Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti visą bausmės vykdymo laiką, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto (nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., atlikdamas (duomenys neskelbtini) funkcijas UAB „D“ padalinyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gaudamas iš klientų apmokėjimus grynais pinigais, juos pasisavindavo, kasoje imituodamas atsiskaitymą banko kortele. Tokiu būdu M. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „D“ 714,98 EUR vertės turtą.

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2019 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena, įsidarbino UAB „D“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje (duomenys neskelbtini), dirbo apie 4 mėnesius. Kiekvieną kartą atidirbus darbo valandas, surinktus čekius perduodavo administratorei, kuri juos turėdavo suskaičiuoti. Laikotarpyje nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio jis imitavo atsiskaitymus banko kortelėmis, o iš klientų paimdavo grynus pinigus už sąskaitą. Jis turimame kasos aparato kompiuterio ekrane pasirinkdavo apmokėjimo būdą „banko kortele“, o tuo tarpu klientai atsiskaitydavo grynais pinigais. Nešiojamame banko terminale pasižiūrėdavo kitus atliktus mokėjimus ir iš jo pasidarydavo mokėjimų banko kortele čekių kopijas. Čekius pateikdavo administratorei, prie turimų tikrų čekių pridėdavo kitų mokėjimų čekių kopijas, todėl administratorei nesukėlė įtarimo, kad kažkas negerai, taip pasielgė nemažiau 29 kartų. Tikslių datų, kuriomis imitavo mokėjimus ir kopijuodavo čekius, neatsimena, bet gali būti, kad tai vyko įtarime nurodytu laikotarpiu. Rugsėjo mėnesį jį pasikvietė padalinio vadovė R., kurios pavardės neatsimena. Jai savo kaltę pripažino ir pasirašė pasižadėjimą, kad pinigus sumokės iki rugsėjo 16 d., bet reikiamos sumos negrąžino, nes nepagalvojo, kad bus kreiptasi į policiją ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Labai gailisi ir pasižada civilinį ieškinį atlyginti dalimis. Dėl šio įvykio teko išeiti iš darbo. Kai buvo atleistas iš UAB „D“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinio, surado darbą ir toliau dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu jį žada perkelti į kitą padalinį, todėl yra paėmęs neapmokamų atostogų iki 2019 m. lapkričio 30 d. Yra dirbantis ir įsipareigoja padengti civilinį ieškinį dalimis (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. R. parodė, kad ji dirba UAB „D“ buhaltere. Vedant buhalterinę apskaitą pastebėjo, kad trūksta pinigų. Paanalizavus išsamiau paaiškėjo, kad pinigų trūksta 2019 m. liepos 31 d., rugpjūčio 3, 4, 17 ir 24 dienomis. Išsitraukus iš „Rkeeper“ programos ataskaitą ir SEB banko išrašus, juos sulyginus paaiškėjo konkrečios sumos, kurių trūksta. 2019 m. liepos 31 d. trūko pinigų už 5 vnt. kvitų, kurių bendrą suma yra 96,24 EUR. 2019 m. rugpjūčio 3 d. trūko pinigų ir 4 vnt. kvitų, kurių bendra suma 107,55 EUR. 2019 m. rugpjūčio 4 d. trūko pinigų ir 7 vnt. kvitų, kurių bendra suma 166,32 EUR. 2019 m. rugpjūčio 17 d. trūko pinigų ir 6 vnt. kvitų, kurių bendra suma 162,72 EUR, 2019 m. rugpjūčio 24 d. trūko pinigų ir 7 vnt. kvitų, kurių bendra suma 182,15 EUR. Viso trūkumas sudarė 714,98 EUR. Apie tai informavo padalinio vadovę R. K.-E. ir paprašė jai atsiųsti atsiskaitymą patvirtinančius terminalo čekius (kvitus) už minėtas dienas. Ji buvo informuota, kad R. K. – E. terminalo čekių (kvitų) nerado. Kavinėje yra speciali programa, kurios dėka yra fiksuojami visi atsiskaitymo būdai, t. y. fiksuoja kiekvieno padavėjo atsiskaitymą. Šios programėlės dėka buvo nustatyta, kad trūksta būtent M. K. operacijų - atsiskaitymų. Tai reiškia, kad jis imituodavo atsiskaitymą mokėjimo terminalu (atsiskaitymą mokėjimo kortele), nors iš kliento buvo paimami gryni pinigai už sąskaitą. Kiek jai yra žinoma, jis neneigė savo kaltės ir pasižadėjo pinigus grąžinti. Trūkumą patvirtinančius dokumentus pateikė elektroniniu paštu (b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. O. parodė, kad dirba UAB „D“ administratore. M. K. nuo gegužės pabaigos dirbo pas juos (duomenys neskelbtini). Ji turėdavo iš visų darbuotojų tarp jų ir iš M. K., surinkti pinigus ir banko terminalo čekius. Suskaičiuodavo pinigus ir banko terminalo čekių kiekį, čekius prisegdavo prie tos dienos apyvartos lapo ir saugodavo, kad prireikus galėtų pateikti buhalterijai. Kadangi ji ir kolegė K. L. neteisingai paskaitė vadovų nurodymą, jos paskaičiuodavo tik čekių kiekį, nors turėjo sutikrinti čekiuose esančias sumas. Ši jų klaida buvo pastebėta, tik tuomet, kai buhalterija atsiuntė trūkstamų dienų ataskaitą, tuomet pradėjo tikrinti visus turimus nurodytų dienų čekius ir pastebėjo, kad čekių nebuvo. Apie tai informavo vadovę R. K. – E., ji susisiekė su M. K.. Jis atvyko kitą dieną, savo kaltę pripažino ir pasižadėjo raštu grąžinti trūkstamą sumą. M. K. imituodavo atsiskaitymą mokėjimo terminalu, nors klientas sąskaitą apmokėdavo grynais pinigais. Jis surasdavo kitų padavėjų čekius su panašiomis sumomis ir juos nukopijuodavo ir pateikdavo jai. Kadangi ji nesuskaičiavo čekių sumų, o tik kiekius, nepastebėjo, kad kažkas negerai. M. K. nebuvo pareigingas darbuotojas, turėjo pravaikštų, dažnai imdavo nedarbingumą. Po įvykio jo iškarto atleisti nebuvo galimybės, nes jis tęsė nedarbingumą. Kavinėje visada būdavo nedidelių minusų, kuriuos visi padavėjai bendrai padengdavo, todėl nepastebėjo kažko neįprasto įsidarbinus M. K.. Administratore dirba beveik metus, o kolegė K. L. tik du mėnesius (b. l. 43).

