- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- 1-156-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42761-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-156-1150/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42761-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8.
2023 m. sausio 10 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. S. kaltinama tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2022 m. lapkričio 10 d. apie 09.50 val. (duomenys neskelbtini) pastato esančios turgavietės, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. B. – būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 1,81 promilės.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdama neblaivi vairavo transporto priemonę. Paaiškino, kad po išgertuvių, sekančios dienos ryte, gerai jautėsi, tad važiavo į Elektrėnų miestą. Važiuojant iš degalinės, kaltinamąją sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė 1,81 promilių girtumą. Kaltinamoji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamoji.
4. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Liudytojas Emilis Buragas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. apie 9.40 val. degalinėje „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini), jis nuėjo į degalinės patalpas ir jų viduje pastebėjo moterį, kuri jam sukėlė įtarimą, kad ji yra neblaivi. Apsipirkusi degalinėje, moteris nuėjo į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Kaltinamosios transporto priemonei pradėjus važiuoti, liudytojas vairuodamas tarnybinį žymėtą automobilį, išvažiavo paskui minėtą „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini). „VW Passat“ kirto važiuojamąją kelio dalį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) turgaus. Priartėjus prie automobilio, maždaug ties turgumi buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai. Kaltinamoji, sustojusi, užgesino automobilio variklį. Toks automobilio sustojimas sukėlė dar didesnį įtarimą, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Priėjus prie „VW Passat“ vairuotojo pusės ir paklausus, ar šiuo metu vairuotoja yra blaivi, pastaroji atsakė, kad taip. Liudytojas stovėdamas prie vairuotojos durų jautė, kad iš tikrinamo automobilio salono sklinda alkoholio kvapas. Patikrinęs vairuotojos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu vairuotojai buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1,96 promilių neblaivumas (b. l. 49–52).
4.2. Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. yra liudytojo sugyventinė. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 9.30 val. išvažiavo dviese iš namų su jo motinai R. B. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavo kaltinamoji. Liudytojas manė, kad kaltinamoji blaiva, alkoholį buvo vartojusi išvakarėse, apie 19.00 val., todėl nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „Viada“ užsipilti dujų. Užsipylę dujų važiavo iki „Swedbanko“ nusiimti pinigų. Vos tik jiems įsukus ir kiek pavažiavus link turgavietės, jie pamatė, kad juos stabdo policijos pareigūnai (b. l. 39–41, 44–46).
4.3. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, tačiau juo naudojasi sūnus ir jo sugyventinė – kaltinamoji. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 17.00 val. D. B. telefonu informavo liudytoją, kad prarado jos automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir papasakojo aplinkybes, t. y. kad policijos pareigūnai ryte sustabdė patikrinti kaltinamosios vairuojamą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė jai neblaivumą (b. l. 55–58).
4.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salono gale ant sėdynės matomas tuščias 5 litrų talpos plastikinis butelis. Reikšmingų nusikalstamai veikai tirti pėdsakų nėra (b. l. 9–19)
4.5. Iš neblaivumo nustatymo akto bei iš alkoholio kiekio matuoklio rezultatų teismas nustatė, kad kaltinamajai įvykio metu nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad kaltinamoji eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkus ir atsimerkus), negali. Kaltinamajai pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,81 promilių girtumas, antru – 1,96 promilės (b. l. 20–24).
4.6. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų teismas nustatė, kad automobilio „VW Passat“, pagaminto 1996 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 890 Eur (b. l. 28)
4.7. Iš VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. B. (b. l. 33)
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą žemiau pateiktų motyvų pagrindu.
6.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamoji būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajai buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamajai buvo nustatyti 3 neblaivumo požymiai; liudytojų R. B. bei policijos pareigūno Emilio Buragos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys.
6.2. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu.
6.3. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji, žinodama, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviai, turėdama ir galėdama suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdama stipriai apgirtusi ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamoji sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi.
6.4. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
7. Pripažinus kaltinamąją R. S. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
8. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. B. laidavimą.
10. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
11. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.
12. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
13. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
14. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų R. S. baudžiamojoje byloje:
14.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamosios tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
14.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
14.2.1. Laiduotoja R. B. yra kaltinamosios sugyventinio mama. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra viena iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.
14.2.2. Laiduotoja R. B. yra pensininkė, nedirba, neteista, administracine tvarka nebausta.
14.2.3. Teisiamojo posėdžio metu R. B. nurodė, kad kaltinamoji su laiduotojos sūnumi gyvena 13 metų, augina nepilnametį vaiką. Nors jie santuokos nėra sudarę, tačiau kaltinamąją laiduotoja laiko marčia. Su kaltinamąja bendrauja dažnai, ši padeda laiduotojai atlikti namų buities darbus. Laiduotojos teigimu, kaltinamoji rami, gero charakterio, su laiduotoja nesipyksta, klausosi laiduotojos patarimų. Dėl šių priežasčių laiduotoja mano, kad ji kaltinamajai darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl R. B. paaiškinimų.
14.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, kad R. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąją siejantis ryšis, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamosios padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamąja, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokurorės užduotus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Nustatyta, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 108).
14.4. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamoji dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamoji neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.
14.5. Kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, proceso išlaidų dėl transporto priemonės nutempimo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.
14.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamoji neteista (b. l. 108). Trijų metų laikotarpyje kaltinamoji administracine tvarka nebausta (b. l. 110–111). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąją, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta spontaniškai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamosios motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamoji neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkusi.
15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, R. B. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. B. laidavimą.
16. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, be to, charakterizuojama teigiamai, laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamosios motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.
17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokurorė prašo skirti 1 metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokurorės siūlomą terminą – 1 metus. Kaltinamosios nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
18. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorei siūlant kaltinamajai taikyti baudžiamojo poveikio priemones, teismas dėl to pasisako atskirai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
19. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019)
21. Prokurorė siūlo kaltinamajai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus; 2) konfiskuoti transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 890 Eur.
22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo 1 iki 5 metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
23. Kaltinamosios gynėja advokatė teismo prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis – minimaliam 1 metų terminui. Savo prašymą grindė tuo, kad kaltinamoji su šeima gyvena vienkiemyje, tuo tarpu jų vaikas lanko mokyklą bei užsiėmimus po pamokų. Tad teisė vairuoti, visu pirma, reikalinga dėl vaiko, antra, šios specialiosios teisės turėjimas padėtų susirasti geriau apmokamą darbą.
24. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino, ji padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios bei jos sugyventinio sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai buvo nustatytas net 1,81 promilės neblaivumas. Tad taikyti šią priemonę kaltinamosios atžvilgiu nagrinėjamu atveju yra būtina.
25. Tuo tarpu pasisakant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, svarbu yra tai, kad iš kaltinamosios padarytos veikos kylančios pasekmės turi kelti tam tikrų nepatogumų – priešingu atveju tokios priemonės taikymas netektų prasmės. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamosios gynėjos nurodytos aplinkybės (kaltinamosios šeimos atoki gyvenamoji vieta, nepilnamečio vaiko poreikiai bei kaltinamosios įsidarbinimo galimybės) nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo paskirti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą (atsižvelgtina ir į tai, kad vadovaujantis BK 68 straipsniu, baudžiamosios priemonės termino vidurkis yra 3 metai). Dėl šių priežasčių specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kaltinamajai skirtinas 2 metų terminui.
26. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajai nagrinėjamu atveju tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų laikotarpiui, pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 10 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad toks terminas yra proporcingas ir adekvatus kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai.
27. Prokurorė kaltinamajai taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 890 Eur.
28. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
29. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).
30. Visgi, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
31. Transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso kaltinamosios sugyventinio mamai, kaltinamoji naudojo nusikalstamai veikai daryti be savininkės žinios. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 890 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
32. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82–85), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 86–89), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 92–95), – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2022 m. lapkričio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. išieškoti, transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 890 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų), valstybės naudai.
R. S. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti į VĮ „Regitra“.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. ir laiduotojai R. B. kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.