Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams, nustatant 12 mėn. elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą ir uždraudžiant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo keisti gyvenamąją vietą;

3. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, nustatant 12 mėn. elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą ir dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant iki 2016 m. gegužės 15 d. įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2019 m. gruodžio 8 d., apie 00.09 val., P. Lukšio g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas. Jis prieš mėnesį automobilį nusipirko lizingu. Nepamena, su kuria įmone sudarė lizingo sutartį. 2019 m. gruodžio 8 d. vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, būdamas namuose išgėrė kažkiek alaus, kadangi nesijautė girtas, nusprendė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių. Tuomet automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo iš kiemo, (duomenys neskelbtini), degalinės link, kuri yra netoli namų. Nuvažiavus apie 100 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu policijos pareigūnai alkotesteriu 2 kartus patikrino jo girtumo laipsnį. Kiek jis atsimena, vieną kartą nustatė 1,66 promilės girtumo laipsnį, o kiek nustatė antru pūtimu, jis neatsimena. Jis sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Dėl įvykdyto labai gailisi (b. l. 62). Papildomai apklaustas M. J. parodė, kad savo kaltę, kad vairavo girtas, pripažino visiškai. Nori, kad bylą teismas išnagrinėtų teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad jai dirbant bare „Kebab inn“, 2019 m. gruodžio 8 d., apie 00.01 val., P. Lukšio g. 22, Vilniuje, į barą „atvyko nepažįstamas vyriškis. Po kiek laiko į barą pas jį atėjo nepažįstama moteriškė. Vyriškis nupirko 2 butelius alaus, žetonus plauti automobilį, cigarečių, ledo grandiklį. Visas prekės jis nunešė į automobilį. Bare alkoholio vyriškis nevartojo. Tas vyriškis su ja bendravo rusų kalba. Prie prekystalio tarp to nepažįstamo vyriškio ir dar dvejų vyrų įvyko žodinis konfliktas. Visi anksčiau paminėti trys vyriškai atrodė išgėrę. Po kiek laiko į barą sugrįžo tą pati moteriškė, kuri buvo su rusakalbiu vyriškiu, ir pasiteiravo kas galėjo juos įskųsti, nes policija atėmė jos vyro vairuotojo pažymėjimą. Pati vairavimo fakto ji nematė. Bare ir lauke yra įrengtos stebėjimo kameros (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d., apie 00.09 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. Š., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pranešėjas matė kaip iš degalinės „Neste“ išvažiavo automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kurio vairuotojas neblaivus, matė kaip vairuotojas nusipirko alaus. Netoli „Neste“ degalinės, adresu P. Lukšio g. 22, jie pastebėjo stovintį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia automobilio stovintį asmenį M. J.. Netoliese stovintis pranešėjas N. I. nurodė M. J. kaip vairuotoją, teigė, kad visą laiką stebėjo vairuotoją ir jis nebuvo dingęs iš akiračio iki policijos pareigūnų atvykimo. Priėjus prie vairuotojo M. J. ir paklausus ar šis vairavo transporto priemonę „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis atsakė, kad jis vairavo transporto priemonę. Taip pat paminėjo, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš valandą, o vėliau vairavo automobilį, nes susipyko su žmona ir norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Naudojant alkotesterį Alcotest 7510, metrologinės patikros Nr. 1142284, atlikus pirmą pūtimą 00.23 val. buvo nustatytas 2,09 promilės girtumas. Atlikus pakartotinį patikrinimą 00.47 val. buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas. Transporto priemonė „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į Minsko pl. 21. M. J. 00.24 val. sulaikė ir pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 8 d., apie 00.09 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad asmuo matė, kaip iš „Neste“ degalinės išvažiavo automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kurio vairuotojas neblaivus, matė kaip nusipirko alaus. Pranešėjas dabar automobilio nemato, link kur nuvažiavo automobilis pasakyti negali. Netoli „Neste“ degalinės, esančios P. Lukšio g. 22, buvo pastebėtas stovintis automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia automobilio stovintis asmuo M. J.. Netoliese stovintis pranešėjas N. I. kaip vairuotoją nurodė M. J.. Teigė, kad visą laiką stebėjo vairuotoją ir jis nebuvo dingęs iš akiračio iki policijos pareigūnų atvykimo. Priėjus prie vairuotojo M. J. ir paklausus ar jis vairavo transporto priemonę „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis atsakė teigiamai, minėjo, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš valandą, o vėliau vairavo automobilį, nes susipyko su žmona ir norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Naudojant alkotesterį Alcotest 7510 atlikus pirmą pūtimą 00.23 val. buvo nustatytas 2,09 promilės girtumas. Atlikus pakartotinį patikrinimą 00.47 val. buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas (b. l. 10).

2019 m. gruodžio 8 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad M. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai (b. l. 50).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 8 d., 00.23 val. M. J. buvo nustatytas 2,09 promilės girtumas, o tą pačią dieną 00.47 val. – 1,66 promilės girtumas (b. l. 29-32).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai nenustatyti (b. l. 36-39).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Škoda Octavia Combi 2.0 TDI RS“, 2008 metų gamybos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje be PVM yra 4199 Eur (b. l. 25).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB Sotero LT, jo valdytojas yra M. J. (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. vakare, tiksliai valandos negali nurodyti, būdamas namuose jis išgėrė kažkiek alaus, kiek – pasakyti negali. Kadangi nesijautė girtas, jis nusprendė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių. Tuomet automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo iš kiemo, (duomenys neskelbtini), ir važiavo degalinės link, kuri yra netoli namų. Nuvažiavus apie 100 m., jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu policijos pareigūnai alkotesteriu 2 kartus patikrino jo girtumo laipsnį. Kiek jis atsimena, vieną kartą nustatė 1,66 promilės girtumo laipsnį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų V. V. bei M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, N. I. paaiškinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatyto aktas, policijos registro išrašas (b. l. 9), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 41), laikino sulaikymo protokolas (b. l. 79), taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. J. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami. Prašo teismo sumažinti baudą, nes turi kitų finansinių įsipareigojimų, augina mažametį vaiką, pragyvenimui lieka 500 Eur (b. l. 86-88).

Dėl M. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas).

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. J. – administracine tvarka baustas (b. l. 69-73), teistas (b. l. 66-68), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą (iš pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu). Kaltinamasis prašo teismo sumažinti skiriamą baudą dėl to, kad augina mažametį vaiką, taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų. Teismo vertinimu, vien tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti jam skiriamą bausmę. Teismas pažymi, kad M. J. dar prieš padarydamas nusikaltimą turėjo suprasti ir įvertinti galimus jo nusikalstamos veikos neigiamus padarinius tiek jo asmeniniams, tiek jo šeimos interesams, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 72 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. gruodžio 8 d., 00.24 val. iki 2019 m. gruodžio 8 d., 11.56 val. (b. l. 79, 81). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. J. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 74, 76), panaikintinos.

Dėl automobilio vertės konfiskavimo

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4199 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, priklauso UAB „Sotero LT“ (b. l. 29). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4199 Eur (b. l. 25), yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 72 MGL (3600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 8 d., 00.24 val. iki 2019 m. gruodžio 8 d., 11.56 val. (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir M. J. skirti galutinę bausmę – 46 MGL (2300 Eur) (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuoti nuo 2019 m. gruodžio 8 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. J. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 4199 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus) valstybės naudai.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.