- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- ATP-59-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00350-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- T. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo T. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį 4 500 Lt (1 303 eurų) bauda ir transporto priemonės BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gegužės 3 d. T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 3 d., apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,46 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji yra atimta. Tokie T. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130² straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutarimu T. G. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 4 500 Lt (1 303 eurų) baudą ir transporto priemonės BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutarimą kaip nepagrįstą, o jei teismas nuspręs, kad jis pagrįstai buvo nubaustas, prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – nekonfiskuoti transporto priemonės BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti ją teisėtam savininkui R. G., nes pastarasis nebuvo suteikęs jam teisės vairuoti jo automobilį, tik leido, kad juo jį pavežtų kiti asmenys.
Apeliantas T. G. nurodo, jog su skundžiamu nutarimu nesutinka dėl toliau nurodytų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, kaip pagrindiniu argumentu vadovavosi liudytojo A. V. parodymais. Pastarasis apklausiamas teisme parodė, jog jis įvykio dieną darbavosi sode ir išgirdo, kad kažkas netoliese nuo jo gyvenamosios vietos esančioje aikštelėje agresyviai važinėjasi. Toje vietoje, kur važinėjosi automobilis, buvo daug dulkių, todėl net nesimatė automobilio. Automobilis važinėjosi iki tol, kol užgeso variklis. Kadangi jis gyvena netoli minėtos aikštelės, todėl nuėjo į aikštelę sudrausminti vairuotoją. A. V. nurodė, kad priėjęs prie automobilio jis pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi jis – T. G.. Nurodė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas ir jo akys atrodė kaip girto asmens. Todėl jis ištraukė vairuotoją, t. y. jį, T. G., iš automobilio, o jis, ištrauktas iš automobilio, pasišalino iš įvykio vietos. Tuo metu A. V. paskambino į policiją ir pranešė, kad sulaikė girtą vairuotoją. Po kurio laiko jis, T. G., grįžo su pažįstamu asmeniu, kuris prašė baigti konfliktą. Tačiau A. V. elgėsi principingai ir laukė policijos. Tuomet jis, T. G., vėl bandė užvesti automobilį ir nuvažiuoti, bet A. V. jį antrą kartą ištraukė iš automobilio ir jie susikibo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie stovėjo prie automobilio.
Taip pat teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi A. V. paaiškinimu; policijos pareigūnų parodymais apie tai, jog jie, atvykę į įvykio vietą, rado prie automobilio stovinčius du vyrus (A. V. ir jį – T. G.) ir iš jų paėmė paaiškinimus; įvykio suvestinės duomenimis; blaivumo testu bei pažymos apie asmens baustumą duomenimis, iš kurių matyti, kad jam, T. G., 2013-12-12 nutarimu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 126 straipsni 1 dalį buvo paskirta 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
T. G. nuomone, teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi A. V. parodymais kaip pagrindiniu įrodymu. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo neįvertino ir neatsižvelgė į jo ir liudytojo L. G. parodymus, kad automobilio jis nevairavo, o jį vairavo L. G.. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu jis, L. G. ir R. G. parodė, kad A. V. turi išankstinę priešišką nuostatą prieš juos visus, nes jie važinėjasi neasfaltuotu keliu, esančiu šalia jo namo ir kelia dulkes. Tą faktą patvirtino ir pats A. V., teigdamas, kad jis yra pasipiktinęs jaunimu ir kitais asmenimis, kurie, jo manymu, agresyviai važinėjasi šalia jo gyvenamosios vietos. Visi anksčiau nurodyti asmenys patvirtino, kad su A. V. buvo konfliktuojama ir anksčiau dėl dulkių kėlimo pravažiuojant pro jo namus. Apelianto T. G. įsitikinimu, A. V., duodamas melagingus parodymus prieš jį, bandė jam atkeršyti už ankstesnius konfliktus bei tokiu būdu „sudrausminti“ kitus miestelio vairuotojus. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu ir paaiškinime A. V. pateikė melagingus duomenis apie tai, kad neva jis ištraukė jį iš automobilio ir kad jie susikibo, kad neva jis, T. G., buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir grįžo su kitu asmeniu tartis su juo, A. V., dėl pažeidimo. Tokie A. V. parodymai yra visiška netiesa. Šis įvykis buvo vasarą neasfaltuotoje aikštelėje, todėl jeigu būtų buvusios grumtynės ir ristynės, būtų likę grumtynių požymių (purvini drabužiai, sužalojimai, drabužių apgadinimai ir kt.). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai į klausimus, ar tuomet, kai jie atvyko į įvykio vietą, matėsi ant asmenų grumtynių požymių, atsakė, kad jokių grumtynių požymių nebuvo. Taip pat A. V. paaiškinime nurodė, kad sulaikęs jį, T. G., laikė jį paguldęs ant žemės, tačiau ir tai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Apeliantas teigia, jog jis neturėjo jokio tikslo grumtis su A. V. ar pasišalinti iš įvykio vietos, nes jis automobilio nevairavo ir tuo metu, kai prie jo priėjo A. V., jis stovėjo prie automobilio, rūkė ir laukė susitikimo su mergina. Jeigu jis būtų turėjęs tikslą pasišalinti ir išvengti sulaikymo, jis tikrai būtų A. V. pasipriešinęs, kadangi yra fiziškai stipresnis ir tikrai nebūtų stovėjęs prie automobilio ir laukęs policijos pareigūnų. Kadangi jis automobilio nevairavo ir žinojo, kad jokio teisės pažeidimo nepadarė, todėl ramiai laukė policijos pareigūnų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutarimą, o administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu T. