- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- A5.-826-660/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00566-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Z.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Z. ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovui G. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. sausio 27 d., 10 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., R. Z., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios su T. E. ir S. J., leido įmonės (duomenys neskelbtini) naudai jo sandėlyje ir kieme, kur veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), vykdyti metalo suvirinimo, konteinerio ir aplinkos tvarkymo darbus. Esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie R. B. bei M. K. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai leido įmonės (duomenys neskelbtini) naudai atlikti konteinerio tvarkymo darbus. Tokiais veiksmais R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Z. prisipažino padaręs nusižengimą. M. K. ir R. B. atėjo į įmonę apsižiūrėti, su jais buvo sutarta dėl įdarbinimo. Kai atėjo tikrinti įmonę, jie tvarkė kiemą, padėjo laikyti suvirinimo įrangą. Darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos, nes buhalterė neatspausdino darbo sutarčių. Dėl sunkios turtinės padėties prašo skirti mažesnę baudą, išdėstyti mokėjimą ilgesniam laikui, nes išlaiko 3 mažamečius vaikus ir sutuoktinę, kuri pajamų negauna, įmonė turi įsiskolinimų.
Institucijos atstovas G. Z. parodė, kad patikrinimo metu įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje nelegaliai dirbo M. K. ir R. B.. M. K. tvarkė įmonės teritoriją, o R. B. tvarkė, valė konteinerį. Darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos. Prašo skirti R. Z. baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto nusižengimo faktą ir R. Z. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 3), R. Z. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi, nurodė, kad 2020-01-27 dėl S. J. ir Tito E. S. buvo pateikęs pranešimus apie jų įdarbinimą 2020-01-24, tačiau su jais nebuvo sudaręs darbo sutarčių. Apie M. K. ir R. B. įdarbinimą nebuvo pranešęs Sodrai ir nebuvo sudaręs su jais darbo sutarčių (b. l. 3, 8-9), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4-5), tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 6), pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 7), R. B., M. K., S. J., T. E. paaiškinimai (b. l. 10-13), VSDFV informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad 2020-01-27 buvo pranešta apie T. E. ir S. J. įdarbinimą, tačiau apie M. K. ir R. B. įdarbinimą nebuvo pranešta (b. l. 14, 15-19), darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 22), darbo sutarčių kopijos (b. l. 27-30), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje (Kodekso 42 str. 2 d.). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (Kodekso 42 str. 4 d.).
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. R. Z. darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad R. B., M. K., S. J., T. E. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą bei pasirašius su jais darbo sutartis.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. Z. atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, leido dirbti nelegaliai R. B., M. K., S. J., T. E. įmonės naudai. R. Z. darbuotojams leido dirbti, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie M. K. ir R. B. įdarbinimą, ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo R. Z., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, neužtikrino, kad visi jo, kaip fizinio asmens naudai dirbantys darbuotojai, dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio, 43 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išnagrinėtas aplinkybes, R. Z. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, į tai, kad jis išlaiko 3 mažamečius vaikus ir sutuoktinę, į tai, kad jokių kitų pajamų negauna, į paskirtos baudos dydį, į kitas reikšmingas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą dėl baudos išdėstymo tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 675 straipsniu, teismas
nutaria:
R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, nuo 2020 m. liepos mėn. kas mėnesį sumokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) baudos dalį.
Paskirtoji bauda turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 20111863872.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.