- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- II-58-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14374-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- M. Z.
- Advokatai
- Vytautas Ruškis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. V. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-21399401-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas A. G. 2014 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 10N-21399401-14, kuriuo V. V. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei paskyrė 100 Lt baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad V. V. 2014 m. lapkričio 6 d., 08:14 val., Vokiečių g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį SUBARU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136.4, 136.5 punktų reikalavimus nepaliko saugaus tarpo iš šono ir grįždamas į savo eismo juostą su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Šalies argumentai
V. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi mano, jog Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundą motyvuoja tuo, kad Institucija nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, susijusius su tariamai dėl pareiškėjo kaltės padarytu pažeidimu. Institucija tinkamai neištyrė bei neįvertino 2014-11-06 eismo įvykio schemoje užfiksuotos faktinės situacijos, taip pat aplinkybių, nurodytų pareiškėjo 2014-11-06 pateiktame paaiškinime. Institucija, priimdama Nutarimą, nepagrįstai nevertino ir netyrė aplinkybių, kad būtent pats Subaru vairuotojas yra atsakingas dėl automobilių susidūrimo, kadangi jis veikdamas tyčia, tai yra trukdydamas atlikti lenkimo manevrą didindamas greitį nuplėšė BMW veidrodėlį, pažeidė KET 138 punkto reikalavimus, už ką Subaru vairuotojui turi būti pritaikyta ATPK 124² straipsnyje numatyta nuobauda, jog iš eismo įvykio schemos matyti, kad atstumas tarp kelkraščio ir BMW automobilio yra net 2,8 metro, kas neabejotinai patvirtina, jog tuo atveju, jei Subaru vairuotojas nebūtų pats savo veiksmais blokavęs BMW automobilio, susidūrimo būtų išvengta, kadangi važiuojamoji dalis buvo užtektinai plati automobiliams prasilenkti. Į šią aplinkybę nagrinėjant bylą neatsižvelgta. Nutarime Institucija tik lakoniškai nurodo, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Šiuo atveju institucija neįrodė visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, tai yra neįrodė pareiškėjo kaltės ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių padarinių. Be to, įvykus susidūrimui M. Z. pažeisdamas KET taisykles nedelsdamas nesustojo ir nepažymėjo eismo įvykio vietos, ką patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti, kad Subaru automobilis yra patrauktas į priekį per 1,9 m. Tokie Subaru vairuotojo veiksmai, kuriais buvo siekiama iš esmės pakeisti eismo įvykio aplinkybes ir tikrąją eismo įvykio situaciją yra vertintini kaip dar vienas neginčytinas įrodymas, paneigiantis pareiškėjo kaltę. Be to, skunde pareiškėjas nurodo, jog Institucija, priimdama Nutarimą, padarė procesinius pažeidimus - nenurodė nukentėjusiojo ir liudytojo dalyvavimo fakto, nepasisakė, kodėl V. V. pasiaiškinimai atmestini, pirminėje nutarimo redakcijoje nenurodė skiriamos nuobaudos, ji tik vėliau buvo nurodyta tarnybiniame pranešime. Šiuo atveju, kai automobilis patrauktas iš įvykio vietos ir negalima nustatyti visų eismo įvykių aplinkybių, visos abejonės ir neaiškumai turėjo būti aiškinami pareiškėjo naudai, kas šiuo atveju nepagrįstai nebuvo padaryta. Be to, jis mano, kad pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą bei Nutarimą galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi (būti įtakoti kolegų, bendradarbių ir pan.), todėl sąmoningai netyrė ir nevertino visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių.
