Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovo 2013-02-18 UAB „Vilniaus vandenys“ raštą „Dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotėkų šalinimo sutarties Nr. 5277 A nutraukimo“ neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių nutraukimo teisinių padarinių, įpareigoti atsakovą tinkamai ir laiku vykdyti visas su 2004 m. rugpjūčio 13 d. tarp UAB „NS Technologijos“, UAB „Pramoninė santechnika“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryta Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartimi Nr. 5277A prisiimtas prievoles (pareigas) bei įsipareigojimus. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ atnaujinti šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 5277A iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai ir netinkamai analizavo faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis padarė klaidingą išvadą tenkinti minėtą prašymą. Teismo išvados yra deklaratyvios, nemotyvuotos, nėra įvertinta ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovo atžvilgiu nepažeis trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės teisių ir teisėtų interesų bei LR teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų, susijusių su ginčo dalyku. Nutartis naikintina dėl CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų - nutartis nėra motyvuota. Skundžiamoje nutartyje paminėta 2004-08-13 Šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartis yra trišalė sutartis, sudaryta tarp UAB „Vilniaus vandenys“, abonento UAB „NS Technologijos“ ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Pramoninė santechnika“. Tačiau minėtos sutarties sudarymo metu faktiniu patalpų savininku buvo ne UAB „Pramoninė santechnika“, bet Vilniaus miesto savivaldybė. Šių aplinkybių UAB „Pramoninė santechnika“ negalėjo nežinoti, todėl jos veiksmai šalto vandens sutarties sudarymo kontekste laikytini nesąžiningais ir pažeidžiančiais LR Konstitucijos 23 str. nuostatas. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovo teisių ir interesų apsaugai, neatsižvelgdamas į patalpų savininko interesus bei teisėtas teises. Laikinai sustabdyti (nutraukti) geriamojo vandens tiekimą yra abonento teisė. Todėl apeliantas, nenutraukdamas geriamojo vandens tiekimo į patalpas, esant rašytiniam teisėto abonento Vilniaus miesto savivaldybės prašymui, būtų pažeidęs abonento teises, numatytas LR teisės aktuose, bei jo teisėtus interesus. Įvykdžius skundžiamą nutartį, buvo pažeistos abonento Vilniaus miesto savivaldybės teisė sustabdyti geriamojo vandens tiekimą, nesant geriamojo vandens poreikio. Įvykdžius skundžiamą nutartį už apelianto tiektą vandenį pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 17.7 p. visiškai atsiskaityti turėtų abonentas – Vilniaus miesto savivaldybė, todėl būtų pažeistas viešasis interesas ir teisingumo principas. Teismas, tenkindamas prašymą nurodė, kad dėl šalto vandens tiekimo nutraukimo ieškovas negali naudotis pastatu, tačiau ieškovas apskritai neturi teisės naudotis pastatu, todėl ieškovo reikalavimas nėra tinkamai ir pakankamai pagrįstas. Pažymi, kad išnagrinėjus prašymą apie jį nepranešus atsakovui jis neturėjo jokių galimybių pateikti teismui argumentų, įrodančių jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia teisingumo principą ir viešąjį interesą, kad jų teikiamos neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, nutartis priimta remiantis klaidingomis prielaidomis.

Atskiruoju skundu tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti teismo priimtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį jos tinkamai nemotyvavo, neanalizavo, ar yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o rėmėsi tik ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė formaliai ir motyvuotai nekonstravo, kodėl jas būtina taikyti. Teigia, kad ieškovas be jokio teisinio pagrindo naudojasi patalpomis (duomenys neskelbtini), todėl jis taip pat neturi teisės ir į vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą pagal 2004 m. rugpjūčio 13 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 5277A. Ieškovas su ieškiniu pateikė patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Pramoninė santechnika“, tačiau ši nuomos sutartis nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka viešame registre, todėl vadovaujantis CK 6.494 str., pasikeitus patalpų savininkui, nuomos sutarties prievolė naujam savininkui nepereina, ji nėra galiojanti. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių duomenų apie tai, kad įstatymai ar patalpų savininkas suteikė teisę UAB „Pramoninė santechnika“ nuomoti patalpas, (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju apeliantas, kaip patalpų savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti nuosavybės teise priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nurodė, kad ieškovo argumentai, kad 2004 m. rugpjūčio 13 d. Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartis gali būti nutraukta tik dėl esminio pažeidimo, laikytini nepagrįstais, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ginčo sutarties nutraukimas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nėra prevencinis, todėl teismas atsižvelgdamas į šalių lygiateisiškumo principą, turėjo atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovas UAB „NS Technologijos“ su atskiraisiais skundais nesutinka, laiko juos nepagrįstais, todėl negali būti tenkinami. Nurodė, kad atsakovui nutraukus šalto vandens teikimą pagal 2004-08-13 sutartį ieškovas neturi galimybės naudotis pastatu pagal paskirtį, dėl geriamojo vandens nebuvimo nėra patenkinami būtinieji ieškovo darbuotojų poreikiai darbo metu, todėl bendrovė negali tinkamai vykdyti savo veiklos, kas gali lemti bendrovės ilgalaikių santykių su pastoviais klientais nutrūkimą. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, užkerta kelią neproporcingai žalai ieškovo atžvilgiu kilti. Teismo nutartis nesukelia žalos Vilniaus miesto savivaldybei, nes pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį abonentu yra laikomas ieškovas, todėl jis ir toliau vykdys savo sutartinę prievolę mokėti už teikiamas paslaugas. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai dėl sutarties negaliojimo ab initio gali būti vertinami ir nagrinėjami tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teigia, kad ieškovas yra abonentu, galėjo sudaryti viešųjų paslaugų sutartį, tai patvirtina ir teisės normos. Taip pat pažymi, kad ginčo nuomos sutartis (sutarties 35 d.) galėjo būti nutraukta tik dėl esminio pažeidimo. Teigia, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisingai vertino esmines bylos aplinkybes, t.y., kad dėl sutarties nutraukimo ieškovas patiria neproporcingą žalą, negali naudotis pastatu pagal paskirtį, kyla grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nevaržo trečiųjų asmenų teisių, nesukelia žalos atsakovui.