- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- e2-15368-545/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08945-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei I. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora” kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. M. 1369,22 Eur skolos, 290,26 Eur mokėjimo/pelno palūkanų, 396,88 Eur kompensacinių palūkanų, Euribor + 2,9 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nurodo, kad AB „Swedbank“ su atsakove 2004-02-06 pasirašė Lizingo sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti ieškovui visą kreditą. Atsakovė pažeidė sutarčių sąlygas – negrąžino kredito ieškovui, uždelsė sumokėti sutartyse nurodytus mokėjimus. 2010-05-27 AB „Swedbank“ ir ieškovas UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria AB „Swedbank“ perleido visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu ieškovui. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str., yra pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB „Swedbank“ su atsakove I. M. 2004-04-06 pasirašė Lizingo sutartį. Ieškovas sutartimi suteikė kreditą. Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti jai suteiktą kreditą, kredito mokestį, mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi paskola bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Remiantis LR Civilinio kodekso 6.101 str. 1 p. bei Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 10-20-21, pasirašyta 2010-05-27 tarp UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“, UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės I. M. vardu. Atsakovė buvo įspėta dėl paskolos sutarties nevykdymo. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, o vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1369,22 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 290,26 Eur mokėjimo/pelno palūkanų, 396,88 Eur kompensacinių palūkanų. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Pažymėtina, jog palūkanoms mutatis mutandis taip pat taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismo vertinimu, pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas turi pareigą kontroliuoti, ar iš vartotojo reikalaujamos priteisti palūkanos ir delspinigiai nėra nepagrįstai dideli. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad ieškovo prašomos 290,26 Eur mokėjimo/pelno palūkanų, 396,88 Eur kompensacinių palūkanų laikytinos neprotingai didelėmis ; sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido dar 2010-05-27, tačiau dėl skolos priteisimo į teismą ieškovas kreipėsi tik 2016-03-15. Be to, dalis prašomų priteisti palūkanų ieškovo paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog palūkanos, sudarančios 687,14 Eur sumą mažintinos iki 250,00 Eur. Tokia palūkanų suma, teismo vertinimu, laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti EURIBOR + 2,9 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės sutartines palūkanas už negrąžintą 1369,22 Eur kredito sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-16) iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 2056,36 Eur sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1619,22 Eur, t. y. patenkino 78,74 procento pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 36 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Valstybė patyrė 1,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 1369,22 Eur (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 22 ct) skolos, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) palūkanų, mokėti EURIBOR + 2,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1369,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteisiamos 1619,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitus ieškovo reikalavimus atmesti.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.