Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-62/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-16
Bylos Nr.
2K-62/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Prapiestis (pirm.), Alvydas Pikelis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Nuteistasis
G. P.
Nukentėjusysis
V. L.
Kategorijos
  • 2.1.2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 2K-62/2007Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.1.3.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,gynėjui I. Borveinui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. P. nuteistas už tyčinį bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų: 2005 m. rugpjūčio 17 d. apie 24 val. individualaus gyvenamojo namo kieme Trakų r. (duomenys neskelbtini) jis be priežasties, rodydamas aiškią nepagarbą žmogui bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, paėmęs iš stovinčio kieme automobilio bagažinės vairą, priėjo prie gulinčio ant žemės ir dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio miegančio, todėl buvusio bejėgiškos būklės, nukentėjusiojo V. L. ir sudavė jam vairu po vieną smūgį į kaklo dešinę pusę ir į dešinį šoną, taip pat po vieną smūgį nenustatytu būdu tarp menčių ir į kairę krūtinės pusę, iš viso ne daugiau kaip keturis smūgius. Taip G. P. padarė V. L. sprando dešinės pusės – paausio srities – galvos pamato sumušimą, sukėlusį plačią kraujosruvą kaklo – sprando dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išsiliejimą po galvos bei nugaros smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius; dešinės pusės X ir kairės pusės IV šonkaulių lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, ypač plačią kraujosruvą nugaros dešinės pusės raumenyse bei kraujosruvą nugaros minkštuosiuose audiniuose tarp mentės ir stuburo. V. L. mirė vietoje nuo stipraus kaklo ir sprando dešinės pusės – paausio srities – galvos pamato sumušimo.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir grąžinti jo baudžiamąją bylą tirti ir nagrinėti iš naujo, kad jam būtų atlikta teismo ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė ir atliktas įrodymų tyrimas dėl liudytojų V. S. ir A. S. veikų įvykio metu bei dėl šių asmenų parodymų patikimumo.

Skunde kasatorius nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo iki proceso apeliacinės instancijos teisme jį gynė valstybės paskirti gynėjai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo nesant nustatyta, kad gynėjai neatliko savo pareigų, numatytų BPK 48 straipsnio 2 dalyje, tačiau kasatorius teigia, kad neturėjo pakankamai lėšų pasikviesti sau tinkamą gynėją, valstybės skiriami gynėjai keitėsi, todėl jis negaudavo būtinos teisinės konsultacijos dėl pasiruošimo gynybai ir dėl gynybos pozicijų suderinimo, negalėjo dėl to pareikšti pretenzijų gynėjams. Kasatorius taip pat nurodo, kad dėl gresiančio ilgalaikio laisvės atėmimo jautė didelį nerimą, susijaudinimą, nežinojo net elementarios proceso tvarkos, blaškėsi ir negalėjo pasirinkti tinkamos gynybos pozicijos. Jis kategoriškai neigia savo kaltę, nesutinka su tuo, kad nužudymas, jeigu jis apskritai tokį padarė, kvalifikuotas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų, nes tai prieštarauja nuosprendyje nustatytai aplinkybei, kad būtent jis kvietė pagalbą ir pats ją bandė suteikti nukentėjusiajam. Nuteistasis nurodo, kad jeigu būtų buvęs nusiteikęs chuliganiškai, tai toks nusiteikimas negalėjo taip staigiai pasikeisti, ypač esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Jis nesutinka su išvada nuosprendyje, kad nusikaltimo padarymo metu buvo visiškai sveikas, t. y. galėjo suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, nes net iš nuosprendžio turinio matyti, kad iki 2005 m. birželio 22 d. jis buvo įrašytas į Alytaus psichiatrinio kabineto įskaitą dėl depresinio elgesio sutrikimo, o teismo psichiatrinė ekspertizė jam paskirta nebuvo. G. P. skunde nurodo, kad teismas atmetė jo apeliacinio skundo argumentą dėl liudytojų A. S. ir V. S. intereso jį apkalbėti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl įvykio jie apklausti pirmą kartą 2005 m. rugpjūčio 23 d., o ekspertizės išvados gautos rugpjūčio 25 d. ir tai neginčijamai įrodo jų parodymų teisingumą, nes nematę smūgių nebūtų teisingai nurodę jų lokalizacijos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti liudytojos S. Ž. parodymai, kad 2005 m. rugpjūčio 18–osios rytą jie visi trys atvyko ir pasakojo, kad girtavo su nepažįstamu vyriškiu, kuris paspringo degtine ir mirė. Tik rugpjūčio 23 d. šie liudytojai papasakojo, jų teigimu, tiesą. Kasatoriaus manymu tai rodo, kad jie turėjo interesą nutylėti kai kurias įvykio detales, o per penkias dienas pakako laiko susiderinti ir aptarti ką sakyti, kad išvengtų atsakomybės. Skunde pabrėžiama, kad byloje yra nustatyta, jog abu liudytojai yra glaudžiai susiję su įvykiu. Nustatyta, kad nuteistasis smūgius sudavė vairu, A. S. taip pat prisipažino sudavęs ne vieną smūgį, tačiau visi jo smūgiai buvo pripažinti tik beldimu per dubenį, uždėtą ant galvos nukentėjusiajam, negalėjusiu sukelti pastarojo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais remdamasis kasatorius atkreipia dėmesį ne į teisės taikymo klausimus, bet į faktus, teikia savąją buvusių įvykių traktuotę, iškeldamas abejonių liudytojų parodymais, teigdamas, kad A. S. ir V. S. patys buvo susiję su įvykiu, A. S. prisipažino sudavęs smūgių nukentėjusiajam, o šie abu liudytojai, turėdami interesą nutylėti jiems žinomas aplinkybes, suderino parodymus tam, kad išvengtų atsakomybės ir pan.

