- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- 2VP-3692-204/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Skolininkas
- L. K., A. K.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė L. K., A. K., antstolė Andžela Tamašauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti, kad skolininkei L. K. (toliau – skolininkė) priklauso 1/2 dalis A. K. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškimai vykdymo proceso metu teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Andžela Tamašauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0153/13/00125 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2009-385/2011 dėl 156,49 Eur skolos ir 28,95 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai.
Vykdydama išieškojimą, antstolė nustatė, kad skolininkės sutuoktinis A. K. gauna pajamas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus Šilutės skyriuje, kurios yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Antstolė 2018-05-23 turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas.
Antstolė 2018-06-20 išsiųstame siūlyme pasiūlė išieškotojai kreiptis teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrai su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Vadovaujantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, areštuotas turtas laikomas bendrąja skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas nustato konkrečią turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, o turtą, iš kurio negali būti daromi išieškojimai numato CPK 668 straipsnio 1-2 dalies nuostatos, todėl antstolė, remdamasi teismo nustatytomis dalimis, darydama išieškojimus iš skolininko turto, vadovaujasi Lietuvos CPK 663 straipsnio ir CPK 668 straipsnio nuostatomis.
Pažymėtina, kad pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis A. K. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, tačiau šis prašymas negali būti tenkintinas visa apimtimi. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, t.y. teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė yra areštavusi tik A. K. gaunamas pajamas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus Šilutės skyriaus, todėl nustatytina, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis sutuoktinio gaunamų pajamų iš VSDFV Klaipėdos skyriaus Šilutės skyriaus.
Teismas, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gaunamų iš VSDFV Klaipėdos skyriaus Šilutės skyriaus.
Likusioje dalyje prašymą atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.