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir jam už šį pažeidimą paskirta 4 500 Lt (1 303 eurų) bauda ir transporto priemonės BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. iš esmės neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad T. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus (vidutinio girtumo laipsnio) ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisės jam buvo atimta, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog T. G. kaltė dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai ir veika kvalifikuota tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Priešingai nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad T. G. 2014 m. gegužės 3 d., apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vairavo automobilį BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,46 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji yra atimta. Tokiais savo veiksmais T. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
T. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, jog automobilio, būdamas girtas, nevairavo, aiškina, kad į aikštelę jį atvežė jo draugas ir jis laukė susitikimo su mergina, o A. V., nurodydamas, kad neva jis vairavo automobilį, davė melagingus parodymus, siekdamas jam atkeršyti už ankstesnius konfliktus bei tokiu būdu norėdamas „sudrausminti“ kitus miestelio vairuotojus. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes A. V. jį apkalbėjo, o byloje apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai A. V. nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Tokie apelianto teiginiai laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai apelianto tvirtinimui, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. V. būtų suinteresuotas apkalbėti T. G. ar nepagrįstai jį apkaltinti. Liudytojo A. V. parodymai apie tai, kad jis matė ir sulaikė neblaivų vairuojantį T. G. yra nuoseklūs. Priešingai nei teigia apeliantas, kaip liudytojas byloje apklaustas policijos pareigūnas L. N. patvirtino, kad pagal pranešimą atvykus į nurodytą vietą prie automobilio buvo tik du asmenys – įtariamas pažeidėjas ir asmuo, kuris jį sulaikė, pastarojo drabužiai buvo purvini (b. l. 41–42). Šie parodymai patvirtina liudytojo A. V. parodymus apie tai, kad bandant sulaikyti T. G., jie susigrūmė, buvo parvirtę ant žemės. Kaip liudytojas byloje apklaustas L. G. negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad T. G., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Jis pats tvirtina, kad tuo metu žvejojo, automobilis užvedamas atsuktuvu, T. G. sulaikymo aplinkybių nematė.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog T. G. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių.
ATPK 130² straipsnyje inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Pagal formuojamą teismų praktiką už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-30-2013). Kaip liudytojas byloje apklaustas transporto priemonės savininkas R. G. paaiškino, kad jam priklausantį automobilį BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo vairuoti visi šeimos nariai. Liudytojai byloje patvirtino, kad jokių kliūčių pasiimti ir vairuoti šią transporto priemonę nebuvo – automobilį užvesdavo atsuktuvu. Tai reiškia, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012; 2AT-36-2014). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. G. administracinę nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį, ją individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 straipsnio reikalavimų ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilės girtumas, kuris artimas vidutiniam girtumo laipsniui) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisės jam buvo atimta. Pažymėtina, kad T. G. padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta, yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, keliantis pavojų ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar jų turtui. Be to, akivaizdu, kad padaryta veika nėra atsitiktinio ar nuo situacijos priklausančio pobūdžio, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. G. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas ir kt.), tačiau nepaisant to, kad jam buvo atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, jis kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė, nes neturėdamas teisės vairuoti sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Toks pažeidimas sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl visuomenės interesams šiuo atveju teiktinas prioritetas. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Pažymėtina, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kaip pažymėta ir Konstitucinio Teismo doktrinoje, toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs T. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidjo asmenybę, konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjui taikė ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą papildomą administracinę nuobaudą – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, t. y. automobilio BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės, kaip pažeidimo padarymo įrankio, konfiskavimas yra būtinas, siekiant neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje, ir toks nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su šiurkščiais ir pavojingais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, keliančiais pavojų eismo saugumui.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.