Teisminio nagrinėjimo metu V. V. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad vežė vaikus į mokyklą, važiavo Vokiečių gatve. Matė, kad Subaru automobilis rodo posūkį ir nori parkuotis, todėl išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą jį aplenkė. Tada galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad norėjęs parkuotis automobilis atlekia, todėl jis nusprendė jį praleisti, greičio nedidino. O tas automobilis pravažiuodamas kliudė jo automobilio veidrodėlį. Subaru automobilyje buvę žmonės skambinosi, sakė taip pat vaiką į mokyklą vežė. Tada A. K. išlipo iš Subaru automobilio, apžiūrėjo automobilio veidrodėlį ir jie nieko nesakę patraukė automobilį iš įvykio vietos. Jie sakė, kad čia principo reikalas, kad tokie vairuotojai, kurie lenkia jį, atsibodo. Savo automobilio po eismo įvykio jis nejudino. Subaru vairuotojas pasiūlė pildyti deklaraciją. O jis pasiūlė 100 Lt žalai atlyginti, kadangi jam jo laikas brangus. Subaru vairuotojas M. Z. pasakė, kad jam reikės keisti veidrodėlio korpusą. Jie iškvietė policiją, parašė pareigūnams pasiaiškinimus, o po kelių dienų nuvyko į policiją. Policininkas elgėsi nemandagiai, neklausė jo. Dar eismo įvykio vietoje, kai M. Z. patraukė automobilį, jis jo paklausė, kodėl taip padarė. A. K. sakė, kad juos konsultuoja policijos pareigūnai, kad jam nesikišti, jie susitvarkys. Pareigūnams jis sakė, kad paauklėtų juos, pasakytų, kad blokuoti automobilių negalima. Nukritę veidrodėlių gaubtai užfiksuoti nebuvo, bet atvažiavusi policija matė, kad gaubtas nulėkęs į priekį. Jo automobilis BMW apgadintas nebuvo, veidrodėlis neapibraukytas, žalos automobiliui nėra.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. atsiliepimu į V. V. skundą prašo skundo netenkinti, kadangi mano, jog V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį patrauktas teisėtai, nes pažeidė KET 136.4, 136.5 punktų reikalavimus.
Nukentėjusysis M. Z. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2014-11-06 Vokiečių g. atvežė sūnų į mokyklą. Jį išleidęs iš Vokiečių gatvės įvažiavo į vidinį kiemą ir per kitą bromą išvažiavo ir važiavo link Rotušės aikštės. Pamatė BMW automobilį, kai jis susilygino su jo automobiliu, kai pradėjo jį lenkti. Pamatęs priešais savo juosta atvažiuojantį automobilį BMW automobilio vairuotojas pradėjo spausti jo automobilį prie kelkraščio, kur priparkuoti automobiliai. Toje vietoje automobiliai priparkuoti kampu, todėl V. V. minėtų 2,8 metrų nebuvo. Jis pradėjo stabdyti. Kadangi BMW automobilis stabdė greičiau, normalu, kad jo automobilis numušė BMW automobilio veidrodėlio gaubtą. Jis negalėjo išlipti iš automobilio, nes buvo prispaustas, todėl paprašė draugės išlipti pažiūrėti žalos. Žinodamas, kas ryte piko metu darosi centre, nutarė prisiparkuoti laisvoje vietoje. Kai patraukė automobilį iš įvykio vietos, sutarimo, kas kaltas dėl eismo įvykio nebuvo, nes jis negalėjo išlipti iš automobilio, bet jis pasielgė pilietiškai patraukdamas automobilį, jam pasirodė, kad viskas aišku. KET 219.1 ir 219.2 jam žinomi. Tada jo draugė paskambino į policiją, jų paklausė, ar yra nukentėjusiųjų. Pasakius, kad tai tik techninis įvykis, liepė palaukti. Tik prisiparkavus jis išlipo pažiūrėti žalos. Tada su V. V. diskutavo, V. V. pasiūlė jam 100 Lt. Pasakė V. V., kad nežino, kiek jam kainuos sutvarkymas, todėl 100 Lt neėmė. Vėliau draudimas jam priskaičiavo virš 400 Lt žalos. V. V. eismo įvykio deklaracijos pildyti nesutiko. Jis V. V. pasakė, kad nesiginčys dėl žalos dydžio ir pasakė, kad kviečia policiją, o žalą atlygins draudimas. Po įvykio jis kitu, ne bendruoju pagalbos, telefono numeriu pareigūnams neskambino, jo draugė A. K. po įvykio su kažkuo telefonu kalbėjo.
