Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. V.,

ieškovas UAB „VSA Vilnius“ ieškinyje, pareikštame dokumentinio proceso tvarka, nurodė, kad su atsakovu V. V. 2005-04-19 sudarė sutartį, pagal kurią suteikė buitinių atliekų tvarkymo paslaugas. Pagal atsakovui išrašytas ir pateiktas mokėjimui PVM sąskaitas-faktūras atsakovo skola sudaro 3 008,22 Lt, atsakovas skolos savalaikiai neapmokėjo.

Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsiskolinimą (2 t., 112-113 b.l.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-10 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino, ieškovui iš atsakovo priteisė 3 008,22 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2012-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Lt žyminį mokestį (1 t., 18-19 b.l.).

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo (1 t., 23-24 b.l.), kuriuose su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra galimybių nustatyti, kokiu pagrindu yra išrašytos pateikiamos sąskaitos faktūros. Ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra VSA11 Nr.018364 sudaro 40 eilučių „Buitinių atliekų išvežimas“ už 31,52 Lt už kiekvieną. Teigia, kad 40 kartų per mėnesį vežti atliekas iš vienos vietos yra nerealu ir nelogiška, be to tiek surinkti atliekų yra neįmanoma. Nurodė, jog pateiktų 3-jų ieškovo sąskaitų atsakovas nėra gavęs ir pirmą kartą jas pamatė tik ieškinyje. Ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą dėl tariamos skolos sumokėjimo. Ieškovas nepagrindžia dviejų sąskaitų VSA Nr. 013891 ir Nr. 00611 atliekų išvežimo iš skirtingų adresų, taip pat nepagrindžia kodėl šios sąskaitos išrašytos atsakovo vardu, kodėl turi jas apmokėti.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė (1 t., 28-30 b.l.), kad nesutinka su prieštaravimuose išdėstytomis aplinkybėmis. Teigė, kad 2005-04-19 tarp šalių pasirašyta Buitinių atliekų išvežimo sutartis Nr. 1899-A, kuri buvo perrašyta, atitinkamai suteikiant naują numerį BAF-712940, nes seno pavyzdžio sutartis nebegaliojo nuo 2007-09-01. AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ teisių perėmėjas yra UAB „VSA Vilnius“. Nurodė, jog atliekų tvarkymo paslaugų tiekimą Vilniaus mieste reglamentuoja 2006-05-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės. Vykdydama atliekų tvarkymo operatoriui priskirtas funkcijas UAB „VSA Vilnius“ privalo sudaryti viešąsias paslaugų tiekimo sutartis su visais besikreipiančiais atliekų turėtojais. Atkreipė dėmesį, jog sutartis buvo ne naujai pasirašyta, bet perrašyta, atsižvelgiant į naują savivaldybės tarybos patvirtintą privalomą sutarties formą. Todėl 2011 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių neapmokėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas Sutarties Nr. BAF-712940. 2005-04-19 Sutarties 6 p. šalys imperatyviai numatė, jog sutartis galioja tol, kol bet kuri iš šalių nepareiškia pageidavimo jos nutraukti. Atsakovas išreiškė valią toliau tęsti sutartinius santykius, tai patvirtina ir su atsakovu pasirašytas Sutarties priedas Nr.1 „Sutarties dėl Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų BAF-712940“. Teigė, jog atsakovas ne kartą telefoniniais skambučiais buvo paragintas apmokėti susidariusią skolą gera valia, taip pat buvo asmeniškai kviestas atvykti į ieškovo bendrovę suderinti klausimą dėl įsiskolinimo padengimo. Mano, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. galutiniu sprendimu panaikino preliminarų sprendimą, ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ atsakovo V. V. naudai 1 500 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas į sąskaitas faktūras įtraukė asmenis, kurie patys tiesiogiai mokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas. Pagal sutartį su M. S., Giedros g. 6 namo gyventoja, ji tiesiogiai mokėjo ieškovui už suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas, tačiau V. V. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose jos adresas ir mokėtinos sumos nurodomos 2009 – 2011 m. Giedros g. 6 gyventoja ieškovo paslaugas apmokėjo tiesiogiai – 2009-05-06 mokėjimo nurodymu Nr.0561852 sumokėjo 400 Lt; 2010-05-14 mokėjimo nurodymu Nr. 05141421 sumokėjo 356,48 Lt. Konstatavo, kad už periodą nuo 2010-04-01 iki 2011-04-01 – sutarta suma 13 049,28 Lt (už 36 gyventojus po 378,24 Lt.) buvo sumokėta 2010-04-02. Nurodė, jog sąraše, pagal kurį 2010 – 2011 metais buvo apmokėta už paslaugas, nurodyti 36 adresai, tuo tarpu sąskaitos faktūros išrašomos 40 adresų, nors dėl jų komunalinių atliekų išvežimo paslaugos suteikimo nėra sutarta, V. V. nėra gavęs iš jų įgaliojimų tartis dėl paslaugos suteikimo, nėra gavęs jokių pinigų, kad apmokėti suteikiamas paslaugas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovas išrašė sąskaitas apmokėjimui už neatliktus darbus. Padarė išvadą, jog tokius ieškovo veiksmus galima paaiškinti tuo, kad arba jie vežė atliekas ne tik dėl sutartų adresų (asmenų) arba pas ieškovą įvyko vidiniai apskaitos nesklandumai, dėl ko nepagrįstai buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų ir negalėjo teismo posėdžio metu paaiškinti, už kokius periodus susidarė atsakovo skola, kokiu pagrindu buvo išrašytos prie ieškinio pridėtos sąskaitos. Nustatė, kad pradedant nuo 2007 metų atsakovas mokėjo už paslaugas ieškovui kiekvienų metų pradžioje, po gyventojų sąrašo suderinimo su ieškovu. Pagal pateikto balanso duomenis už 2010-2011m. suteiktas paslaugas sumokėta pagal gyventojų sąrašą su gyventojų parašais (tokių gyventojų susidaro viso 36). Ieškovas nepaaiškino, kokiu pagrindu buvo nurodyti dar 4 gyventojų adresai. Ieškovas negalėjo nurodyti, kokiems konkrečiai gyventojams pagal adresus už jiems suteiktas paslaugas atsakovas nebuvo sumokėjęs (b. l. 50-51).

Apeliaciniu skundu apeliantas ieškovas UAB „VSA Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013-07-03 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-487-235/2013 ir priimti naują sprendimą, paliekant galioti 2012-09-10 preliminarų sprendimą ir UAB „VSA Vilnius“ ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra neobjektyvus ir šališkas, kadangi teismas nepasisakė dėl ieškovo pateiktų argumentų bei įrodymų, motyvuojamoje dalyje iš esmės atkartojo atsakovo teiginius, tokiu būdu pažeidė šalių lygiateisiškumo principą civiliniame procese. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas iš esmės grindė skundžiamą sprendimą atsakovo argumentais, jog UAB „VSA Vilnius“ išrašydavo sąskaitas didesnėmis sumomis nei buvo leidžiama pagal Sutartį. Mano, kad šis argumentas yra nepagrįstas ir buvo visiškai paneigtas byloje esančiais įrodymais. Teismas nurodė, jog už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2007-04-01 ieškovas išrašė sąskaitų didesnei sumai nei sumokėjo atsakovas, kadangi PVM sąskaitoje-faktūroje VSA6 Nr.006669 be V. suderinimo įtraukti du papildomi išvežimai iš Giedros g. 3 ir Giedros g. 34. Pažymėjo, jog už sąskaitas 2006-07-31 Nr.009205, 2006-08-31 Nr. 013872 atsakovas yra atsiskaitęs ir ginčo dėl jų nekilo. Ieškovas neprašė priteisti įsiskolinimo pagal sąskaitą Nr. VSA6 Nr.006669, nors teismas dėl jos pasisakė. Teigė, kad atsakovas šios sąskaitos neginčijo, priešieškinio teisme taip pat nepareiškė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų.

