Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. N., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. B. (toliau – pareiškėja) patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. L.. Po mamos mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, baldai. Testamento B. L. nepaliko. Po mamos B. L. mirties nei pareiškėja, nei šios bylos suinteresuotas asmuo L. N. į notarų biurą nesikreipė dėl paveldėjimo priėmimo. Pareiškėja po motinos mirties palikimą priėmė ir valdo mamai nuosavybės teise priklausantį butą, namų apyvokos daiktus ir baldus.

Teismo posėdyje pareiškėja V. B. prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, jog po mamos B. L. mirties perėmė mamos turto valdymą, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos atstovas teisiniais argumentais pagrindė patikslinto pareiškimo motyvus.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, jog Testamentų registro duomenimis, po B. L. mirties, nėra įregistruota faktų apie jos palikimo priėmimą. Dėl to, VĮ Turto bankas pradėjo vykdyti pareiškime nurodyto turto paveldėjimo procedūrą valstybei. Palikimo perėjimo liudijimas valstybei į mirusios B. L. palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), išduotas nebuvo. VĮ Turto bankas prašo patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad palaiko patikslintą pareiškimą, nurodė, kad V. B. priėmė palikimą po B. L. mirties. Suinteresuotas asmuo L. N. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirė mama B. L. (el. b. l. 9–10). Pareiškėja V. B. ir suinteresuotas asmuo L. N. yra mirusio P. L. ir mirusios B. L. dukros (el. b. l. 4,11). 1992 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi B. L. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12–13). B. L. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 43). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų B. L. sudarytų testamentų faktų (b. l. 28).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos mamai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjos ir atstovo teiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja po savo motinos B. L. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti – pareiškėja toliau rūpinosi butu, sudarė sutartis su paslaugų tiekimo įmonėmis, mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, šildymą. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 43,79–119).

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog V. B. po savo motinos B. L. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po savo motinos mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje sudaro 5,74 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) murusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Priteisti iš pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 5,74 Eur (penkių eurų 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.