Liudytoja A. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog eismo įvykio metu važiavo kartu su geru draugu M. Z. automobilyje. Jie išsuko iš kiemo į Vokiečių gatvę, į kairę, judėjo link Rotušės aikštės, jie važiavo, nebandė parkuotis. Tada ji pastebėjo, kad judėdamas priešpriešine eismo juosta juos iš galo bando aplenkti BMW automobilis. Pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį BMW vairuotojas norėjo grįžti į savo juostą, bet neįvertino, kad nespės grįžti į savo eismo juostą, todėl pradėjo spausti juos į dešinį šoną. Ir jie, ir BMW vairuotojas stabdė, kai pamatė priešais atvažiuojantį automobilį. Pamatęs, kad netilps, stabdant šonais susilietė. Kadangi jų automobiliai sustojo viduryje gatvės ir užtvėrė kelią kitiems eismo dalyviams, be to, M. Z. pusės automobilio durelės buvo užstatytos, jis negalėjo išlipti iš automobilio, todėl jie šiek tiek patraukė automobilį. Prieš patraukiant automobilį ji buvo išlipusi iš automobilio, bet po to įlipo atgal, nes buvo šalta. Su V. V. kalbėjosi, siūlė jam pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet jis nesutiko. Jie sakė, kad kvies policiją. Tuomet iš V. V. lūpų nuskambėjo žodžiai kaip 100 Lt kyšio siūlymas už tai, kad nepildytų deklaracijos ir nekviestų policijos. Po to ji iškvietė policiją, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, informavo, kad patraukė automobilį. Atvykusi policija išmatavo eismo įvykio vietą, apžiūrėjo kameras, užpildė dokumentus ir išvažiavo. Po eismo įvykio ji taip pat paskambino šeimos draugui, kuris anksčiau dirbo policijoje, norėjo paklausti, ar teisingai padarė šiek tiek patraukę automobilį, nes BMW vairuotojas grasino, kad jie pabėgo iš įvykio vietos. Ji jam skambino paklausti patarimo, o ne daryti įtaką bylai. Jos skambutis visiškai neturėjo įtakos bylos išsprendimui Kelių policijos valdyboje. Ji nesakė, kad ją konsultuoja Kelių policija.
Liudytojas - policijos pareigūnas A. S., teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus byloje esantį jo tarnybinį pranešimą nurodė, jog patvirtina jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad neprisimena, ar atvykus į eismo įvykio vietą kalbėjosi su eismo įvykio dalyviais. Neprisimena, kaip gavo informaciją tarnybiniam pranešimui. Neprisimena, kaip automobiliai buvo pastatyti, jų pozicija nurodyta eismo įvykio schemoje. Pagal KET reikalavimus, po eismo įvykio vairuotojai turi sustoti. M. Z. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos protokolas nebuvo surašytas, nes jis nepasišalino. Nežino, kaip automobiliai stovėjo eismo įvykio metu, jie schemą nubraižė taip, kaip rado pastatytus automobilius. Nieko nežino apie Subaru bandymą neleisti aplenkti BMW. Atvykęs į eismo įvykio vietą jokių trečiųjų šalių skambučių nesulaukė. Neprisimena, ar V. V. pripažino kaltę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas pagal paaiškinimus, apgadinimo pobūdį ir pan. Jo tarnybinis pranešimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašyti remiantis faktais ir asmenų paaiškinimais. Į jį asmeniškai kreipimosi dėl papildomo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nebuvo. Įvykio vietoje lenkti draudžiama apkritai. Jei yra kliūtis, reikia sustoti, ir palaukti, kol kliūtis pasišalins.
Liudytojas - policijos pareigūnas N. G., teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijoje, V. V. neprisimena. Pagarsinus byloje esantį jo surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą N. G. nurodė, jog protokolą surašė jis, bet neprisimena, kaip stovėjo automobiliai. Paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą Subaru automobilis stovėjo parkavimo vietoje. Jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Jų praktikoje pasitaiko, kad automobiliai po smūgio dar truputį nuvažiuoja. Kas kaltas, nustatė pagal vairuotojų paaiškinimus. Atvykus į eismo įvykio vietą, abu vairuotojai nesutiko dėl kaltės. Subaru vairuotojui nebuvo surašytas protokolas už trukdymą lenkti, nes jokio trukdymo nebuvo, Subaru važiavo savo juosta. Neprisimena, kodėl nusprendė, kad BMW kliudė Subaru. Aplink įvykio vietą veikiančių kamerų nebuvo. Po iškvietimo į eismo įvykio vietą su juo jokie tretieji asmenys nesusisiekė, pranešimą apie eismo įvykį jie gavo iš budėtojo. A. K. ar M. Z. nepažįsta. Eismo įvykio vietoje lenkimą draudžiančio ženklo, jam atrodo, nebuvo, bet netoli buvo sankryža ir ištisinė juosta. Abu su kolega bendravo su vairuotojais. Į jį niekas iš Kelių policijos valdybos nesikreipė dėl papildomo protokolo surašymo M. Z.. Protokolą jie surašo pagal asmenų paaiškinimus, išmatavimus ir schemą. Kai lenkiant neleidžiama grįžti į savo eismo juostą, reikia stabdyti ir tada grįžti į juostą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