2. Remiantis 2005-04-19 sutarties 2.1 punktu paslaugų tiekėjas (ieškovas) įsipareigojo išvežti kliento (atsakovo) pateiktas atliekas. Tik tuomet, kai klientas atliekas pateikdavo paslaugų tiekėjui, vežimo dieną konteinerius pastatydamas šalia gatvės (pagal Sutarties 3.2 punktą) paslaugų tiekėjas konteinerį su atliekomis išveždavo. Teigia, jog pats paslaugų tiekėjas atliekų nei primesdavo į konteinerį, nei konteinerį galėdavo pasiimti be kliento (atliekų turėtojo) žinios. Todėl teismas neteisingai aiškino, jog atliekų išvežimo paslaugos buvo suteiktos negavus atsakovo suderinimo. Sutartimi šalys susitarė, jog laikysis tuo metu galiojusių Vilniaus miesto gatvių ir kiemų priežiūros ir valymo taisyklių (Sutarties 2.1 p.), kurios numatė pareigą atliekų vežėjui (ieškovui) išvežti visas atliekų turėtojo (atsakovo) pateiktas atliekas.

3. Teismas nurodė, jog už periodą nuo 2008-04-01 iki 2009-04-01 mokėjimų tarifas buvo padidintas 2009 m. sausio-kovo mėnesiams, neįspėjus V. V.. Teismas apskritai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie įkainio pasikeitimą raštu (2 t. 10-11 b.l.) Teigia, jog teismui nepasisakius dėl šių reikšmingų įrodymų, nėra suprantami jų atsisakymo vertinti motyvai.

4. Nesuprantama aplinkybė, kodėl atsakovas nesutikdamas su 2009 m. padidintu tarifu, apmokėjo visas 2009 m. ir 2010 m. sąskaitas, kurias gavo ir dėl jų pretenzijų nereiškė. Atsakovas neabejotinai žinojo ir suprato, koks tarifas taikomas (jis aiškiai yra nurodytas sąskaitose) ir būtent pagal tokį tarifą jis atsiskaitė.

5. Pažymėjo, jog atliekų tvarkymo tarifus pakeitė ne UAB „VSA Vilnius“, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2008-11-12 išleisdama visiems privalomą norminį teisės aktą – tarybos sprendimą Nr. 1-659 „Dėl tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo“. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti teisės aktai yra privalomi visiems savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims. Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog vadovausis ne tik Sutartimi, tačiau ir kitais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, jog joks teisės aktas ar Sutartis neįpareigojo ieškovo informacinius pranešimus siųsti kitu būdu, nei siuntė ieškovas. Tokie pranešimai siunčiami neregistruotu, o paprastu paštu.

6. Remiantis Sutarties 28 punktu, atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui nei vieno pranešimo apie tai, kad jis nuo 2006 m. būtų negavęs nors vienos sąskaitos. Byloje nustatyta, jog atsakovas gavo visas jam išrašytas ir pateiktas apmokėti sąskaitas. Todėl atsakovui kyla pareiga apmokėti visas sąskaitas tokia tvarka ir terminais, kaip numatė Sutartis. Teigė, jog atsakovas, gavęs sąskaitas ir nuo 2006 m. iki 2011 m. darydamas bankinius pavedimus, bendraudamas su ieškovo vadybininke, rašydamas Sutarties pakeitimus ir priedus nei karto nenurodė jokių pretenzijų, jog jis nesutinka su sąskaitose išdėstytu turiniu. Atkreipė dėmesį, jog Sutarties 11 punktas numatė, kaip užsakovas turi būti informuojamas apie įkainių pasikeitimą, neįtvirtino reikalavimo informuoti paštu (pakako ir žodinio ar kita forma informavimo). Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo informuotas išsiunčiant rašytinį pranešimą.

7. Skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, jog už periodą nuo 2009-04-01 iki 2010-04-01 nuo 2009 m. rugsėjo mėn. nurodomas kitas tarifas – 31,52 Lt, kuris esą nebuvo suderintas su atsakovu. Pažymėjo, jog 2009-07-22 įstatymų leidėjas priėmė įstatymą dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2,58,91 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2009-09-01 ir 19 proc. PVM tarifas buvo pakeistas į 21 proc. tarifą. Kadangi visi atliekų tvarkymo įkainiai Sutartyje šalių buvo aptarti nurodant „kainą su PVM“, todėl pakeitus PVM, pasikeičia ir kaina. Atsakovas apie PVM pasikeitimą žinojo, Sutarties nenutraukė, toliau mokėjimus atliko, išreikšdamas savo sutikimą dėl atsiskaitymo sąlygų.

