Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda – 2) prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2 kartus, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnį 1 dalį paskiriant 28 MGL (1 400 Eur) dydžio baudą (bauda išieškota 2020-07-03),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą:

jis, 2025 m. kovo 3 d., apie 21:30 val., Klaipėdos m., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiu ne mažiau kaip 25 kartus sudavė savo broliui M. J. į galvos, veido, kojų, abiejų rankų sritis, po ko, pastarajam nukritus ant lovos, sugriebė jam už kaklo ir suspaudė, taip padarydamas M. J. poodines kraujosruvas kaklo priekinio paviršiaus kairėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2025 m. kovo 3 d. vakaro metu, tikslaus laiko neprisimena, jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur gyvena su savo broliu M. J., buvo pavartojęs alaus. Grįžęs namo nuėjo į savo kambarį pamiegoti. 2025 m. kovo 3 d., apie 21:30 val. būnant namuose, savo kambaryje, išgirdo kaip namuose vaikščiodamas brolis įžeidinėjo jį, sakė žodžius: „siuaraakis, vienaakis“, suprato, kad tie įžeidimai skirti jam, nes jie gyvena dviese, todėl niekam kitam brolis to negalėjo sakyti. Tai išgirdęs ir įsižeidęs jis nuėjo į brolio kambarį ir tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė broliui M. J., neprisimena kiek kartų, neprisimena į kurias vietas, norėdamas apginti save dėl brolio pasakytų įžeidinėjimų. Šiuo metu neprisimena ar sudavė broliui seriją smūgių, ar tik vieną, ar tik keletą, neprisimena šių aplinkybių dėl girtumo. Ar brolis sėdėjo, ar stovėjo neprisimena. Jis nesiekė brolio fiziškai sužaloti, tik buvo apimtas pykčio tuo metu ir emocijų, kad jį įžeidinėjo dėl jo akių problemų. Jis su broliu kartu gyvena daug metų, butas yra nuomojamas, nuomos sutartis sudaryta brolio vardu, butas yra dviejų kambarių, jie yra pasiskirstę kambarius kiekvienam po vieną. Su broliu visada sutarė gerai, turėjo artimą ryšį, bet prieš du metus jų broliškas ryšys pablogėjo, mano, kad dėl pinigų trūkumo, jie nekonfliktuoja vienas su kitu, nesipyksta, tiesiog neturi artimo ryšio, bendrauja tik esant būtinybei. Klaipėdoje kitos vietos apsistoti jis neturi, yra nedirbantis, nevedęs, bet šiuo metu ieško darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi draugės. Mama gyvena kaime, todėl pas ją vykti nenori. Žodžiu įsipareigoja ir pažada grįžęs namo prieš brolį nekelti rankos, nesmurtauti ir jam nekenkti. Įprastai prieš brolį jis tikrai nesmurtauja, yra buvę kažkada vieną kartą panašus konfliktas su broliu, bet jis jo nesužalojo, nesiekė ir niekada nesiektų brolio sužaloti. Labai gailisi dėl savo poelgio ( 1 t., b. l. 192-195). Papildomos apklausos metu M. J. partvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad su M. susitaikė, jų santykiai geri, M. jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 11-14).

Nukentėjusysis M. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis sutinka duoti parodymus apie savo brolį M. J.. 2025 m. kovo 3 d., apie 21:30 Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant bute, jo brolis M. J. įeidamas į savo kambarį pradėjo garsiai trankyti duris. Gulėdamas lovoje jis sušaukė broliui, kad netrankytų durų ir netriukšmautų. Jam sušaukus brolis atėjo į jo kambarį ir pradėjo su juo konfliktuoti. Tada jis atsistojo nuo lovos ir paprašė brolio išeiti iš jo kambario. Konflikto metu brolis kumščiais pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas, t. y. į veidą, rankas, koją. Tada jie nukrito ant lovos ir brolis rankomis bandė jį smaugti. Po kiek laiko jis nusistūmė brolį ir atsistojo. Tokiais savo veiksmais brolis sukėlė jam fizinį skausmą. Grumtynių metu jam iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas, todėl negalėjo išsikviesti pagalbos. Išėjęs į laiptinę garsiai pašaukė kaimynų pagalbos, kad jie iškviestų pagalbą. Jam būnant laiptinėje išėjo brolis ir kelis sykius bandė kumščiu jam trenkti, bet jis smūgių išvengė. Po konflikto brolis nuėjo į kambarį, o jis laiptinėje laukė policijos pareigūnų (1t., b. l. 1-11). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. J. parodė, jog jam gulint lovoje savo kambaryje ir sušukus broliui, kad šis nustotų trankęs kambario duris, jo brolis M. J. įėjo į jo kambarį, pamatęs brolį jis spėjo atsistoti iš lovos ir jam atsistojus M. paklausė kas jam nepatinka, jis pakartojo broliui, kad netrankytų durų namuose, tuomet M. ne mažiau kaip 25 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam į įvairias kūno vietas, t. y. galvos sritį, veido sritį, į abiejų rankų įvairias sritis, kojų sritis. Smūgiavimo metu jis nugaros dalimi krito į lovą (į minkštą lovos dalį), po ko brolis kojomis užlipo ant lovos ir vieną kartą savo dešinės rankos plaštaka sugriebė jam už kaklo bei spaudė lyg norėdamas smaugti. Tada jis nustūmė M. nuo savęs ir išbėgo į laiptinę kviesti pagalbos, brolis išbėgo paskui jį į laiptinę ir liepė jam eiti į kambarį, nes matomai buvo išsigandęs, kad bus iškviesta policija. Bute jie su broliu gyvena dviese, butą nuomojasi, nuomos sutartis sudaryta jo vardu, jis brolio neiškrausto, nes brolis šiuo metu bedarbis, norisi jam padėti. Jis nebijo brolio, prašo jį paleisti iš areštinės, tikrai nemano, kad grįžęs namo brolis smurtaus prieš jį, kadangi po įvykio buvusio anksčiau, daugiau nei prieš metus, brolis buvo išsigandęs ir prieš jį nesmurtavo daugiau, buvo ramus iki vakarykštės dienos. Patikina, kad baimės broliui nejaučia. Nenorėtų, kad broliui būtų skirtas iškeldinimas, nes jis tiki, kad M. susiprotėjo dėl savo elgesio ir tai daugiau nepasikartos. Dėl įvykio civilinio ieškinio jis nereikš.(1 t., b. l. 33-36).

Iš 2025 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2025 m. kovo 3 d., apie 22:02 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje mušasi du broliai, vienas iš jų prašo iškviesti policiją. Apie 22:08 val. atvykus nurodytu adresu ir pakilus į ketvirtą aukštą, (duomenys neskelbtini) buto tarpduryje pasitiko pranešėjas M. J., gim.(duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad tarp jo ir brolio M. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. J. atėjo į jo kambarį ir kumščiu trenkė jam į veidą, į rankas, į koją, parsivertė jį ant lovos, griebė už kaklo ir bandė smaugti. Tokiais savo veiksmais brolis sukėlė jam fizinį skausmą. Ant M. J. buvo matomi sužalojimai. Pranešėjo kambaryje, kur vyko konfliktas, buvo matomi grumtynių veiksmai, ant praėjimo nuvirtusi kėdė, numesta striukė, išsipylęs baltos spalvos skystis. M. J. buvo savo kambaryje, jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,84 prom. neblaivumas. (1 t., b. l. 27-28).

Iš 2025 m. kovo 3 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusįjį, jo kaklo kairėje pusėje fiksuota kraujosruva, ant dešinės pusės kelio užfiksuota kraujuojanti žaizda (1 t., b.l.57-59, 64-67).

Iš 2025 m. kovo 5 d. – kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas 2025-03-03, 21:58:04 val. skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip moteris (kaimynė) kviečia policiją į (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad laiptinėje du broliai mušasi. Nurodo, kad mažesnis brolis daužo vyresnįjį (1 t., b. l. 68-69).

Iš 2025 m. kovo 5 d. -kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo registratoriais (,,body“ kameromis) įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip M. J. pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes nurodydamas, jog brolis M. J. jį sumušė, mušė kumščiais. Pareigūnams paklausius M. J. kas nutiko, šis į klausimą neatsakė, pasakė, kad nieko nežino, brolis varo jį lauk. M. J. nustatytas 1,84 prom. girtumas ( 1t., b. l. 71-73).

Iš 2025 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 190/2025(03) nustatyta, kad M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus kairėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (ais), padaryti mažiausiais keturiais trauminiais poveikiais, neatmetama galimybė, kad M. J. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad smurtaudamas prieš savo šeimos narį – brolį M. J., sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamojo M. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltę pripažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. J. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas ( b. l. 82-85), administracine tvarka nebaustas ( b. l. 80-81). Kaltinamasis M. J. nuo 2019-11-20 iki 2019-11-21 gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, jam diagnozuotas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais (1 t., b. l. 92). Tačiau 2025 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-163/2025 nurodyta, kad M. J. geba teisingai suvokti aplinkybes ir jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę. M. J. gali atkurti (duoti parodymus) dėl 2025-03-03 įvykio aplinkybių, tačiau jo prisiminimai gali būti fragmentuoti ar netikslūs dėl buvusios girtumo būsenos. M. J. jam inkriminuojamos 2025 m. kovo 3 d. veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. J. nustatoma: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas, dėl psichikos būsenos, šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. J. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia, su M. J. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 129-140). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį M. J. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiojoje programoje, per 9 mėnesius išklausant visą vieną programos ciklą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.