V. V. Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014-11-06, 08:14 val., Vokiečių g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį SUBARU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 136.4, 136.5 punktų reikalavimus nepaliko saugaus tarpo iš šono ir grįždamas į savo eismo juostą su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. V. V. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 136.4, 136.5 punktų reikalavimus. KET 136.4 punkte įtvirtinta, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, o KET 136.5 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad V. V. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno, fiksavusio teisės pažeidimą, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, taip pat policijos pareigūnų, fiksavusių teisės pažeidimą, teismo posėdžio metu duotų parodymų, bei nukentėjusiojo M. Z. ir liudytojos A. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina V. V. kaltę pažeidus KET 136.4, 136.5 punktų reikalavimus ir padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
V. V. neigia savo kaltę, nurodo, jog vairuodamas automobilį BMW, važiuodamas nedideliu greičiu Vokiečių gatve, Vilniuje, parodė kairį posūkį ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą aplenkė stovintį automobilį SUBARU, kuris rodė posūkį į dešinę ir norėjo parkuotis, po to parodęs dešinį posūkį pradėjo sukti į dešinę grįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą, tačiau pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad SUBARU automobilis juda dideliu greičiu link jo, neleisdamas jam užbaigti manevro, todėl jis sustojo, nusprendė praleisti SUBARU automobilį, tačiau SUBARU pravažiuodamas kliudė jo automobilio veidrodėlį. V. V. nurodo, jog būtent SUBARU vairuotojas M. Z. yra atsakingas dėl automobilių susidūrimo, kadangi pažeidė KET 138 punkto, kuriame numatyta, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, reikalavimus. Tokia pareiškėjo pozicija vertintina kritiškai, kaip neatitinkanti byloje surinktų įrodymų visumos. Pareiškėjo paaiškinimai neatitinka realios eismo įvykio metu buvusios situacijos. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis M. Z. tyčia užkirto kelią BMW automobiliui ir nedavė jam pabaigti lenkimo manevro. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad jis važiavo Vokiečių gatve link Rotušės ir jį pradėjo lenkti automobilis BMW, tačiau pamatęs priešais savo juosta atvažiuojantį kitą automobilį, BMW automobilio vairuotojas nespėjęs atlikti lenkimo manevro pasitraukė į dešinę, pradėjo spausti jo vairuojamą automobilį prie kelkraščio, taip bandydamas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, kad nesusidurtų su BMW automobiliu, jis pradėjo stabdyti, bet kadangi BMW automobilis pradėjo stabdyti greičiau, todėl tuo metu ir įvyko kontaktas tarp BMW automobilio ir jo vairuojamo SUBARU automobilio, tai yra jo automobilis numušė BMW automobilio gaubtą. Tokius nukentėjusiojo M. Z. parodymus apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja iš esmės patvirtino su juo kartu keleivio vietoje važiavusi A. K.. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. S. ir N. G. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė, jog kas kaltas, nustatė pagal vairuotojų paaiškinimus, apgadinimų pobūdį ir išmatavimus, ko pasėkoje ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V., SUBARU vairuotojui M. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas už trukdymą lenkti nebuvo surašytas, kadangi jokio trukdymo nebuvo, SUBARU važiavo savo juosta. Be to, šie policijos pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje lenkti draudžiama apskritai, jei yra kliūtis, reikia sustoti, ir palaukti, kol kliūtis pasišalins. Nukentėjusiojo M. Z., liudytojos A. K. bei liudytojų, policijos pareigūnų A. S. ir N. G. parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, logiški, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti V. V., nėra. Be to, nukentėjusysis ir minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Byloje užfiksuota, jog policijos pareigūnai pažeidimą nustatė betarpiškai ištyrę gautą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykio vietos schemoje automobilis BMW užfiksuotas tarp pirmos ir priešpriešinės eismo juostų nedideliu kampu į dešinę, kas rodo, jog BMW automobilio vairuotojas V. V. keitė važiavimo kryptį į dešinę. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad SUBARU automobilis būtų važiavęs dideliu greičiu, nes V. V. skunde nurodė, kad iš karto po įvykio SUBARU sustojo įvykio vietoje ir tik vėliau šis automobilis buvo patrauktas į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos schemoje. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimų, po eismo įvykio nukentėjusysis patraukė savo automobilį SUBARU šiek tiek toliau nuo eismo įvykio vietos, priparkavo laisvoje vietoje. V. V. teigia, jog M. Z. tokiais veiksmais pažeidė KET 219.1 ir 219.2 punktų reikalavimus ir, kad tokie M. Z. veiksmai, kuriais buvo siekiama iš esmės pakeisti eismo įvykio aplinkybes ir tikrąją eismo įvykio situaciją yra vertintini kaip dar vienas neginčytinas įrodymas, paneigiantis pareiškėjo kaltę. Nukentėjusysis M. Z. neneigė, jog po eismo įvykio, kuomet dar nebuvo išsiaiškinta, kas kaltas dėl eismo įvykio, patraukė savo automobilį, tačiau tai padarė tik dėl to, kad buvo piko metas, o jų automobiliai buvo visiškai užtvėrę kelią, todėl nenorėjo trukdyti eismo, be to, po eismo įvykio sustojus automobiliams jis negalėjo išlipti iš savo automobilio. Taigi automobilio patraukimas buvo susijęs su nepertraukiamu eismo užtikrinimu, o ne su eismo įvykio aplinkybių nuslėpimu, be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai, nukentėjusiojo automobilio patraukimas iš eismo įvykio vietos šiuo atveju nesutrukdė nustatyti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių ir nustatyti eismo įvykio padarymu kaltą asmenį. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. savo skunde teigia, jog automobilių susidūrimą sukėlė būtent SUBARU vairuotojas, tai yra jo vairuojamas automobilis, kuris padidindamas greitį ir neleisdamas automobilio BMW vairuotojui užbaigti lenkimo manevro, jį blokuodamas kliudė BMW dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, ko pasėkoje dėl į priekį veikiančios jėgos BMW automobilio veidrodėlio gaubtas buvo atplėštas nuo korpuso ir nukrito važiuojamojoje kelio dalyje priekyje BMW automobilio. Nukentėjusysis M. Z. teismo posėdžio metu neneigė, jog jo automobilis numušė BMW automobilio veidrodėlio gaubtą, tačiau tai įvyko dėl to, jog BMW automobilis pamatęs kliūtį ir spausdamas jo automobilį bandydamas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą stabdė greičiau nei jis. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ne jis, o būtent SUBARU vairuotojas numušė jo automobilio veidrodėlio gaubtą, bet kuriuo atveju nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis buvo V. V. veiksmai – lenkimo metu saugaus tarpo iš šono nepalikimas nuo lenkiamos transporto priemonės.
Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą bei Nutarimą galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi nukentėjusysis M. Z. ir jo keleivė A. K. tuoj pat po eismo įvykio jam teigė, jog skambino į policiją pažįstamiems, kurie, neva, juos konsultavo dėl įvykusio eismo įvykio. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko savo darbą, kad buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi, kad norima apkalbėti V. V. ar jam pakenkti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. neneigė, jog po eismo įvykio ji skambino šeimos draugui, kuris anksčiau dirbo policijoje, tačiau tik paklausti patarimo, o ne daryti įtaką bylai. Be to, teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. S. ir N. G. patvirtino, jog A. K. ar M. Z. nepažįsta, jog po iškvietimo į eismo įvykio vietą su jais jokie tretieji asmenys nesusisiekė, pranešimą apie eismo įvykį jie gavo iš budėtojo ir tarnybinį pranešimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remdamiesi tik faktais, išmatavimais ir asmenų paaiškinimais. Šie policijos pareigūnai taip pat buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų, vykdžiusių kasdienes tarnybines pareigas, parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Taigi teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl netinkamo pareigūnų darbo atlikimo.
Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodė, jog Institucija, priimdama Nutarimą, padarė procesinius teisės normų pažeidimus – nenurodė nukentėjusiojo ir liudytojo dalyvavimo fakto, neišdėstė jokių savo priimamo sprendimo motyvų, neargumentavo, kodėl pareiškėjo pasiaiškinimai vertintini kritiškai ir atmestini, pirminėje nutarimo redakcijoje nenurodė skiriamos nuobaudos, tai yra Nutarimą priėmė nesilaikydama ATPK 286 straipsnyje numatytų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kitą dieną po Nutarimo priėmimo, tai yra 2014-11-11 tarnybiniu pranešimu buvo ištaisyta pirminiame Nutarime padaryta klaida, tai yra nuobaudos rūšies grafoje buvo nurodytas piniginės baudos dydis ir apie pataisytą Nutarimą V. V. buvo informuotas išsiunčiant jam pataisyto Nutarimo kopiją, todėl laikytina, jog šiuo atveju procesinės V. V. teisės pažeistos nebuvo. Tačiau teismas sutinka su pareiškėjo pastabomis apie tai, kad Nutarime nebuvo nurodyta informacija apie visus nagrinėjant bylą dalyvavusius asmenis, tai yra apie SUBARU vairuotoją M. Z. bei automobilio SUBARU keleivę A. K., kurie dalyvavo eismo įvykyje, taip pat, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nėra pakankamai motyvuotai įvertintos. Tačiau teismas pažymi, jog nors Nutarimas nėra surašytas visiškai tinkamai ir išsamiai, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju tokie padaryti procesiniai pažeidimai neturi įtakos priimto galutinio sprendimo teisingumui ir teisėtumui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl Nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. V. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-21399401-14 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.