Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, - LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos – atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. G. skundą dėl LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplankos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą padavęs asmuo I. G. 2011 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos nutarimu administracinėje byloje Nr. 81 pripažintas kaltu pagal LR ATPK 85 str. 4 d. ir nubaustas 3000 litų bauda su savadarbio graištvinio šautuvo su optiniu taikikliu ir garso slopinimo įtaisu, 1 šovinio, 4 kilpų, 2 spąstų konfiskavimu už tai, kad jis 2011 m. kovo 23 d. 19 val. 10 min. Kelmės rajone, „Gomertos“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo su neregistruotu savo gamybos graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu ir uždėtu garso slopinimo įtaisu, šautuvas buvo užtaisytas, šovinys įdėtas į lizdą, nušovęs nieko neturėjo.

Skundą padavęs asmuo I. G. su nuobauda nesutinka, prašo ją panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jis paaiškino, kad 2011 m. kovo 22 d. atvyko į savo sodybą (duomenys neskelbtini). Apie 16 val., valydamas sniegą kieme, pastebėjo link miško nuvažiuojantį automobilį, kuris apie 21 val. sugrįžo iš miško. Susidomėjęs, kad mišku galima pravažiuoti automobiliu, kitos dienos popietę išsiruošęs pasižvalgyti į tą vietą, link kurios važiavo vakar matytas automobilis. Priėjęs prie tos vietos, kur netoliese buvo įrengtas medžiotojų bokštelis, netoli senų buvusio pastato pamatų aptikęs paketą, suvyniotą į juodos spalvos polietileną. Paketas buvęs sunkus, jį jis parsinešęs į savo sodybą, išvyniojęs jame rado šautuvą su duslintuvu, optiniu taikikliu ir prožektoriumi. Prožektorių nuėmė, sudrėkusį šautuvą nuvalė, išdžiovino. Po kelių valandų, pavakare nutarė šautuvą parodyti kaimynui, gyvenančiam už 400 metrų nuo jo namų. Šautuvą jis iš pradžių nešėsi pasikišęs po striuke, vėliau rankose atvirai, juo mosikuodamas, pasiremdamas į žemę, nes miško keliukas, kuriuo jis ėjo, buvo slidus, protarpiais apledėjęs. Eidamas siauru miško keliuku, pamatęs atvažiuojantį automobilį, pasitraukė nuo keliuko kelis žingsnius į miško pusę, atsistojo prie eglaitės. Privažiavęs prie jo automobilis sustojo, iš jo išlipo du šautuvais ginkluoti, jam nepažįstami vyrai, kurie kvietė jį prieiti prie jų. Jis išsigandęs – vyrai jam buvo nepažįstami, ginkluoti, jis pamanęs, kad rastas šautuvas galėtų būti šių vyrų, todėl ėmė bėgti. Vyrai jį vijosi, grasino šauti. Bėgdamas įklimpo į sniego pusnį, šautuvą, kurį nešėsi, nusviedė į sniegą. Prisiviję vyrai jį atsivedė prie automobilio, iškvietė aplinkos apsaugos inspektorių, policijos pareigūnus. Kadangi jis nėra medžiotojas, miške nemedžiojo ir net neketino to daryti, o tik ėjo nešinas šaunamuoju ginklu, todėl jis mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už medžioklės taisyklių pažeidimą nepagrįstai. Jo sodyboje pareigūnų rasti trosai naudojami šunų pririšimui, spąstai anksčiau buvo naudojami prie vištų aptvaro, siekiant apsaugoti naminius paukščius nuo kiaunių, šeškų ir kitų laukinių žvėrelių.

