Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. K. apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 129 str. 1 d. ir nubaustas 1310 eurų bauda su transporto priemonės R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. D., konfiskavimu. Jis nubaustas už tai, kad 2016-05-04, apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) pl. ties namu Nr. 101, vairavo transporto priemonę – automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,16 promilės) neblaivumas. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, jog V. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, o skiriant nuobaudą padaryta išvada, kad būtent bauda su automobilio konfiskavimu bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniame skunde V. D. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 128 str. ir paskirti atitinkamą nuobaudą. Skunde teigiama, kad pareigūnų pateiktą protokolą jis pasirašė, nes manė, kad vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bet ne už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Be to, teismas neapklausė visų prašomų apklausti liudytojų ir neišreikalavo videoįrašų, kaip to buvo prašoma. Taip pat teismas nepagrįstai traktavo, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per metus laiko, nors ankstesnį pažeidimą jis padarė 2013 metais, baudą sumokėjo ir iki 2016 daugiau nenusižengė. Apeliantas teigia, kad dėl vaiko išlaikymo jam yra pateiktas per antstolį 2056,40 eurų reikalavimas, todėl kartu dar paskirtoji didelė administracinė bauda su automobilio konfiskavimu užtrauktų jam nepakeliamą finansinę prievolę, kurios jis neturėtų galimybės įvykdyti. Byloje esančių duomenų visuma neleidžia teigti, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, nors jis pareigūnams ir teismui nurodė, kad jis nevairavo išgėręs, o alkoholį vartojo tik po to kai paliko automobilį remontui. Tuo tarpu liudytojas A. N. surašant protokolą nurodė, kad nematė kas vairavo automobilį R. L., nors pareigūnai protokolą surašė vadovaudamiesi vien šio asmens parodymais. Apeliantas teigia, kad transporto priemonės konfiskavimas jam skirtas neteisėtai, nes ATPK 129 str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda. Jis teigia, kad dėl padaryto pažeidimo aplinkiniai nenukentėjo, nebuvo apgadintos kitos transporto priemonės, jis neatsisakė tikrintis blaivumo, už analogiškus pažeidimus nebaustas, nedirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl, apelianto nuomone, automobilio konfiskavimas galėjo būti ir neskirtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. D. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

6. Dėl V. D. kaltės pagal ATPK 129 str. ir jo padaryto pažeidimo kvalifikavimo

6.1. V. D. savo skunde ginčija iš esmės tą aplinkybę, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir teigia, kad pripažįsta tik tai, kad automobilį įvykio metu vairavo neturėdamas teisės jį vairuoti. Tačiau tai, kad V. D. įvykio metu automobilį vairavo ne tik neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bet ir būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 1,16 prom. neblaivumo laipsnis), patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriais netikėti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Liudytojas policijos pareigūnas D. J. parodė, kad atvykus į iškvietimo vietą, kiti patruliai buvo sulaikę V. D., kuris buvo neblaivus. Tiek su V. D., tiek su apsaugos darbuotoju išsiaiškino, kada V. D. atvažiavo į teritoriją bei pats V. D. pripažino, kad jis alkoholinius gėrimus gėrė apie 21 val., po to vairavo automobilį būdamas neblaivus, dėl savo pažeidimo gailėjosi, todėl jam buvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam. J. V. D. būtų paaiškinęs, kad jis alkoholinius gėrimus gėrė atvažiavęs į bendrovės teritoriją, toks protokolas nebūtų buvęs surašytas. Tuo tarpu kitas liudytojas apsaugos darbuotojas A. N. nurodė, kad jam nematytas automobilis į bendrovės teritoriją įvažiavo apie 23.40 val. ir jis prie įvažiavusio automobilio priėjo praėjus apie 7 min. nuo jo įvažiavimo. Tuo metu liudytojas matė, kad įvažiavusiame automobilyje niekas nesėdėjo, o nematytas vyras tuo metu kažką darė prie kito teritorijoje stovėjusio automobilio. Liudytojui priėjus prie vyro, aiškiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Taip pat iš liudytojo parodymų matyti, kad nuo priėjimo prie V. D. momento iki policijos atvykimo, A. N. visą laiką buvo šalia V. D. ir liudytojas patvirtino, kad alkoholinių gėrimų nuo įvažiavimo iki policijos atvykimo V. D. nevartojo. Tokie duomenys užfiksuoti ne tik liudytojui A. N. duodant parodymus teisme, bet ir duodant pirminį paaiškinimą pareigūnams, todėl netikėti šio liudytojo parodymais pagrindo nėra.

