendimas dėl subsidijos skyrimo nesikeičia.

Atsakovė į pareiškėjos 2021 m. gegužės 27 d. pakartotinę Paraišką Nr. 24.86-GE-1222334 subsidijai gauti 2021 m. gegužės 31 d. Sprendime Nr. RSUB-45265 akcentavo, kad savo paskutiniajame rašte pažymėjo, jog pagal Aprašo 11 ir 12 punktų nuostatas subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui, t. y. padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, todėl 287 600 Eur dividendų išmokėjimą 2020 m. kovo, spalio ir gruodžio mėnesiais vertino kaip faktą, kad Bendrovė nesusidūrė su lėšų trūkumu.

Akcentavo, kad išmokėtų dividendų dydis reikšmingai viršijo minėtų mėnesių apyvartas, kurios nuosekliai mažėjo dar nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Pasiūlė pareiškėjai papildomai pateikti paaiškinimą, kokiais veiksmais Bendrovės steigėjai/akcininkai ketina prisidėti, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti/pagerinti jos finansinę būklę, mažinant mokestinę nepriemoką ir pateikti naują paraišką dėl subsidijos skyrimo. VMI nurodė, jog turimais duomenimis, skundžiamo sprendimo priėmimo dienai pareiškėja turi 98 878,01 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių.

Atsakovė Sprendime nurodė atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kad Bendrovės steigėjai/akcininkai prisidėjo, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą, stabilizuoti/pagerinti jos finansinę būklę ir akcininkai negrąžino bendrovei reikšmingos dalies 2020 m. spalio – gruodžio mėn. išmokėtos dividendų sumos, Sprendimo dėl subsidijos skyrimo nepakeitė.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašo patenkinti skundą visiškai.

Šiam ginčui aktualūs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 24 dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226).

Nutarimo Nr. 1226 6.1 punkte numatyta, kad įmonės ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų (ši nuostata taikoma, jeigu įmonė nustatytu laikotarpiu gavo pajamų), taip pat patvirtino, jog supranta, kad subsidijų paraiškoje nurodžiusi neteisingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją ar jos dalį Apraše nustatyta tvarka.

Pagrindines nuostatas ir sąlygas dėl Lietuvos valstybės paramos verslui subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo forma numato Aprašas, kuris įtvirtina ir reguliuoja valstybės skiriamų nustatyto dydžio negrąžintinų išmokų verslui mokėjimo pagrindus. Aprašo tikslas ir paskirtis – užtikrinti valstybės pagalbą verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, įveikiant koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą, kaip ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant Apraše nustatytiems pagrindams, suteikti verslo subjektams nustatyto dydžio finansinę paramą.

Aprašu detaliai nustatytos sąlygos, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, gali kreiptis dėl negrąžinamosios Subsidijos pagal Priemonę.

Aprašas nustato subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas. Aprašo 14.1 punktas nustato, kad galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose VMI viršininko įsakymu (toliau – ir mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame punkte nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.

Aprašo 14.3 papunktyje nustatyta, kad pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, atitinkančios vieną iš šių sąlygų: iki 2019 m. spalio 31 d. įsteigtos, tačiau Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu pajamų negavusios įmonės, kurių vykdoma pagrindinė veikla yra įtraukta į Sąrašą.

Pagal Priemonę Aprašo V skyriuje nustatytas Subsidijos paraiškų atrankos procesas. Aprašo 33 punkte nurodyta, kad „VMI, gavusi subsidijų paraišką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 arba 14.2 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus, ir apskaičiuoja galimos skirti subsidijos dydį.“ Nustatyta, kad šiuo atveju VMI, gavusi paraišką dėl Subsidijos skyrimo, tikrino, ar pareiškėja atitinka būtent Apraše nustatytus kriterijus.

Pareiškėjos keliamam ginčui aktuali Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo.

Dividendai – įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į įmonėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendai ir turi būti mokami tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili. Šio ginčo atveju VMI nenustatė, kad dividendai būtų išmokėti iki pandemijos, juos išmokėjo 2020 m. kovo, spalio ir gruodžio mėn. Remdamasi šiuo faktu, VMI padarė išvadą, jog Bendrovei netrūko lėšų, todėl ir neskyrė subsidijos kaip nuo COVID-19 nukentėjusiai įmonei.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovės apyvarta nuo 2019 m. sumažėjo nuo 444 696 Eur iki 77 170 Eur 2021 m. pradžiai. UAB „Klaipėdos restoranas“ 2020 m. iš dalies mokėjo PVM, GPM.

Atsakovė nustatė, jog esant neįvykdytiems finansiniams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, tačiau Bendrovės akcininkai nusprendė išsimokėti ir išsimokėjo dividendus, tokiais veiksmais pažeisdami kreditorių teises. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, nusprendus išsimokėti dividendus, turint mokestines nepriemokas, pareiškėja akcininkų interesus iškėlė aukščiau kreditorių, nors pastarieji turi pirmenybę prieš Bendrovės akcininkų interesus. Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnis numato, kad bendrovė per nustatytus terminus nesumokėjusi nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų. Akivaizdu, kad dividendus gali mokėti tik tos įmonės, kurių veikla yra stabili. Šiuo atveju, pareiškėja, pasielgusi priešingai, t. y., išsimokėjusi dividendus, patvirtino, kad pagalba jai nebūtina, kad Bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu nepatyrė sunkumų.

Teisėjų kolegija, visapusiškai ir objektyviai ištyrusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad centrinis mokesčių administratorius, nustatęs, kad Bendrovė neatitiko nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės sąlygų, pagrįstai atsisakė skirti subsidiją. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos restoranas” skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė