Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-07 · Administracinė byla Nr. AS-858-543-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
AS-858-543-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01640-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858-543/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01640-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1.; 63.3.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. birželio 18 d. teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 1-16), prašydamas:

panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1D-3590(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; įpareigoti atsakovą ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos; priteisti pareiškėjui iš atsakovo ir Lietuvos valstybės neturtinę žalą 30 000 litų.pripažinti, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimų ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 nutarimų reikalavimus; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir išmokėti neišmokėtą pensiją pagal Konstitucinio Teismo nutarimus; priteisti pareiškėjui iš atsakovo palūkanas ir delspinigius;prijungti patikslintą skundą su rašytiniais įrodymais prie administracinės bylos Nr. I- Ž037-561/2010.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi (b. l. 28) administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 pareiškėjo A. K. 2012 m. birželio 18 d. patikslintam skundui suteiktas Nr. I-3553/2012 ir perduota spręsti jo priėmimo klausimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (b. l. 29-30) priėmė A. K. 2012 m. birželio 18 d. teismui pateikto patikslinto skundo reikalavimus, kuriais prašoma: panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1D-3590(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 30 000 litų dydžio neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2012 m. birželio 18 d. teismui pateikto patikslinto skundo reikalavimus, kuriais buvo prašoma įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją, priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos išmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pensiją ir išmokėti nemokėtą pensijos dalį pagal Konstitucinio Teismo nutarimus, priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos palūkanas ir delspinigius ir pripažinti, kad atsakovas Vidaus reikalų ministerija pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimų ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimų reikalavimus, atsisakė priimti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti atsakovo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1D-3590(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų“ ir priteisti iš atsakovo 30 000 litų dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, yra paduoti įstatyme nustatytu terminu, todėl teismas juos priėmė nagrinėti.

Teismas pabrėžė, jog tiek iš pareiškėjo patikslinto skundo, tiek iš 2012 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties Nr. I-105-561/2012 matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai dėl pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtos valstybinės pensijos dalies. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme atskiroje administracinėje byloje yra nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies, teismas nurodė, jog visi išvestiniai klausimai, susiję su pareiškėjui sumažintu pensijos dydžiu, t. y. reikalavimai įpareigoti atsakovą ateityje pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją bei priteisti iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, taip pat nagrinėti toje pačioje administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012). Remdamasis tuo, administracinėje byloje Nr. I-3553-643/2012 pareiškėjo reikalavimus: įpareigoti atsakovą ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją, priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pensiją ir išmokėti neišmokėtą pensijos dalį pagal Konstitucinio Teismo nutarimus ir priteisti iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, teismas atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog šiuos reikalavimus pareiškėjas galės tikslinti administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 (buvęs Nr. I-2037-561/2010), kai jos nagrinėjimas, išnykus sustabdymo pagrindams, bus atnaujintas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog abstrakčių reikalavimų dėl viešojo administravimo subjekto veiklos (neveikimo) atitikties Konstitucinio Teismo sprendimams (nutarimams) nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str., 18 str., 19 str.), todėl pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad atsakovas pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimų ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimų reikalavimus, teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III.

Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu (b. l. 34-49) prašo panaikinti 2012 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti teismui pareiškėjo skundą iš naujo nagrinėti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog ABTĮ nuostatos garantuoja pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ir tokiam kreipimuisi pakankamas pareiškėjo subjektyvus suvokimas apie jo teisių ir interesų pažeidimą, kurios buvo pažeistos dėl Konstitucinio Teismo nutarimų, neperskaičiuojant pareiškėjo pensijos ir taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pratęsimą. Nurodo, jog pagal ABTĮ 5 straipsnį pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo ir turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su patikslintu skundu. Pažymi, jog esant sustabdytai administracinei bylai, keitėsi teisės aktų galiojimas t. y. 2011 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris galioja nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir šiuo pakeitimu Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 15 straipsnio, 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms yra nustatyti apribojimai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog jis 2012 m. gegužės 30 d. iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. lD-3590(ll) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, kuriame nurodoma, kad 2011 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris galioja nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir šio Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 15 straipsnio 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms yra nustatyti apribojimai. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio galiojimo pratęsimas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nėra apskųstas Konstituciniam Teismui. Pareiškėjo vertinimu, jis pagrįstai patikslina skundo dalyką, nes papildomai ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui kaip pensininkui mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrįstumo dėl Konstitucinio Teismo nutarimų vykdymo ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų, kurios galioja nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodo, jog Laikinajame įstatyme buvo nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik laikinai, t. y. pasibaigus nustatytam laikotarpiui numatyta taikyti teisinį reguliavimą, kuris buvo taikomas iki Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų įsigaliojimo. Laikinojo įstatymo 15 straipsnis buvo pakeistas ir papildytas inter alia Seimo 2010 m. liepos 2 d. priimtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2010 m. liepos 20 d., tačiau Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje išliko nuostata, kad paskirtų socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pabrėžia, jog šis įstatymo pakeitimas, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 28 d., diskriminuoja vieną pensijų gavėjų grupę prieš kitą, t. y. pareigūnų ir karių pensijų gavėjus prieš senatvės pensijų gavėjus.

