Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-2456-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-11
Bylos Nr.
2A-2456-153/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
K. Č.
Civilinė byla Nr. 2A-2456-153/2012;
pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvedaravičienė;

procesinio dokumento kategorijos: 14.1; 14.3.11; 14.5; 14.7; 18.3; 122.1; 122.3; 122.5.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2581-292/2012 pagal ieškovo K. Č. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ dėl darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9 878,22 L neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę pašalpą, priteisti delspinigius po 5,93 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012-05-05 iki visiško atsiskaitymo ir išlaidas už advokato paslaugas. Ieškovas sumažino reikalavimus ir prašė priteisti 7 293,34 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas ir 5,93 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad dirbo pas atsakovę nuo 2010-05-12 iki 2012-04-27 pagal darbo sutartį už darbo užmokestį ne mažesnį kaip minimali mėnesinė alga, apmokant pagal įkainius už atliktą darbą. Iš darbo ieškovas buvo atleistas pagal DK 127 str. 2 d., tačiau atleidžiant iš darbo atsakovė su juo neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsakovė sutiko sumokėti ieškovui 7 293,34 Lt, su reikalavimu priteisti delspinigius nesutiko, nurodė, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už laiką, kai šalis sieja darbo santykiai, o ieškovas prašo juos priteisti už laiką jau darbo santykiams pasibaigus. Prašė taikyti kuo mažesnes sankcijas dėl vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgti į tai, kad 2012-06-29 įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizacijos. Nesutiko su reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 7 293,34 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas ir 6883,30 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo 2012-04-27 dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2012-08-29), o nuo 2012-08-30 iki visiško atsiskaitymo skaičiuojant po 80,98 Lt už kiekvieną uždelstą dieną; 150 Lt advokato išlaidas; ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė; priteisė iš atsakovės 425,30 Lt žyminį mokestį bei 10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; iš viso 435,30 Lt valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2010-05-11 sudaryta darbo sutartimi pas atsakovę priimtas dirbti staliumi-dailide už ne mažesnę kaip minimalią mėnesinę algą, už darbą apmokant pagal įkainius už faktiškai atliktą darbą. Ieškovas iš darbo atleistas 2012-04-27 pagal DK 127 str. 2 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Teismas nurodė, kad pagal DK 141 str. 2 d. darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, todėl atleidimo iš darbo dieną ieškovui nesumokėtas darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos turi būti priteistos iš atsakovės. Atsakovė sutinka, kad ieškovui būtų sumokėta 7 293,34 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų suma. Teismas sprendė, kad už tai, jog atleidžiant ieškovą atsakovė neatsiskaitė su juo, atsakovė turi, remiantis DK 141 str. 3 d., mokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, o ne delspinigius, nes DK 207 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija mokėti delspinigius už savalaikį neatsikaitymą darbuotoju, ieškovo atveju negali būti taikoma, kadangi delspinigiai gali būti skaičiuojami tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo atmetė ir, remdamasis CPK 414 str. 3 d., taikė alternatyvų ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą – priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad sunki atsakovės padėtis ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovei nėra pagrindas atleisti ją nuo prievolės sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. DK 141 str. 3 d. nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos, todėl negali būti mažinama. Konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nustatytas įstatyme ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) nenumato galimybės buvusiam darbuotojui nepriteisti ar mažinti priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pagal ĮRĮ 8 str. 2 p. nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis jo atleidimo iš darbo dieną pagal atsakovės pateiktą pažymą yra 80,98 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2012-04-27, iki sprendimo priėmimo (2012-08-29) tvirta suma – 6 883,30 Lt (80,98 Lt x 85 darbo dienos), o nuo 2012-08-30 iki visiško atsiskaitymo po 80,98 Lt už kiekvieną uždelstą dieną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir sumažinti iš atsakovės priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką, priteisiant ieškovui fiksuotą sumą – 3 000 Lt. Apeliantė nurodė tokius motyvus:

1. Teismas, priteisdamas ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą vėluojamą atsiskaityti laiką, netinkamai taikė DK 141 str. 3 d., ĮRĮ nuostatas ir neatsižvelgė į teismų praktiką;

2. DK 141 str. 3 d. turinys atitinka netesybų, numatytų CK 6.71 str. 1 d., sampratą. Pagal ĮRĮ 8 str. 2 d., įsiteisėjus nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, netesybų skaičiavimas turi būti sustabdytas. Šiuo atveju numatyta ĮRĮ išimtis, kad nėra stabdomas delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, skaičiavimas, netaikytina, remiantis DK 207 str. 1 d., kuriame numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami, jeigu darbo sutartis nėra nutraukta;

3. Teismas, remdamasis CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str., gali sumažinti netesybas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais;

4. Teismas turėjo vadovautis vėlesniąja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2008-01-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-82/2008, 2008-05-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-267/2008) dėl DK 141 str. 3 d. aiškinimo, ne tik šios normos aiškinimu, pateiktu c. b. Nr. 3K-3-523/2006, ir skirti atsakovei adekvačią sankciją (netesybas);