Skundą padavusio asmens atstovas sutiko, kad I. G. medžioklės ploto teritorijoje buvo su daiktu, kuris po kriminalinių ekspertinių tyrimų išvadų gali būti pripažintas šaunamuoju ginklu, tačiau, kaip jis nurodė, I. G. negali būti taikomas medžioklės taisyklių 58.2. punktas, nes jo esmė skirta asmenims, kurie yra teisėti medžiotojai, o I. G. toks nesąs. Nepagrįstai I. G. pateiktas kaltinimas, jog jis pažeidė medžioklės taisyklių 74.5. punkto reikalavimus, nes jis nemedžiojo jokiais draudžiamais būdais, priemonėmis ar įrankiais, jis nevykdė jokių medžiojimo veiksmų – sėlinimo, tykojimo, varymo, todėl jo veikoje nėra taisyklių 74.1. punkte nurodyto pažeidimo sudėties. Trosai, spąstai, rasti I. G. ūkiniame pastate, nepagrįstai konfiskuoti kaip medžioklės įrankiai, nes jokių įrodymų, kad šie daiktai buvo naudojami medžioklėje, nėra surinkta, duomenų, kad pareigūnas, surašęs administracinės teisės protokolą, tyręs šį pažeidimą, teisėtai atliko kratą I. G. namuose, padarė poėmį, nėra. Be to, pareigūnas, paskyręs nuobaudą I. G., nepateikė jo įgalinimus patvirtinančių dokumentų, todėl jis neturėjo teisės nagrinėti I. G. administracinę bylą ir jam skirti nuobaudą. Be to, pareigūnas neteisingai taikė ATPK 30 str., 30² str. ir 286 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Kaip matyti iš nutarimo (b.l. 8) I. G. pripažintas kaltu tuo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1., 58.2., 74.1., 74.5. punktų reikalavimus, tuo įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio „Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas“ (2005 m. lapkričio 10 d. redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1. ir 58.2. punktuose nurodyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose neturintiems teisės medžioti vienam ar keliems asmenims su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis; būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Pagal šių taisyklių 74.1. ir 74.5. punktų nuostatas šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai: medžioja asmenys, neturintys teisės medžioti, arba medžiojama neturint galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, jei medžiojama su šaunamuoju ginklu; medžiojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais, priemonėmis ar įrankiais.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad I. G. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.

Pareigūnas, nagrinėjęs administracinę bylą, V. V. paaiškino, kad apie sulaikytą brakonieriaujantį asmenį „Gomertos“ medžiotojų būrelio plotuose jam pranešė šio būrelio pirmininkas. Su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais nuvykęs į nurodytą vietą, prie medžiotojų V. S. ir jo sūnaus E. S., teisėtai medžiojančių savo būrelio plotuose, automobilio buvo rastas sulaikytas I. G.. Sekant sniege paliktais pėdsakais, filmuojant buvo rastas sniege numestas užtaisytas savadirbis medžioklinis šautuvas su optiniu taikikliu ir garsiniu duslintuvu. Kaip pažymėjo aplinkos apsaugos pareigūnas, būtent tokiais nelegaliai laikomais šautuvais medžiojama nelegaliai, nes brakonieriaus sėkmingo pabėgimo atveju pagal surastą nelegaliai laikomą, savadirbį šautuvą surasti jo naudotojo neįmanoma. Bendraujant su I. G., pastarasis pripažino, kad ėjęs į kanalą medžioti bebrų, kad rastas sniege šautuvas, kurį pirkęs, yra jo.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2011 m. kovo 23 d. pavakare, medžiojant savo medžioklės būrelio plotuose, kartu su sūnumi važiuodamas automobiliu miško keliuku link (duomenys neskelbtini), pamatė keliu einantį žmogų su šautuvu, kuris juos pamatęs, pasislėpė už eglaitės. Automobiliui privažiavus, jis pradėjęs bėgti. Jis ir sūnus, iššokę iš automobilio, vijosi. Prisivijus įklimpusį sniege vyriškį, šis šautuvo nebeturėjo. Bėglį sulaikė ir atsivedė prie savo automobilio, apie sulaikytąjį pranešė medžiotojų būrelio „Gomerta“ pirmininkui, aplinkos apsaugos pareigūnams. Atvykus aplinkos apsaugos pareigūnams, jis, eidamas kartu su pareigūnais sulaikyto asmens pėdomis, rado sniege numestą šautuvą, kuris buvo užtaisytas, šovinys įdėtas į lizdą.

Liudytojas E. S. apie I. G. sulaikymo aplinkybes parodė analogiškai liudytojui V. S..

Liudytoja apklausta I. G. sutuoktinė S. G. patvirtino, kad iš karto po sulaikymo jos sutuoktinis skambinęs jai. Išgirdusi apie medžiojimą, ji nustebusi, nes jos sutuoktinis jokio šautuvo sodyboje nelaiko, neturi, niekada nėra medžiojęs. Trosai ir spąstai, kuriuos pareigūnai rado ūkiniame pastate, jiems atiteko iš ankstesnio sodybos savininko, spąstus yra naudoję naminiams paukščiams apsaugoti nuo žvėrelių, trosus naudoja šunų pririšimui.

Filmuotoje medžiagoje, kuri buvo įrašyta į CD laikmeną ir pateikta teismui, užfiksuotas užtaisyto šautuvo suradimas sniege, I. G. atsakymai į klausimus apie tai, kad jis numetęs šautuvą, kurį yra pirkęs, ėjęs link kanalo, ketinęs išbandyti šautuvą.

Abejoti valstybinio apsaugos inspektoriaus V. V. paaiškinimais, liudytojų Vidmanto ir E. S. parodymais teismas neturi pagrindo. Jų visų parodymai aiškūs, nuoseklūs, logiški, neprieštaringi tarpusavyje. Šie asmenys nėra pažįstami su I. G., todėl bet kokia apkalbėjimo galimybė atmestina. Iš esmės ir pats I. G. neginčija faktinių aplinkybių. Jis pripažįsta, kad eidamas mišku nešėsi šautuvą su optiniu taikikliu ir garso slopinimo įtaisu, neginčija, kad jis buvo užtaisytas. Jo versija, kad jis radęs šautuvą ir nešęs jį užtaisytą parodyti kaimynui, akivaizdžiai išgalvota, prieštaraujanti logikai protingo, sveiko žmogaus, kuriam išduotas leidimas turėti ginklą savigynai (taip teismo posėdžio metu nurodė I. G.). Kad ši versija sugalvota praėjus kelioms dienoms po įvykio kaip pažeidėjo gynybinė pozicija, akivaizdžiai matosi palyginus I. G. atsakymus į aplinkos apsaugos inspektoriaus klausimus, kurie užfiksuoti filmuotoje medžiagoje įvykio vietoje, ir jo paaiškinimą, rašytą 2011 m. kovo 30 d. aplinkos apsaugos inspekcijai. Iš jo atsakymų, užfiksuotų CD įraše, matyti, kad jis pripažino, kad šautuvas, kurį jis pirkęs, yra jo, su šautuvu ėjęs medžioti. Praėjus keletui dienų, t.y. 2011 m. kovo 30 d., paaiškinime (b.l. 10) I. G. nurodo, kad šautuvą, kurį radęs netoli savo sodybos, nešė parodyti kaimynui Daniui, gyvenančiam už 800 metrų. Tikėti tokia I. G. versija nėra jokio teisinio pagrindo, nes tai yra jo gynybinė pozicija. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinės S. G. parodymai nereikšmingi šioje byloje, kadangi ji įvykio vietoje, miške kartu su I. G. jį sulaikant su savadarbiu šautuvu nebuvo, apie įvykį pasakojo tik tiek, kiek girdėjusi iš savo sutuoktinio pasakojimų.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad I. G. pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę, t.y. jis buvo medžioklės plotuose su medžioklės įrankiu – užtaisytu šaunamuoju ginklu, nebūdamas medžiotoju ir neturėdamas teisės medžioti, buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu, užtaisytu ginklu, tokiu būdu pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1., 58.2., 74.1., 74.5. punktų reikalavimus, kas suteikia pagrindo daryti išvadą, kad I. G. medžiojo, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Už šio straipsnio dispozicijoje numatytas veikas atsako ne tik medžiotojai, bet ir piliečiai, neturintys teisės medžioti.

Pagal ATPK 30² straipsnio „Baudos skyrimas“ 1 dalį, kuriame įtvirtinta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra teisingai paskirtas ATPK 85 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos vidurkis – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda, nes I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareigūno, nagrinėjusio I. G. administracinę bylą, veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Skundą padavusio asmens atstovo nurodyti pareigūno pažeidimai, ATPK 30 str., 30² str., 286 str. reikalavimų nesilaikymas yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais.

ATPK 26 str. „Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas“ numato, kad „1. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁸, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁵ straipsnio antrojoje dalyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. 2. Šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. 3. Konfiskavimo taikymo tvarką nustato šis kodeksas, o nekonfiskuotinų daiktų sąrašą – kiti Lietuvos Respublikos įstatymai“. Atsižvelgdamas į šio straipsnio pirmos dalies dispoziciją, reglamentuojančią daikto konfiskavimo sąlygas, teismas konstatuoja, jog konfiskavimas yra galimas tik tokio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga akivaizdžiai yra įrodyta, jog pažeidimas, už kurį nubaustas I. G., padarytas nepanaudojus kilpų ir spąstų, kurie valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu yra konfiskuoti. I. G. Medžioklės LR teritorijoje taisyklių pažeidimai nėra susiję su kilpų ir spąstų naudojimu, kadangi jis šių prietaisų su savimi miške neturėjo, juos rado policijos pareigūnai ūkiniame pastate, saugomus, tačiau nenaudojamus, apie jų panaudojimą neteisėtai medžiojant jokių duomenų nėra pateikta. Tokiu būdu, darytina išvada, kad kilpų ir spąstų konfiskavimas neatitinka ATPK 26 str. 1 d. daikto, kuriam gali būti taikomas konfiskavimas šioje administracinėje byloje, sąvokos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. G. skundas iš esmės netenkintinas, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos 2011 m. kovo 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81 pakeistinas dalyje dėl daiktų - kilpų ir spąstų – konfiskavimo, likusioje dalyje nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., teismas

nutaria:

I. G. skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos 2011 m. kovo 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 81 pakeisti, nutarimą dalyje dėl daiktų – 4 kilpų ir 2 spąstų konfiskavimo – panaikinti, likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kelmės rajono apylinkės teismą.