Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-1534-892/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2YT-1534-892/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00113-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
  • 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-1534-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00113-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. K. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo T. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. mirė T. K., kuris buvo pareiškėjo tėvas. Pareiškėjo motina ir palikėjo T. K. sutuoktinė D. K. mirė (duomenys neskelbtini)., sutuoktiniai turėjo vieną sūnų – pareiškėją A. K.. Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11076 pagrindu pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu įgijo 1270/11129 dalis žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Po T. K. mirties nei sutuoktinė, nei pareiškėjas, kaip sūnus, nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo. Nors pareiškėjo mama po vyro mirties iki savo mirties gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau prie paties žemės sklypo priežiūros neprisidėjo dėl senyvo amžiaus. Po tėvo mirties tik pareiškėjas rūpinosi žeme: ją arė, tręšė ir pan. Po tėvo mirties pareiškėjas taip pat pradėjo naudotis jo paliktais asmeniniais, namų apyvokos daiktais, t.y. atliko aktyvius veiksmus: valdė, naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi kilnojamuoju turtu. Po mamos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, ką patvirtina Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro išduotas liudijimas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl tėvui priklausančios ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalies.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

3. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

4. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, gimimo liudijimo, Gyventojų registro tarnybos pažymos, (duomenys neskelbtini) mirė T. K., kuris buvo pareiškėjo A. K. tėvas. Palikėjo sutuoktinė D. K. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turėjo vieną sūnų – pareiškėją A. K.. Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad palikėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso 1270/11129 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11076 pagrindu. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad jis po tėvo mirties rūpinosi minėtu žemės sklypu, jį arė, tręšė ir kitaip prižiūrėjo. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po T. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo T. K. mirties A. K. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

6. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjo A. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po T. K. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo A. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė