Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys V. A., A. A., A. A., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius rašytinėje išvadoje nurodo, jog Dėl sveikatos būklės V. A. nepajėgus savimi pasirūpinti – kognityvinės funkcijos nusilpę, emocijos blogai kontroliuojamos, vyrauja permaininga nuotaika, įtarumas, ryškus valios funkcijų sutrikimas bei ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu sukeltas asmenybės struktūros pakitimas (ryškus regresas). V. A. nekritiškas savo sveikatos būklei, alkoholio vartojimui, neturi motyvacijos gydytis bei laikytis blaivybės (alkoholį bei jo surogatus vartoja ir pastaruoju metu). V. A. yra gerai orientuotas savyje, vietoje ir laike, turi elementarias žinias apie turtinius santykius, apytiksliai žino savo gaunamas pajamas, geba savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, tačiau dėl priklausomybės alkoholiui, asmenybės degradacijos, kritikos nebuvimo savo sveikatos atžvilgiu, mąstymo ir valios sutrikimų, jis negali racionaliai naudoti gaunamų lėšų (visas pajamas išleidžia alkoholiui). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-35/2026 nurodyta, kad V. A. galvos smegenų traumos bei (duomenys neskelbtini) lėmė psichikos ir elgesio sutrikimus, jam išsivystė asmenybės (duomenys neskelbtini): interesų fiksavimasis ties alkoholio vartojimu, moralinis, etinis, socialinis nuosmukis, situacinės kontrolės praradimas, asocialus, neadekvatus, agresyvus elgesys, savikritikos sutrikimai, abejingumas savo ateičiai ir sveikatos būklei, alkoholio vartojimas, nepaisant akivaizdžių, žalingų ir grėsmingų sveikatai bei gyvybei pasekmių; jis tapo praktiškai dezadaptuotas socialiniame gyvenime ir buityje.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A., suinteresuotas asmuo A. A., jos atstovas Donatas Lengvinas bei suinteresuoto asmens V. A. atstovė advokatė Galina Morozova su pareiškimu sutiko, jį palaikė, tikslu užtikrinti bei apsaugoti V. A. teises bei interesus, prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjo ir išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus atstovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad pareiškėja palaiko pareiškimą iš dalies, atsižvelgdama į Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, prašo Teismą riboti veiksnumą V. A. tik pagal Teismo ekspertų išvadas; palaiko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatės poziciją; prašo Teismą priimti sprendimą Teismo nuožiūra. Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius palaiko Išvadą pilna apimtimi ir pritaria A. A. kandidatūrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Byloje esančiu 2026 m. sausio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-35/2026 teismui pateikta eksperto išvada. Be kita ko, nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui V. A. konstatuoti lėtiniai psichikos sutrikimai - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad V. A. galvos smegenų traumos bei (duomenys neskelbtini) lėmė psichikos ir elgesio sutrikimus, jam išsivystė asmenybės (duomenys neskelbtini): interesų fiksavimasis ties alkoholio vartojimu, moralinis, etinis, socialinis nuosmukis, situacinės kontrolės praradimas, asocialus, neadekvatus, agresyvus elgesys, savikritikos sutrikimai, abejingumas savo ateičiai ir sveikatos būklei, alkoholio vartojimas, nepaisant akivaizdžių, žalingų ir grėsmingų sveikatai bei gyvybei pasekmių; jis tapo praktiškai dezadaptuotas socialiniame gyvenime ir buityje. Ekspertizės akte papildomai nurodoma, kad V. A. kognityvinės funkcijos nusilpę, bet šiuo metu nesiekia demencijos lygio (MMSE - 21 balas), jo mąstymas konkretus, klampus, rigidiškas, mažai produktyvus, jo dėmesio koncentracija ir atmintis nusilpę. Klinikiniame vaizde vyrauja dirglios, impulsyvios, blogai kontroliuojamos emocijos, disforiška, permaininga nuotaika, įtarumas, ryškus valios funkcijų sutrikimas bei ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu sukeltas asmenybės struktūros pakitimas (ryškus regresas). Be to, jam būdingi agresijos protrūkiai, asocialus elgesys (vagiliavimas). Jis nekritiškas savo sveikatos būklei, alkoholio vartojimui, neturi motyvacijos gydytis bei laikytis blaivybės (alkoholį bei jo surogatus vartoja ir pastaruoju metu). Nors V. A. yra gerai orientuotas savyje, vietoje ir laike, turi elementarias žinias apie turtinius santykius, apytiksliai žino savo gaunamas pajamas, sugeba savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, tačiau dėl priklausomybės alkoholiui, asmenybės degradacijos, kritikos nebuvimo savo sveikatos atžvilgiu, mąstymo ir valios sutrikimų jis negali racionaliai naudoti gaunamų lėšų (visas pajamas išleidžia alkoholiui), sudarinėti sandorių, nes negeba laikytus finansinių įsipareigojimų, jis negeba tinkamai rūpintis savo sveikata, buitimi, higiena.

CPK 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte numatytų sričių sąrašas, kuriuose asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis – aprašo 10.1.7. punkte numatytos kitos turtinių santykių sritys ir 10.2.6. punkte numatytos kitos asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas neveiksniu.

Teismas, įvertinęs teismo eksperto išvadą, duomenis iš sveikatos institucijų apie V. A. sveikatos būklę ir istoriją, išvadą teikiančios institucijos išvadą, pareiškėjos, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, teisinio atstovo rašytinius paaiškinimus bei suinteresuotų asmenų A. A., A. A. paaiškinimus, siekdamas nesuvaržyti asmens teisių daugiau nei būtina, tačiau taip pat siekdamas užtikrinti ir apsaugoti asmens teises bei interesus, sprendžia, kad V. A. negali pasirūpinti savimi, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Kartu, siekdamas aiškumo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo konkrečią sritį sudarančių sandorių ir (ar) veiksmų sąrašus taip, kaip nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte, nes taip, teismo nuomone, nėra praplečiamas sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašas, jis lieka baigtinis, o tik nurodomi pavyzdiniai konkrečią sritį sudarantys sandoriai ir (ar) veiksmai.

CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo, globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. A. yra V. A. mama, kuri prašo ir sutinka būti paskirta sūnaus globėja. Skyrius rekomenduoja V. A. globėja ir turto administratore paskirti jo mamą A. A.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat bylos dalyvių teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai A. A. charakterizuoja teigiamai. Pagal medicininę pažymą – globėja ji būti gali.

2. Ištyręs rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas V. A. nustatyti globą visose teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja ir turto administratore paskiriant A. A. (CK 3.242, 3.245 straipsniai). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad A. A. nėra tinkama eiti globėjos ir / ar turto administratorės pareigas (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

3. A. A. išaiškintinos jos teisės ir pareigos. Globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CPK 3.244 straipsnio). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys). Esant paskirtam paprastajam turto administravimui, administratorius neturi teisės perleisti turtą, jį investuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, ar keisti jo tikslinę paskirtį. Esant paprastajam turto administravimui administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, kaip tai numato CK 4.239 straipsnio 1 dalis. Administratoriui taikomas CK 4.240 straipsnyje numatytas turto paprastojo administravimo turinys (režimas) bei kitos teisės normos, kaip turtą administruojant paprastuoju būdu (rūšimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 4641, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan.);

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.;

– kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

– nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

– paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

– savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

– sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

– šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti);

– asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

– darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

– socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

– pilietinių teisinių santykių sritis (balsavimas rinkimuose).

Nustatyti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja ir turto administratore skiriant suinteresuotą asmenį A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-12-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.