8. Teismas išvardina adresus: (duomenys neskelbtini), kurie buvo įtraukti į sąskaitas, negavus atsakovo sutikimo. Nurodė, jog iš adreso (duomenys neskelbtini) atliekos buvo vežamos šią paslaugą užsakius – tai patvirtino šalys byloje. Ginčas kilo tik dėl atsiskaitymo tvarkos. Adresai: (duomenys neskelbtini) yra aiškiai išvardinti Sutarties priede (b.l. 94-95), kuris pasirašytas atsakovo. Kartu su 2013-03-27 paaiškinimais ieškovas pateikė atliekų išvežimo grafiką, kitus dokumentus, kurie patvirtina, kad šalių valia buvo suderinta. Kiekvienas Sutarties priedas yra neatskiriama jos dalis ir turi Sutarties juridinę galią.

9. Teismas nurodė, jog Giedros g. 6 gyventoja M. S. už paslaugas tiesiogiai apmokėjo du kartus – 2009-05-06 sumokėjo 400 Lt, 2010-05-14 sumokėjo 356,48 Lt. Todėl neaišku, kodėl tik dėl šių dviejų mokėjimų teismas padarė išvadą jog esą apskritai ir už visus metus ši gyventoja mokėjo tiesiogiai. Mano, kad tai patvirtina skundžiamo sprendimo prieštaringumą. Nurodė, jog ieškovas nereikalavo ir nereikalauja tų sumų byloje, kurias jau yra gavęs ir įtraukęs į savo apskaitą, todėl byloje negalėjo būti nustatyta priešingai.

10. Nesutinka su teismo išvada, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog buvo mokama vienerius metus į priekį, ir kad tokį žodinį susitarimą patvirtina į bylą pateiktas mokėjimų už paslaugas balansas. Nurodė, jog tokio žodinio susitarimo tarp šalių nebuvo. Be to, Sutarties 41 punktas imperatyviai numatė, jog Sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti tokios pat formos kaip ir Sutartis. Todėl šalys negalėjo sudaryti žodinių susitarimų. Mokėjimų už paslaugas balansas patvirtina, jog atsakovas mokėjimus darydavo nesistemingai, per keletą kartų. Todėl negalima teigti, jog mokėdavo už metus į priekį (2010 metais jis mokėjo keletą kartų balandžio mėnesį, o pvz. 2007 metais jis mokėjo paskutinę gruodžio mėn. dieną – 13 628,94 Lt). Tai, kad atsakovas mokėjimus atlikdavo ne pagal Sutarties 27 punkte numatytą tvarką, o savo nuožiūra, neatleidžia jo nuo atsakomybės tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be to, nepaisant to, ar klientas sumoka už tam tikrą laikotarpį į priekį, dar nereiškia, jog įsiskolinimas negali atsirasti remiantis šalių sudarytais susitarimais paslaugų tiekimo laikotarpyje, kai jie yra sudaromi po apmokėjimo.

11. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo atstovai nepateikė įrodymų ir negalėjo teismo posėdžio metu paaiškinti, už kokius periodus susidarė atsakovo skola, kokiu pagrindu buvo išrašytos prie ieškinio pridėtos sąskaitos. Nurodė, kad ieškovas ne kartą paaiškino, kad yra susidaręs pagal tris sąskaitas-faktūras: Nr. 018364, 013891, 006111 ir išsamiai pagrindė visus reikalavimus ir argumentus.

12. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo pozicijos prieštaringumą, kuri dar labiau patvirtino ieškinio pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo pradinėje stadijoje atsakovas apskritai neigė savo pareigą mokėti ir neigė, esą jis atstovavo kitus gyventojus. Tik vėliau jis nors ir pripažino atstovavimo faktą, tačiau neigė paslaugų dalies suteikimo faktą. Mano, kad tokia atsakovo pozicija patvirtina jo nesąžiningumą procese.