Dėl padaryto nusikaltimo kvalifikavimo

Skunde kasatorius ne tik neigia savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, bet ir nesutinka su tuo, kad veika kvalifikuota kaip nužudymas iš chuliganiškų paskatų. Jis nurodo, jog bandė nukentėjusiajam padėti pats ir kvietė greitąją pagalbą, o tai paneigia chuliganiškas paskatas. Šie nuteistojo argumentai yra kilę iš baudžiamojo įstatymo netinkamo aiškinimo. Tiek nuosprendyje, tiek apeliacinėje nutartyje nuteistojo aktyvūs veiksmai gaivinant nukentėjusįjį ir kviečiant greitąją medicinos pagalbą neliko be dėmesio, o yra įvertinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau šie aktyvūs veiksmai bandant išvengti sunkių padarinių po smūgių sudavimo nepaneigia to, kad nuteistasis prie V. L. nuėjo ir mušė jį be jokios priežasties, o tik šiaip sau, t.y. iš chuliganiškų paskatų. Ši aplinkybė negali būti neįvertinama kvalifikuojant padarytą veiką. Teismai įvertinimą atliko tinkamai, nenukrypdami nuo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose nusistovėjusios praktikos, pagal kurią nužudymas kvalifikuojamas taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir tuomet, kai jis padarytas visai be dingsties arba kaltininkui panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kasatorius ginčija ir teismų išvadas dėl jo pakaltinamumo, taip pat reikšmingo padarytos veikos kvalifikavimui. Skundo argumentas, jog kasatoriui nepagrįstai nebuvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, nors jis buvo įrašytas į Alytaus psichiatrinio kabineto įskaitą dėl depresinio elgesio sutrikimo, atmestinas. Bylos dokumentai rodo, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė motyvuotai, remdamasis surinkta informacija apie kaltinamojo psichinę sveikatą ir specialisto išvada, jog pagrindo G. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra. Apeliaciniame skunde nuteistasis tokio argumento nebuvo nurodęs, todėl apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nebuvo svarstomas.

Dėl teisės į gynybą

Nuteistasis skunde teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl netinkamos gynėjų jam suteiktos teisinės pagalbos bei netinkamo jo teisių ir teisėtų interesų gynimo. Tai deklaratyvus teiginys. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai patikrino G. P. teisės į gynybą įgyvendinimą šioje byloje ir, išdėstęs plačius motyvus, konstatavo, kad šis nuteistojo argumentas grindžiamas nepasitenkinimu bylos baigtimi, o ne baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, todėl jį atmetė. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl teisės į gynybą konkrečių pažeidimų nuteistasis nenurodo ir kasaciniame skunde, kuriame iš esmės kritikuojama ne tai, kaip gynėjai byloje atliko įstatyme nustatytas jų profesines pareigas, bet aprašoma paties kaltinamojo būsena, apsunkinusi jo bendravimą su gynėjais rengiant gynybos poziciją. Toks argumentas neduoda pagrindo manyti, kad buvo pažeista teisė į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas PrapiestisAlvydas PikelisEgidijus Bieliūnas