Pareiškėjo vertinimu, jis yra diskriminuojamas ir naujai priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimas pažeidžia jo teises, jam daroma turtinė ir neturtinė žala. Mano, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pratęsimas vieneriems metams yra nepagrįstas. Pažymi, jog nepagrįstai pratęsiant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio galiojimą vieneriems metams pareiškėjui buvo išmokoma sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, neleidžiama dirbti, o jeigu būtų dirbama, tai pareigūnų ir karių pensija būtų mažinama. Pažymi, jog šis klausimas nėra susijęs su pareiškėjo pirminiu skundu, nes jis buvo paduotas teismui, kai Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimas nebuvo priimtas.

Pabrėžia, jog nuo 2010 m. lapkričio 16 d pareiškėjui mokamas ir ribojamas pagal Laikinąjį įstatymą pensijos dydis, nes panaikinus nuo 2010 m. lapkričio 16 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį atsakovas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. privalėjo pareiškėjui mokėti visą paskirtą ir indeksuotą pareigūnų ir karių pensiją. Pasikeitus mokamos pareigūnų ir karių pensijos dydžiui Vidaus reikalų ministerija taip pat privalėjo nuo šio laiko perskaičiuoti pagal Laikinąjį įstatymą mokamos pareigūnų ir karių pensijos dydį, kuris taip pat turėjo keistis, tačiau atsakovas sąmoningai ignoruodamas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir iki šiol taiko panaikintą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, buvusius pareigūnų ir karių pensijų apribojimus. Pabrėžia, jog pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą jam nevykdant Konstitucinio Teismo sprendimų ir nutarimų, nes jam nebuvo perskaičiuota pareiškėjo pareigūnų ir karių pensija. Nurodo, jog pareiškėjas patikslintame skunde prašė teismo prijungti jo patikslintą skundą prie pareiškėjo administracinės bylos su patikslintais reikalavimais, kadangi dėl priimto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pratęsimo ir Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimų nevykdymo pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. K. reikalavimus, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją, priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos išmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pensiją ir išmokėti nemokėtą pensijos dalį pagal Konstitucinio Teismo nutarimus, priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos palūkanas ir delspinigius ir pripažinti, kad atsakovas Vidaus reikalų ministerija pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimų ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimų reikalavimus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjo 2012 m. birželio 18 d. patikslintu skundu reiškiamus reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; 2) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos išmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos; 3) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pensiją ir išmokėti nemokėtą pensijos dalį pagal Konstitucinio Teismo nutarimus; 4) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos palūkanas ir delspinigius, grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme atskiroje administracinėje byloje yra nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies, visi išvestiniai klausimai, susiję su pareiškėjui sumažintu pensijos dydžiu, t. y. reikalavimai įpareigoti atsakovą ateityje pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją bei mokėti palūkanas ir delspinigius, nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012. Nurodė, jog pareiškėjas šiuos reikalavimus galės tikslinti administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 (buvęs Nr. I-2037-561/2010), kai jos nagrinėjimas, išnykus sustabdymo pagrindams, bus atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš esmės dėl to, ar nurodyti pareiškėjo reikalavimai, kurie buvo nepriimti nagrinėti nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3553-643/2012, turi būti reiškiami administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 tikslinant skundo dalyką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 pateiktą pareiškėjo skundą (b. l. 1-24), nurodo, jog administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 yra nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai dėl jam sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, pareiškėjas skundė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. sprendimą Nr. 1D-2546 dėl pareiškėjui mokėtinos pensijos nepagrįsto sumažinimo remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taip pat pareiškėjas iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos prašė priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį 1 063 litus nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, priteisti jam 1 000 litų neturtinę žalą (administracinė byla Nr. I-105-561/2012, b. l. 1-24).

Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje (administracinė byla Nr. I-3553-643/2012) pareiškėjas reikalavimus įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją, priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir išmokėti neišmokėtą pensiją pagal Konstitucinio Teismo nutarimus, priteisti pareiškėjui iš atsakovo palūkanas ir delspinigius iš esmės grindė tuo, kad 2011 m. gruodžio 20 d. priimtame Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme buvo numatyta, jog įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pabrėžtina, jog šiuo pakeitimu valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir pareiškėjo pensija kartu su mokamu valstybinės socialinės draudimo bazinės pensijos priedu toliau buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pateiktu patikslintu skundu su tokiu tolesniu sumažinimu nesutiko, kėlė tokio mažinimo pratęsimo konstitucingumo klausimą (b. l. 17-18, 1-16).