Atsakovas V. V. atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems surinktiems įrodymams. Mano, kad ieškovas ieškinio neįrodė, nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie konkretizuotų prašomos priteisti sumos susidarymą, vienpusiškai keitė mokėjimo už suteiktas paslaugas tarifus. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas pagrįstai nustatė, kad AB „Vilniaus specialus autotransportas“ pasiūlius, (duomenys neskelbtini) ir kitų gretimų namų gyventojai sutarė, kad sudarys bendrą sutartį su komunalinių atliekų išvežėju dėl komunalinių atliekų tvarkymo, kurią pasirašyti ir administruoti buvo pavesta V. V.. Pirmoji sutartis Nr. 1899 buvo pasirašyta 2005-04-19, nes paslaugos tiekėjas pasiūlė geresnes apmokėjimo sąlygas – mažesnį iš anksto sutartą komunalinių atliekų išvežimo tarifą. Šios Sutarties 4 punktu buvo numatyta, kad paslaugos tiekėjas turi teisę keisti komunalinių atliekų išvežimo tarifus įspėjęs apie tai kitą sutarties šalį raštu. Kiekvienų metų balandžio mėn. pradžioje atsakovas derino su ieškovu išvežamų konteinerių skaičių bei mokamą sumą, kurią mokėdavo metų pradžioje. Sutarties priedai buvo atnaujinami kasmet. Ši Sutartis 2008-01-08 buvo patikslinta, suteikiant jai kitą numerį – BAF-712940, nes pasikeitė atliekų vežėjo pavadinimas, šios naujai pasirašytos sutarties IV skyrius, kuriame numatoma atsiskaitymo tvarka buvo papildytas papildomu tos pačios dienos susitarimu, kuriame buvo sutarta, kad: mokėtiną sumą kiekvieną mėnesį sudaro 1/12 sutarties priede Nr.1 nurodytos metinės sutarties vertės ir kiti už papildomai suteiktas paslaugas Sutarties priede Nr.1 nustatyti mokesčiai. Teigia, jog jokie išvežimo tarifų pasikeitimai nebuvo galimi be kitos šalies – gyventojų ar jų atstovo V. V. informavimo. Tik gavus ieškinį, atsakovas sužinojo, kad nepaisant sutarties ir jos priedų reikalavimų iš atsakovo prašoma priteisti papildoma suma už paslaugas, suteiktas nedalyvaujantiems šioje sutartyje asmenims. Komunalinių atliekų išvežimo tarifai keitėsi po keletą kartų per metus, nors atsakovui apie tai nieko nebuvo žinoma. Atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas pateikė įrodymus, jog nuo 2009-01-01 vieno konteinerio išvežimo kaina nustatoma po 31 Lt, tuo tarpu sąskaitose faktūrose VSA9 Nr.005361, VSA9 Nr.014127 ir VSA Nr. 021491 nurodoma vieno konteinerio išvežimo kaina 35,63 Lt. Nepaisant Sutartimi nustatyto 2009 metams mėnesinio mokesčio tarifo – 31 Lt, sąskaitose faktūrose nuo 2009 m. rugsėjo mėn. jau nurodomas kitas tarifas – 31,52 Lt, kuris nesuderintas su atsakovu.Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas į sąskaitas-faktūras, pateiktas apmokėjimui V. V. įtraukė asmenų, kurie patys tiesiogiai mokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas apmokėtas sumas. Už periodą nuo 2010-04-01 iki 2011-04-01 sutarta suma – 13 049,28 Lt (už 36 gyventojus po 378,24 Lt) buvo sumokėta 2010-04-02. Sąraše, pagal kurį 2010-2011 metais buvo apmokėta už paslaugas, nurodyti 36 adresai, tuo tarpu sąskaitos faktūros išrašomos 40 adresų. Nors dėl jų komunalinių atliekų išvežimo paslaugos suteikimo nėra sutarta, atsakovas nėra gavęs iš jų įgaliojimų tartis dėl paslaugos suteikimo, nėra gavęs jokių pinigų, kad apmokėti suteikiamas paslaugas (duomenys neskelbtini).Nurodė, jog teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą prašė ieškovą pateikti įrodymus, už kuriems gyventojams suteiktas paslaugas buvo neatsiskaityta, kada tos paslaugos buvo suteiktos, tačiau ieškovas taip ir nepateikė tokių įrodymų. Teismas tinkamai įvertino šalių sutartinius santykius, įvertino, jog V. V. neprivalo mokėti už paslaugas, kurios buvo suteiktos asmenims, kurie neprašė tų paslaugų. Ieškovas teismui nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas susidarė 2011 m. ir 2011 m. pagal sąskaitas faktūras Nr. 006111 (2011-01-31, už 2011 01 mėn.), Nr. 13891 (2011-02-31, už 2012 m. vasario mėn.), Nr. 018364 (2011-03-31 už 2011 m. kovo mėn.), tačiau skolos nedetalizavo. Teismui priėmus sprendimą patenkinti ieškinį, susidarytų tokia situacija, kad atsakovas neturėdamas jokių įrodymų apie tai, už kuriems gyventojams suteiktas paslaugas nebuvo sumokėta, neturėtų galimybės kreiptis į šiuos asmenis dėl skolos išieškojimo regreso tvarka. Taip pat jis neturėtų galimybės kreiptis dėl skolos išieškojimo iš asmenų, kuriems ieškovas paslaugas suteikė, tačiau jie niekada su atsakovu nesitarė dėl tokių paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo būtent per atsakovą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl skolos išieškojimo atmetė kaip neįrodytą, konstatuodamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų už kokius periodus susidarė atsakovo skola, kokiu pagrindu išrašytos prie ieškinio pridėtos sąskaitos, sąskaitos nepagrįstai išrašytos didesnei sumai nei sutarta šalių pagal sutartį, nes skiriasi tiek paslaugos kaina, tiek suteiktų paslaugų apimtis. Su šiuo teismo sprendimu nesutinka apeliantas. Dėl jo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

Byloje nustatyta, kad tarp AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ ir atsakovo V. V. 2005-04-19 buvo pasirašyta Buitinių atliekų išvežimo sutartis Nr. 1899A (1 t., 3 b.l.). Pasikeitus komunalinių atliekų vežėjo pavadinimui, tarp šalių 2008-01-08 pasirašyta Sutartis „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų“ Nr. BAF-712940 (1t., 70-95 b.l.). 2010-04-01 buvo pasirašytas Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų BAF-712940 1-2 priedas (1 t., 4 b.l.), 2010-07-01 Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų BAF-712940 1 priedas (1 t., 6 b.l.). Pagal 2005-04-19 pasirašytą Buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 1899A (1 t., 3 b.l.) buvo nustatytas 1 m³ buitinių atliekų išvežimo įkainis 28,85 Lt (sutartyje nėra nurodyta ar ši kaina yra su PVM, ar be PVM), konteinerių kiekis 35. 2008-01-08 pasirašytoje Sutartyje „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų“ Nr. BAF-712940 (1t., 70-95 b.l.) nustatytas 1 m³ buitinių atliekų išvežimo įkainis 56 Lt su PVM (įkainis be 18 proc. PVM būtų 47,46 Lt) adresams Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini) (1 t., 71-90), t.y. 39 atliekos turėjo būti išvežamos iš 39 adresų. Nuo 2008 sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo taikomas 18 proc. PVM (1 t., 153-187 b.l.), nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo taikomas 19 proc. PVM (1 t., 189-211 b.l.), nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo taikomas 21 proc. PVM (t.1., 213-260 b.l.). 2009-01-01 sutarties šalių buvo pasirašytas Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Sut. BAF-712940 1-2 priedas (1 t., 94-95 b.l.), kurio pagrindu buvo nustatytas 59,61 Lt su PVM 1 m³ buitinių atliekų išvežimo įkainis (be 19 proc. PVM įkainis sudarytų 50,09 Lt). Pagal minėtą Sutarties priedą atliekos turėjo būti vežamos adresams Vilniuje: (duomenys neskelbtini), viso 39 adresai. Metinė sutarties vertė 14 508,00 Lt su PVM.

2009-04-01 Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Sut. BAF-712940 1-2 priedas (1 t., 92-93 b.l.), kuriame nėra atsakovo V. V. parašo, yra tapatus 2009-01-01 šalių buvo pasirašytam Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Sut. BAF-712940 1-2 priedui (1 t., 94-95 b.l.). 2010-04-01 tarp šalių buvo pasirašytas Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų BAF-712940 1-2 priedas (1 t., 4 b.l.), kuriame buvo numatyta, jog atliekų, išvežamų iš adreso Giedros g. 43, Vilnius, 1 m³ buitinių atliekų išvežimo įkainis yra 50,09 Lt be PVM. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo 2010-04-01 atsirado dar vienas adresas, t.y. 40-tas, iš kurio taip pat turėjo būti vežamos atliekos. Todėl įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog sąraše, pagal kurį 2010-2011 metais buvo apmokėta už paslaugas, nurodyti 36 adresai, tuo tarpu sąskaitos faktūros išrašomos 40 adresų, nors dėl jų komunalinių atliekų išvežimo paslaugos suteikimo nėra sutarta.

Ieškovas ieškinį grindžia šiomis neapmokėtomis PVM sąskaitomis –faktūromis 2011-01-31 Nr. 006111, 2011-02-28 Nr. 013891, 2011-03-31 Nr. 018364, todėl teisėjų kolegija dėl jų ir pasisako. Kaip nurodyta ieškovo procesiniuose dokumentuose, ieškovo atstovės paaiškinimuose, atsakovas skolingas už laikotarpį nuo 2011 01 01 iki 2011 03 31 d., pagal ankstesnes sąskaitas ieškovo tvirtinimu atsakovas yra atsiskaitęs, kito įsiskolinimo neturi (t.2, b.l. 6).

Ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovas paslaugas pagal sutartį 2011 01 01 – 2011 03 31 d. atsakovui suteikė nėra, atsakovo tvirtinimu, jis pagal šias paslaugas yra atsiskaitęs, t.y. apmokėjimus už atliekų išvežimą atlikdavo iš anksto, metų pradžioje, surinkęs iš gyventojų lėšas, taip pat pažymi, kad atsakovas padidino įkainius nesuderinęs su atsakovu, apmokėti reikalavo už šiukšlių išvežimą iš objektų, dėl kurių nebuvo sutarta, dėl to atsirado mokėtinų sumų neatitikimai. Su atsakovo argumentu, kad jis atsiskaitė už ginčo suteiktas paslaugas teisėjų kolegija nesutinka.

Visų pirma pažymėtina tai, kad teismas nagrinėja bylą pareikštų reikalavimų ribose, kurias apibrėžia ieškovas pateikdamas ieškinį (CPK 135 str. 1 d. 2,4 p.). Ieškinio dalykas šiuo konkrečiu atveju yra skolos priteisimas pagal ieškovo nurodytas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas 2011 m. sausio – kovo mėnesiais. Todėl sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų sprendimo motyvuose pasisakydamas dėl 2006 m. sąskaitos faktūros Nr. VSA6 Nr. 006669, kurią atsakovas yra apmokęs ir atsiskaitymų pagal kurią priešieškiniu byloje neginčijo. Iš pateiktos skolos suvestinės (t.1, b.l. 13) nustatyta, kad pagal sąskaitą faktūrą Nr. VSA11-006111, kuri išrašyta 2011-01-31 neapmokėta suma sudaro 505,64 Lt (sąskaitos faktūros suma bendra suma 1251,29 Lt), pagal sąskaitą faktūrą Nr. VSA11-013891, kuri išrašyta 2011 02 28 neapmokėta suma sudaro 1251,29 Lt, pagal sąskaitą faktūrą Nr.VSA11-018364, kuri išrašyta 2011 03 31 neapmokėta suma sudaro 1251,29 Lt. Sąskaitos - faktūros išrašytos už buitinių atliekų išvežimą iš 40 objektų.

