Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1645-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-26Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
e2S-1645-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-05212-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
K. M., Apeliacinės
Ieškovas
D. G.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1645-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05212-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.3.2.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės K. M.,

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės K. M. 5213,16 EUR skolos, 187,67 EUR delspinigių, 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų, 255,29 EUR bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad skolininkė vengia grąžinti didelę pinigų sumą ir ignoruoja bet kokį bendravimą su kreditore.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismas ieškovės D. G. reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovės K. M. turto už 5400,83 EUR, pirmiausiai areštuojant skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtinės teises, o šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti kitiems asmenims), leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditore pagal pareikštą reikalavimą.Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti iš skolininkės 5400,83 EUR suma laikytina didele, duomenų apie realią atsakovės turtinę padėtį teismas neturi, tačiau iš pateiktų susirašinėjimų sprendė, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-21 nutartį. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas nėra pagrįstas, atsakovė nevengia bendrauti su atsakove, neslėpė turto, nevykdė turto perleidimo sandorių, o tik visą laiką buvo sąžininga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne įgyvendins normos paskirtį ir tikslą t. y. užtikrins laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet realiai, esant sąlyginai nedidelei ginčo sumai, pakenks vykdomas derybas su kreditoriais dėl verslo plano įgyvendinimo. Pažymi, kad skolininkė augina vaiką, kuriam reikalingi specialieji poreikiai, ir tam naudojamos lėšos, kurios yra gaunamos iš darbo užmokesčio. Teismas net ir taikant laikinąsias apsaugos priemones turėjo neapriboti lėšų naudojimą atsiskaitymui su valstybe, savivaldybe, taip pat leidžiant atlikti visas operacijas su lėšomis, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti.Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ji nevengė bendrauti su ieškove ir visą laiką buvo sąžininga. Pažymi, jog šie atsakovės teiginiai neatitinka realios faktinės situacijos, kadangi byloje pateikti ginčo šalių susirašinėjimai patvirtina, jog atsakovė neatsiliepia į ieškovės skambučius bei visiškai nereaguoja į raginimus atsiskaityti pagal sutartį. Atsakovė yra fizinis asmuo, ir kaip pati nurodo patiekiamuose susirašinėjimuose SMS žinutėmis, neturinti piniginių lėšų, todėl ieškinio suma laikytina didele. Pažymi, kad didele ieškinio suma teismų praktikoje yra pripažįstamos ir gerokai mažesnės sumos, nei ieškovės reikalaujama priteisti suma - pvz., suma nesiekianti 1000 EUR.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas bei įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla, kurioje priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, buvo priimtas teismo įsakymas. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018-02-09 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, teismui priėmus ieškinį. Pažymėtina, jog prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Ieškovė, prašydama priteisti skolą, pagal teismo įsakymą pateikė rašytinius įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartį, susirašinėjimus su atsakove), kurie teismo vertinimu pakankami ieškinio reikalavimų tikėtinumui pagrįsti. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo buvo taikytos, nes ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Atsakovė turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą turtinę padėtį bei pagrįsti, kad ieškinio tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau atsakovė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Tokių duomenų atsakovei nepateikus, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymo perspektyvomis. Atsakovė savo prašyme ne tik neneigia prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos, bet ir nurodo faktines aplinkybes, kurie, priešingai, suponuoja nekvestionuotiną išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o pareikšto reikalavimo suma yra didelė atsakovei. Visa tai tik dar labiau padidina ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl šių priežasčių, spręstina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai. Todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą. Dėl kitų atsakovės nurodytų argumentų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai varžo jos interesus ir apriboja galimybes pasirūpinti vaiku, sutiktina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini. Be to, išaiškintina pareiškėjui, jog atsakovė su prašymu bei šį prašymą pagrindžiančiais įrodymais (duomenys apie turimą turtą, turimas pinigines lėšas kredito įstaigose, apie savo gaunamą atlyginimą, sąskaitą banke į kurią yra mokamas atlyginimas arba išmokos, patiriamas būtiniausios išlaidos, bei jų dydį ir negalėjimą šių išlaidų padengti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) turi galimybę kreiptis į antstolį, kad šis leistų kiekvieną mėnesį iš areštuotos sąskaitos panaudoti didesnę sumą nei šiuo metu jai leidžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė