Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos gamtai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 16582 Lt padarytos žalos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškoti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011-05-31 atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovas A. V., neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams 2011 metais sausio – balandžio mėnesiais nupjovė 5 žalius paprastuosius klevus, 17 žalių baltalksnių, 4 žalius gluosnius, 3 žalias blindes, 2 žalius uosius, 1 žalią guobą ir 2 žalias mažalapes liepas. Visi nupjauti medžiai augo ne miško žemėje. Dalis nupjautų medžių augo B.upės pakrantėje, (duomenys neskelbtini) kita dalis I. N. privačioje žemėje, (duomenys neskelbtini). Tokiais savo neteisėtais veiksmais A. V. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 str. 1 d., ir jam buvo skirta 300 Lt bauda. Paskirtą baudą pažeidėjas apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui, kuris, išnagrinėjęs bylą, skundą tenkino iš dalies ir paskirtą baudą sumažino iki 200 Lt. Atsakovas, nesutikdamas su Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ją apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2011-09-07 nutartimi nutarė palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-07-15 nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti. 2011-09-14 atsakovas sumokėjo 200 Lt administracinę baudą. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai (kraštovaizdžiui), kuri paskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaro 16582 Lt.

Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovas palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir paaiškino, kad atsakovas B. upės pakrantėje, (duomenys neskelbtini) 2011 metais sausio – balandžio mėnesiais nupjovė 32 įvairius medžius. Ploniausio nupjauto medžio skersmuo 15 cm, storiausio – 64 cm. Žala paskaičiuota teisingai, ji sudaro 16582 Lt ir yra priteistina. Klausimą dėl prašymo išdėstyti dalimis ir sumažinti žalos dydį, palieka spręsti teismui. Pagal naują žalos paskaičiavimo metodiką numatoma, kad per 40 dienų po žalos nustatymo asmuo gali kreiptis dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis, žalos išdėstymas rekomenduojamas iki metų laiko. Jei teismas nuspręs išdėstyti per du metus, neprieštarauja. Atsakovas nepateikė prašymo išdėstyti žalos atlyginimo dalimis. Ieškovas kol kas taikos sutarčių nesudarinėja. Nori, kad būtų priteista kuo daugiau žalos gamtai atlyginimo, ir kad ji būtų kuo greičiau atlyginta.

Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, dėl jo sunkios turtinės padėties prašoma priteisti suma, taptų nepakeliama našta jo šeimos biudžetui. Todėl prašo sumažinti ieškinio sumą ir žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovas A. V. su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė savo atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad jo uošvis gyveno P. kaime, jis pjaudavo medžius ir pasiūlė atsakovui. Pjovė kartu su uošviu. Ten buvo atsakovo sesers I. N. privati žemė ir valstybinė žemė. Uošvis dabar yra miręs. Atsakovas nežinojo, kad reikia leidimo medžiams kirsti. Uošvis sakė, kad tai jo medžiai. Atsakovas medžius sunaudojo malkoms. Paskaičiuota žala labai didelė. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 2000 Lt, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, žmona nedirba. Galėtų į mėnesį mokėti apie 300 Lt žalai atlyginti. Žalos dar nė kiek neatlygino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo, jo atstovo, atsakovo paaiškinimais, parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. V. neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams 2011 metais sausio – balandžio mėnesiais nupjovė 5 žalius paprastuosius klevus, 17 žalių baltalksnių, 4 žalius gluosnius, 3 žalias blindes, 2 žalius uosius, 1 žalią guobą ir 2 žalias mažalapes liepas. Visi nupjauti medžiai augo ne miško žemėje. Dalis nupjautų medžių augo Beržės upės pakrantėje, Paberžių k., Radviliškio r., kita dalis I. N. privačioje žemėje, Paberžių k., Radviliškio r. T.y. atsakovas A. V. savavališkai nupjovė 32 žalius medžius ir savo neteisėtais veiksmais padarė gamtai žalą 16582 Lt. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1,2.2 punktais, Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais. Už padarytą pažeidimą atsakovas A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 35 AM 047782 2011 m. birželio 9 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. ir jam paskirta administracine nuobauda - 300 Lt bauda (b.l. 4-6). Paskirtą baudą pažeidėjas apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui, kuris, išnagrinėjęs bylą, skundą tenkino iš dalies ir paskirtą baudą sumažino iki 200 Lt (b.l. 32). Atsakovas, nesutikdamas su Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ją apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2011-09-07 nutartimi nutarė palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-07-15 nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti (b.l. 33). 2011-09-14 atsakovas sumokėjo 200 Lt administracinę baudą (b.l. 34).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2,4,5 dalys, 34 straipsnio 1dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal LR CK 6.248 str.1d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Atsakovas neneigia šių aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, tik nurodo, jog žala apskaičiuota yra per didelė.

Atsakovas, nesusitikdama su ieškovo reikalavimais, nurodo, kad jis nesiekė padaryti žalos gamtai, iškirto medžius, manydamas, kad tam nereikia leidimo. Be to, medžius kirto su kartu uošviu, kuris pasakė, kad tai jo medžiai.

Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Žala želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1,2.2 punktais, Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995m gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais. Padaryta žala sudaro 16582 litus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymais draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai. Tačiau to paties straipsnio 2 d. teismui suteikia teisę sumažinti žalos dydį. CK 6.251 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo šeimos pajamos sudaro apie 2000 tūkstančius litų per mėnesį, jo žmona L. V. nedirba, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai (b.l. 60-62), todėl yra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, t.y. sunki finansinė našta mažas pajamas gaunančiam asmeniui.

Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovas A. V. nesuprato įstatymų reikalavimų ir nustatytos tvarkos dėl medžių kirtimo, nežinojo, jog reikalingas leidimas miškams kirsti, kurie yra jos deklaruotuose žemės plotuose. Nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau tai patvirtina, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, ji nenumatė ir nesiekė žalingų pasekmių, taip pat nenustatyta, kad ji siekė pelno. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos pažeidimų ir žalos padarymui ir vertintinos kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės (CK 6.251 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo veiksmuose piktybiškumo ir tyčios nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) teismas konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti žalos gamtai dydį iki sumos artimos trečdaliui padarytos žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš A. V. priteistina 5000 Lt žala padaryta gamtai ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai, žalos mokėjimą išdėstant dalimis.

Iš dalies patenkinus ieškinį, sutinkamai su CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 150 Lt žyminio mokesčio (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) už padarytą žalą gamtai atlyginti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įmonės kodas 190742486, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 274010044200020065 Nord/LB Lietuva, banko kodas 40100, naudai, žalos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui (iki 2014-05-20), įmokas mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V. valstybės naudai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.