5. Netesybos turi būti mažinamos atsižvelgiant į šias aplinkybes: atsakovė atlyginimą ieškovui mokėjo laiku; galimybių atsiskaityti su ieškovu nėra dėl objektyvių priežasčių, atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, jai iškelta restruktūrizavimo byla; nuo darbo sutarties nutraukimo su ieškovui (2012-04-27) iki teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (2012-06-29), kuomet buvo sustabdytas atsakovės prievolių kreditoriams vykdymas, praėjo tik 2 mėnesiai; vėlavimas atsiskaityti su ieškovu nėra tyčinis, su atsakove laiku neatsiskaito užsakovai, daug atsakovės darbuotojų išėjo iš darbo; atsakovė neginčijo ieškovo teisės į išeitinę 2584,88 Lt išmoką; atsakovė siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį, išmokant jam 7 293,34 Lt skolą bei protingo dydžio bylinėjimosi išlaidas dalimis per 3 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad DK 141 str. 3 d. nurodyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos, todėl negali būti mažinamos, restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovei nėra pagrindas atleisti ją nuo šios išmokos mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Taigi, prieš nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl bylos esmės patikrintina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. Č. dirbo UAB „Skirnuva“ pagal 2010-05-11sudarytą darbo sutartį Nr. 3373 nuo 2010-05-12 iki 2012-04-27 ir iš darbo buvo atleistas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (b. l. 3–5). Atsakovės išduotose 2012-05-09 pažymoje Nr. B342 ir 2012-06-27 pažymoje Nr. B719 nurodyta, kad ieškovui neišmokėta 7 293,34 Lt, iš kurių kur 1 152,12 Lt yra atostogų kompensacija, o 2 584,88 Lt – išeitinė pašalpa, vidutinis vienos dienos ieškovo atlyginimas yra 80,98 Lt (b. l. 6,15). Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Skirnuva“ Kauno apygardos teismo 2012-06-21 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla (c. b. Nr. B2-1992-173/2012).

Apeliantė apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 7 293,34 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tačiau nesutinka su priteistu vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžiu. Apeliantė prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką fiksuota suma, sumažinant ją iki 3 000 Lt, atsižvelgti į sunkią atsakovės įmonės finansinę padėtį bei jos statusą. Apeliantės nuomone, vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas po teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo turi būti sustabdytas. Apeliantei ĮRĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikytina, nes darbo sutartissu ieškovu yra nutraukta.

ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą dienos yra sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą savanoriški įmonės įsipareigojimai yra įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. ĮRĮ nėra įvardinta, jog ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte nurodyta išimtis taikoma vien tik restruktūrizuojamos įmonės darbuotojams, nenutraukusiems darbo sutarties su įmone, todėl ieškovui, remiantis ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktu, uždelstas sumokėti vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas ne tik iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, bet ir iki visiško atsiskaitymo. Apeliacinio skundo motyvas, jog vidutinio darbo užmokesčio ieškovui skaičiavimas po teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo turi būti sustabdytas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-247/2011; Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką negali būti mažinamas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovui priskaičiuotas 6 883,30 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-08-29) ir nuo 2012-08-30 iki visiško atsiskaitymo po 80,98 Lt už kiekvieną uždelstą dieną turi būti mažinamas. Tokios vidutinio darbo užmokesčio sumos priteisimas iš atsakovės sąlygotų pernelyg didelę disproporciją tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais bei proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Kauno apygardos teismo 2012-06-21 nutartyje, kuria atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, konstatuota, kad atsakovė turi finansinių problemų, tačiau įmonės veikla nėra nutrūkusi, bendrovė siekia išvengti bankroto. Ši aplinkybė patvirtina apeliantės nurodytą argumentą, kad ji atleidimo iš darbo dieną negalėjo atsiskaityti su ieškovu dėl finansinių sunkumų. Apeliantė apeliaciniame skunde sutinka su 3 000 Lt fiksuota vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 3 000 Lt fiksuota vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką yra adekvati atsakovės padarytam teisės pažeidimui ir atitinka DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės ir proporcingumo principus.

Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovės priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo 2012-04-27 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-08-29) suma 6 883,30 Lt mažintina iki 3 000 Lt, o uždelsto sumokėti darbo užmokesčio dalis, skaičiuojant po 80,98 Lt už dieną nuo 2012-08-30 iki visiško atsiskaitymo, ieškovui nepriteistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93, 96 str.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o atsakovė nuo žyminio mokesčio yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto, pagrindu, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo. Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d., 320 str. 2 d.). Iki 108,91 Lt (150 x (7293,34 + 3000) / (7293,34 + 6883,30) mažintinos ieškovo naudai iš atsakovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ apeliacinį skundą tenkinti,

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ (kodas 253663090, Naujoji g. 3, 62119 Alytus) ieškovui K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 7 293,34 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų litų 34 ct) neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2012-04-27 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-08-29) ir 108,91 Lt (vieno šimto aštuonių litų 91 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Teisėja Galina Blaževič