6.2. Vertinant A. N. nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad 7 minutės buvo pakankamai trumpas laiko tarpas, per kurį V. D. būtų galėjęs išgerti, kaip jis nurodė, 1 - 1,5 l. alaus. Be to, A. N. priėjus prie automobilio, V. D. jau buvo pradėjęs daryti vagystę iš kito automobilio, kas patvirtina, kad atvažiavus į bendrovės teritoriją V. D. ne vartojo alkoholinius gėrimus, o iš karto pradėjo daryti vagystę. Aukštesnysis teismas taip pat įvertina ir paties V. D. pirminį paaiškinimą pareigūnams, kur jis nurodė, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta už vairavimą neblaiviam. Jis taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo apie 21.00 val. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad jis nuo pat pradžių pripažino tik tai, kad vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Tiek liudytojo policijos pareigūno D. J., tiek apsaugos darbuotojo A. N. nuosekliais ir abejonių nekeliančiais parodymais nustatyta, kad V. D. įvykio metu automobilį vairavo ne tik neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bet ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,16 prom.) neblaivumo laipsnis, todėl pagrįstai nebuvo tirti pažeidėjo prašomi papildomi įrodymai, t. y. apklausti dar vieną liudytoją ir išreikalauti vaizdo medžiagą. Nors pažeidėjas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai traktavo, jog pažeidimas padarytas pakartotinai per metus laiko, tačiau būtent teismas ir nurodė, jog V. D. už 2013-09-04 nutarimu inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. padarymą paskirta nuobauda sumokėta 2013-09-05, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytas nuo 2013-09-04 iki 2014-09-03, t. y. minėtu nutarimu paskirta nuobauda buvo įvykdyta, todėl 2016-05-04 nagrinėjimo pažeidimo padarymo metu ji buvo negaliojanti. Tuo pagrindu skundžiamu nutarimu V. D. pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 129 str. Įvertinus tai, apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia vairavęs automobilį neblaivus, o teigia, kad padarytas pažeidimas (vairavimas automobilį neturint teisės jo vairuoti) turi būti kvalifikuojamas pagal (duomenys neskelbtini) str., atmetami kaip nepagrįsti.

7.1. Savo kaltę V. D. teisme iš dalies ginčijo, taip parodydamas, kad nesigaili padaręs jam inkriminuojamo pažeidimo, todėl apylinkės teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau buvo nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (2015-10-25 vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti), už kurį 2015-11-11 jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Todėl įvertinęs tai, apylinkės teismas paskyrė teisingą ir ne per griežtą ATPK 129 str. sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.

7.2. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl V. D. paskirtos papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo, pagrįstumo klausimo pažymėtina, kad automobilis R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. D., kuris padarė itin grubų KET pažeidimą ir vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažeidėjas automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus, praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Todėl apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad automobilio konfiskavimas yra visiškai suderinamas su administracinei nuobaudai keliamais tikslais, pagrįstai šiuo atveju skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Įvertinus tai, apeliacinio skundo motyvai, kad automobilio konfiskavimas galėjo būti neskirtas, nes jis turi priteistą reikalavimą sumokėti už vaiko išlaikymą, taip pat sumokėti didelę baudą, kas jam sukeltų didelę finansinę naštą, taip pat tai, kad pažeidimu žala kitiems asmenims ar turtui nebuvo padaryta, yra atmetami kaip nesudarantys pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą nuobaudą (pagrindinę ir papildomą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. D. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.