Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Administracinė byla Nr. P-756-70-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
P-756-70-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P756-70/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. prašymą atnaujinti procesą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-7878/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. Antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės specialistas 2008 m. lapkričio 22 d. surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. lapkričio 22 d. apie 5.30 val. R. K. , būdamas neblaivus, viešoje vietoje Konarskio g. 49, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai šūkavo, ir tuo pažeidė viešąją tvarką. R. K. veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu R. K. už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą skyrė 250 litų baudą. Teismas nutarime nurodė, kad R. K. gavęs šaukimą į teismą neatvyko, laikytina, jog jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, todėl byla, vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, nagrinėta jam nedalyvaujant. Teismas nutarime taip pat nurodė, kad R. K. kaltę padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą įrodo policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad R. K. neblaivus keikėsi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, šūkavo, į įspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo. Atvykus policijos pareigūnams, R. K. buvo apdaužytu veidu, kraujo dėmės matėsi ir ant drabužių, tačiau kas jį sumušė pasakyti negalėjo; administracinio sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog R. K. , kuriam nustatytas 3,89 promilių girtumas, elgėsi agresyviai, keikėsi, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir Vilniaus miesto 2 policijos komisariato budėtojų dalyje. Teismas atmetė R. K. paaiškinimą, kad jis nesikeikė, nes prieš tai pats buvo sumuštas ir tai gali patvirtinti liudininkė moteris, nes tokios liudytojos, galimai mačiusios įvykį, pavardės jis nenurodė, o neturėdamas jokių duomenų apie asmenį, teismas neturi galimybės jo apklausti teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad R. K. metų laikotarpiu buvo baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas skyrė R. K. 250 litų baudą.

II.

R. K. 2009 m. rugpjūčio 26 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. R. K. 2009 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Savo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą R. K. grindė tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą paštu gavo 2009 m. rugpjūčio 19 d. Kadangi pats nemoka skaityti ir rašyti, kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu jam skyrė advokatą, tačiau nutarimo apskundimo terminas jau buvo pasibaigęs. Advokatas apeliacinį skundą surašė 2009 m. rugpjūčio 26 d., kurį jis iš karto pateikė teismui. Pats surašyti apeliacinį skundą galimybės ir sugebėjimų neturi, serga epilepsija, nustatytas neįgalimas. Prašė šias priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi nepatenkino R. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti R. K. apeliacinį skundą. Teismas nutartyje nurodė, kad, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Pirmosios instancijos teismas nutarimą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2009 m. rugpjūčio 14 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio nutarimo pateikimo diena, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, buvo 2009 m. rugpjūčio 24 d. Tačiau R. K. apeliacinį skundą pateikė tik 2009 m. rugpjūčio 26 d., o prašymą terminui atnaujinti – 2009 m. rugsėjo 8 d., tai yra praleidęs įstatymo numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Svarbiomis priežastimis, galinčiomis lemti praleisto termino atnaujinimą, teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors R. K. nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės ir paskelbtas nutarimas, tačiau apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta pasirašytinai. Iš Byloje esančios Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pažymos matyti, kad R. K. buvo atvykęs po posėdžio ir buvo informuotas, jog nutarimas byloje bus skelbiamas 2009 m. rugpjūčio 14 d. 8.45 val., bet išklausyti nutarimo taip pat neatvyko. Nutarimo nuorašas išsiųstas laikantis ATPK 288 straipsnyje nustatyto 3 dienų termino. Gavęs teismo nutarimą 2009 m. rugpjūčio 19 d. į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2009 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam apeliacinio skundo padavimo terminui. R. K. įrodymais nepagrindė priežasčių kodėl buvo delsiama kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituciją gavus teismo nutarimą, tad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties asmens subjektyvių veiksmų, t. y. nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

III.

R. K. 2009 m. lapkričio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. R. K. nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Nurodo, kad teismams nagrinėjant administracinę bylą nebuvo žinoma ir nagrinėta viena esminė aplinkybė – R. K. turimas protinis ir antros grupės psichikos neįgalumas. Ši aplinkybė turi būti laikoma esmine, nes pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą, jei teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas), jam administracinė atsakomybė už padarytą pažeidimą lengvinama. Teigia, kad jei aplinkybė apie jo neįgalumą būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, ji galbūt būtų nulėmusi kitokio teismo sprendimo priėmimą. Nurodo, kad dėl psichinio neįgalumo neturėjo galimybių sužinoti apie būtinybę atskleisti tokią informaciją, tik po teismo proceso pasikonsultavęs su teisėju sužinojo, kad informacija apie neįgalumą gali lemti bylos baigtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą. Todėl administracinės bylos procesas negali būti atnaujintas kitokiais nei įstatymo numatytais pagrindais.

R. K. prašo atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad bylos procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminės faktinės bylos aplinkybės, kurios realiai buvo (egzistavo) bylos nagrinėjimo metu ir galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui.

Nauja esmine aplinkybe R. K. nurodo jo turimą protinį ir psichikos neįgalumą, kurį patvirtina pridedama Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos charakteristika, ir apie kurią jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai nežinojo. Tačiau atnaujinant procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip jau buvo minėta, turi būti nustatyta, jog aplinkybė, kuria pareiškėjas grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu būtent pareiškėjui. Iš bylos duomenų matyti, kad rašydamas pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai R. K. nurodė esąs II grupės neįgalusis (b. l. 21). Dalyvaudamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo posėdyje 2008 m. gruodžio 18 d. teikė prašymą pridėti prie bylos tam tikrų dokumentų nuorašus, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių jo neįgalumą, teismui nepateikė. Tokių duomenų nepateikė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teikdamas apeliacinį skundą ir prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nors tiek apeliacinį skundą, tiek prašymą dėl termino atnaujinimo jam rengė kvalifikuotas teisininkas (advokatas). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog R. K. apie jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą aplinkybę (jo turimą psichinę negalią) nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

R. K. prašymo netenkinti. Proceso R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-7878/2009 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisVaida Urmonaitė-Maculevičienė