Teisėjų kolegija įvertinusi administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 keliamus reikalavimus, 2012 m. birželio 18 d. patikslinto skundo dalyką ir pagrindą, pažymi, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nurodytus pareiškėjo skundo reikalavimus pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą, numatantį, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pabrėžtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas užtikrina, kad teisme vienu metu nebūtų nagrinėjamos kelios analogiškos bylos, šiuo atveju tik vienoje byloje gali būti priimtas sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris turės res judicata galią. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismui atsisakant priimti pareiškėjo skundą nurodytu ABTĮ pagrindu turi būti nustatomos komuliatyvios sąlygos, t. y. turinčios egzistuoti kartu, kas reiškia, jog tik nustačius visų trijų minėto straipsnio 5 punkte įtvirtintų sąlygų buvimą, teismui atsiranda teisė skundą, vadovaujantis šia teisės norma, atsisakyti priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu keičiasi skundo reikalavimo dydis, ar papildomai nurodomas ilgesnis neteisėtų veiksmų laikotarpis, skundo dalykas išlieka tapatus. Reikalavimo padidinimas ar sumažinimas nelaikomas skundo dalyko pakeitimu. Šiuo atveju ginčas vyksta tarp tų pačių šalių (pareiškėjo ir Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (administracinė byla Nr. I-3553-643/2012 b. l. 1-16, administracinė byla I-105-561/2012 b. l. 1-14), dėl to paties dalyko – pareiškėjui mokėtinos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo (tik administracinėje byloje Nr. I-3553-643/2012 pareiškėjas papildomai nurodo, jog nepagrįstai jam buvo pratęstas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas iki 2012 m. gruodžio 31 d.), iš esmės tuo pačiu pagrindu – remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog išvestiniai reikalavimai turi būti reiškiami administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012.

Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog ABTĮ 52 straipsnyje yra nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Pabrėžtina, jog nauji skundo reikalavimai negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme ir jie negali būti nagrinėtini toje pačioje administracinėje byloje kaip pirminis skundas. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; 2) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos išmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos; 3) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pensiją ir išmokėti nemokėtą pensijos dalį pagal Konstitucinio Teismo nutarimus; 4) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos palūkanas ir delspinigius negali būti vertinami kaip nauji reikalavimai, jie yra susiję su skundu pateiktu administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012. Be to, pabrėžtina, jog pats pareiškėjas pateiktu patikslintu skundu prašė jį prijungti prie administracinės bylos Nr. I-105-561/2012, pabrėžė, jog nepagrįstai jam pensija buvo sumažinta nuo 2010 m. sausio 1 d., rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimų ir sprendimų nevykdymu ir padidino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė priteisti palūkanas, delspinigius (b. l. 1-16).

Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kadangi pareiškėjo 2012 m. birželio 18 d. patikslintą skundą (b. l. 1-16) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas reiškė naujus skundo reikalavimus, pareiškėjo patikslintam skundui suteikė administracinės bylos Nr. I-3553-643/2012 ir perdavė spręsti jo priėmimo klausimą (administracinė byla Nr. I-105-561/2012, b. l. 113-114). Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo atveju spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą 2012 m. birželio 21 d. nutartimi dalį pareiškėjo reiškiamų reikalavimų atsisakė priimti ir pasiūlė juos pateikti administracinėje byloje Nr. I-105-561/2012 (b. l. 29-30). Šiuo atveju esant dviems iš esmės skirtingoms Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartims, remiantis teisingumo, protingumo, proceso efektyvumo principais, siekiant suteikti pareiškėjui teisę į teisminę gynybą, skundžiama pirmosios instancijos nutarties dalis naikinama ir pareiškėjo skundo reikalavimų: 1) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; 2) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos išmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos; 3) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pensiją ir išmokėti nemokėtą pensijos dalį pagal Konstitucinio Teismo nutarimus; 4) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos palūkanas ir delspinigius priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti administracinės bylos Nr. I-105-561/2012 ir administracinės bylos Nr. I-3553-643/2012 sujungimo galimybę (ABTĮ 69 str.). Pažymėtina, jog nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams, šiuo atveju asmeniui turi būti suteikiama teisė į efektyvią teisinę gynybą.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad atsakovas pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimų ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimų reikalavimus kaip nenagrinėtiną teismų pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai priima skundus, kai juose prašoma apginti, pareiškėjo manymu, pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 3 str. 1 p., 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Skundai, kuriuose prašoma tam tikrų faktų pripažinimo, tam tikrų aplinkybių konstatavimo nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir negali būti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį Nr. A14-261/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1 (11)). Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija nurodo, jog ši skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. K. 2012 m. birželio 18 d. teismui pateikto patikslinto skundo reikalavimus, kuriais buvo prašoma įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją, priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos išmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pensiją ir išmokėti nemokėtą pensijos dalį pagal Konstitucinio Teismo nutarimus, priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos palūkanas ir delspinigius, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisVirgilijus Valančius