Apeliantas skunde nurodo, kad tai, jog atsakovas atlikdavo mokėjimus į ieškovo banko sąskaitą ne sutarties 27 punkto tvarka, o savo nuožiūra, neatleidžia jo nuo atsakomybės tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Su šiuo argumentu kolegija sutinka. Vertinant atsakovo argumentą, jog jis yra atsiskaitęs už suteiktas paslaugas, šiuo atveju kolegija pažymi, kad šalių pasirašyta sutartimi (sutarties 27 punktas) buvo sutarta, kad atsakovas už pagal sutartį suteiktas paslaugas atsiskaito per 15 kalendorinių dienų nuo einamojo mėnesio, už kurį suteiktos paslaugos, pabaigos (1 t., 70 b.l.). Įrodymų apie tai, jog sutarties nustatyta tvarka buvo pakeista atsiskaitymo tvarka nėra pateikta, todėl šalis ji saisto (CPK 178 str., CK 6.1, 6.4, 6.38 str. str). Pažymėtina ir tai, jog atsakovo atliktuose mokėjimuose nėra nurodoma už kokį konkretų laikotarpį atliekami mokėjimai (t.1, b.l. 53, 296-297). Remiantis CK 6.55 str. 2 d. jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję, ir nei viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Dėl nurodytų aplinkybių, negalima daryti išvados, kad atsakovas yra atsiskaitęs už laikotarpį už laikotarpį nuo 2011 01 01 iki 2011 03 31 d., nes tokių įrodymų į bylą jis nepateikė. Kolegijos vertinimu atsakovas, manydamas, jog nepagrįstai jam buvo išrašytos sąskaitos faktūros už ankstesnius laikotarpius 2006 - 2010 (skolos dydis ir suteiktų paslaugų apimtis), savo teises gali ginti teismine tvarka.

Sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog adresai: (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti atsakovo parašu ir šiems adresams atsakovas buvo užsakęs paslaugas. Kaip jau buvo minėta 2009-01-01 šalių buvo pasirašytas Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Sut. BAF-712940 1-2 priedas (1 t., 94-95 b.l.), kuriame yra įtraukti šie adresai. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nėra gavęs įgaliojimų tartis dėl paslaugos teikimo (duomenys neskelbtini).

Nesutiktina su apelianto argumentu, jog dėl adreso Giedros g. 6, Vilniuje atsakovas buvo užsakęs atliekų vežimo paslaugą, nes šio adreso nėra nurodyta nei 2008-01-08 pasirašytoje Sutartyje „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų“ Nr. BAF-712940 (1t., 70-95 b.l.), nei šios Sutarties prieduose, todėl kolegijos vertinimu nepagrįstai ginčo sąskaitose faktūrose šis adresas yra įtrauktas, ir priteistina iš atsakovo suma mažintina susidariusios skolos dydžiu t.y. 94,56 Lt (3x 31,52 Lt). Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo sąskaitos yra apmokėtos, teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo skolą pagal ginčijamas sąskaitas – faktūras. Dėl nurodytų aukščiau aplinkybių kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra naikintinas. Dėl nurodytų aplinkybių keistinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo preliminarus sprendimas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 2 913, 66 Lt skola, (CK 6.38 str., 6.256 str. 1 d..), priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Panaikinus sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas ir CPK 93 str. bei 98 str. nuostatas.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo 4 235 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų (1 t, b.l. 298), ši suma neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių ir kriterijų (ieškinio rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose), todėl mažintina iki šiuo atveju leistinos didžiausios 3 225 Lt sumos. Patenkinus dalį materialiojo reikalavimo, apeliantei priteistina iš atsakovo 2 800 Lt suma šioms išlaidoms kompensuoti.

Skaičiuojant patenkintus reikalavimus pagal jų turtinę išraišką ir tokiu būdu nustatant ieškinio sumą (CPK 85 str. 1 d. 1 punktas), iš atsakovo ieškovui priteistinas 43,50 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str.).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, atmetus dalį reikalavimų atsakovui iš ieškovo priteistina 200 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti. Kolegija paskirsto šalims ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės reikalavimų patenkinimo santykis su turėtomis šios instancijos teisme 2 500 Lt išlaidomis už advokato paslaugas lemia, kad apeliantei iš atsakovo priteisiama 2 100 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti ir 87 žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 830,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą dalyje, kuria teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. preliminarus sprendimą panaikintas ir ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinys atsakovui atmestas panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui UAB „VSA Vilnius“ iš atsakovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 913,66 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 913,66 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2012-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960) iš atsakovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4 830, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.