UAB „D“ pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. buhalterija pastebėjo, kad nesutampa grynieji pinigai su banko kortelėmis, buvo patikrinti visi apmokėjimo čekiai ir rasti pažeidimai iš pardavėjo M. K., kuris dirba UAB „D“ padalinyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). M. K. gaudamas apmokėjimus grynais pinigais, kasoje darė apmokėjimą banko kortele, o grynus pinigus pasisavindavo sau. Pasisavinta suma sudaro 707,73 EUR. Po darbo priduodamas pinigus ir mokėjimo terminalo čekius jis suskaičiuodavo bendrą mokėjimo čekių kiekį ir taip priduodavo administratorei. Administratorė savo ruožtu skaičiuodavo mokėjimo terminalo čekius vienetais, jie sutapdavo nes buvo pridėta skirtingų čekių ir čekių kopijų. Iškviestas į darbą 2019 m. rugsėjo 11 d. M. K. atvyko ir pasakė, kad pinigų šiuo metu neturi, parašė raštą, kad pasižada jog atvyks 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 15 val. ir padengs padaryta žalų, bet iki nurodyto laiko neatvyko (b. l. 3).

Tarp M. K. ir UAB „D“ buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 17-18).

Iš UAB „D“ 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų matyti, kad M. K. dirbo liepos 31 d., taip pat rugpjūčio 3, 4, 17 ir 24 dienomis, kaip tik tuo metu, kai buvo nustatytas pinigų trūkumas (b. l. 33-36).

BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų E. O. ir R. R. parodymai, UAB „D“ pareiškimas, UAB „D“ darbo grafikai ir ataskaitos bei SEB banko išrašai, iš kurių matyti, kokių konkrečių sumų trūko atitinkamais laikotarpiais. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad M. K., dirbdamas UAB „D“ padalinyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., iš klientų paimdavo apmokėjimus grynais pinigais, juos pasisavindavo, o kasoje imituodavo atsiskaitymą banko kortele. Tokiu būdu M. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „D“ priklausantį 714,98 EUR vertės turtą, todėl jo veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis M. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 71-73, 75).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. K. teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (b. l. 65-67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ne visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 61-64), dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atžvilgiu priimtas ankstesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (2019 m. gruodžio 3 d.) dar nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtosiomis bausmėmis nebendrintina.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, taip kaltininko asmenybę, M. K. tikslinga nustatyti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (300 EUR) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šią įmoką sumokėti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byloje yra pareikštas UAB „D“ civilinis ieškinys 714,98 EUR sumai (b. l. 13) ir pateiktas šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d. atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (b. l. 17-18). Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo M. K. nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, tvirtinant kaltinamojo ir civilinio ieškovo UAB „D“ 2019 m. gruodžio 6 d. raštu sudarytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo sąlygų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (300 EUR) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką sumokėti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo UAB „D“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir iš M. K. civilinio ieškovo naudai priteisti 714,98 EUR turtinę žalą, tvirtinant rašytiniame susitarime nustatytas žalos atlyginimo sąlygas – žalą atlyginti ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d., pinigus pervedant į sutartyje civilinio ieškovo nurodytą banko sąskaitą.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.