- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- T-269-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-03-3-03867-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei D. V., Lietuvos advokatūrai, dėl neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 176 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio mėnesį Kauno miesto Centro policijos komisariate jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant padarius nusikalstamas veikas. Ieškovui ginti buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas, kuris į savo profesines pareigas žiūrėjo atsainiai, neatvykdavo į teismo posėdžius, todėl buvo nušalintas. Vėliaujam buvo skiriami kiti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatai, kurių nei vienas tinkamai neatliko savo pareigų ir netinkamai gynė ieškovą, dėl ko ieškovas buvo neteisingai nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Advokatų veiksmų neatitikimą jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams konstatavo Lietuvos advokatūra ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nagrinėjusios ieškovo skundus. Atsižvelgdamas į minėtus sprendimus, ieškovas nurodė kreipęsis į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti teisinę pagalbą, siekiant ginti pažeistas teises ir reikalaujant iš valstybės atlyginti neturtinę žalą, padarytą neteisėtais advokatų veiksmais. Ieškovui buvo paskirti advokatai, kurie, jo teigimu, netinkamai atstovavo jo teises, o 2008 m. balandžio 1 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas apskritai buvo nutrauktas. Teismui panaikinus minėtą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, teisinės pagalbos teikimas buvo atnaujintas ir ieškovo interesams paskirta atstovauti advokatė D. V., kuri netinkamai atstovavo jo teises siekiant neturtinės žalos atlyginimo. Vėliau ieškovui buvo skiriami kiti advokatai, o 2011 m. rugsėjo 15 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Ieškovas pažymėjo, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir joje dirbantys advokatai teikia teisinę pagalbą tik formaliai ir dėl jų neveikimo nebuvo apgintos pažeistos ieškovo teisės. Advokatų veiksmų tinkamai neįvertino ir Lietuvos advokatūra, nagrinėjusi ieškovo skundą. Neturtinės žalos atsiradimą ieškovas siejo su Lietuvos advokatūros, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, joje dirbančių advokatų neteisėtais veiksmais, t. y. netinkamu advokatų pareigų atlikimu, formaliu asmens teisės į gynybą užtikrinimu, nepagrįstu teisinės pagalbos teikimo nutraukimu, netinkamu advokatų veiksmų vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi perdavė nagrinėti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui.
Kauno apygardos administracinis teismas, susipažinęs su byla, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri yra kildinama iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas atsakovais nurodo viešojo administravimo subjektą – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą bei advokatę, o reikalavimą atlyginti žalą kildina iš advokatų neveikimo (netinkamo pareigų atlikimo). Advokatų veikla nėra viešasis administravimas, todėl kyla klausimas dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti. Tokia veikla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį priskirtina viešajam administravimui (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą byloje S. K. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2012 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą byloje Lietuvos valstybė v. A. S.), todėl reikalavimas atlyginti žalą, kurios atsiradimą ieškovas sieja su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais, patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administraciniam teismui priskirtinų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją.
Pažymėtina, kad ieškovas skunde reiškia tik reikalavimą atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl skundo argumentai dėl advokatės veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui bylos rūšinio teismingumo nekeičia.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei D. V., Lietuvos advokatūrai, dėl neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasAnatolijus BaranovasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys