Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-756-207-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-25
Bylos Nr.: A-756-207-11
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio
Pareiškėjas: L. M.
Advokatai: Viačeslavas Žarkovas

Kategorijos

6.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A756-207/2011Procesinio sprendimo kategorija 6.5.; 16.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. M. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2009 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (9.71)SI1-10304 „Dėl nelaimingo atsitikimo nepripažinimo draudiminiu įvykiu“ ir įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išspręsti iš esmės draudimo sumų dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje išmokėjimo pareiškėjai klausimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2007 m. kovo 2 d., dirbdama Neringos policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresniąja tyrėja ir vykdydama Neringos policijos komisariato viršininko nurodymą, kelyje Smiltinė – Nida, 41 km, pateko į autoįvykį ir patyrė traumą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2008 m. lapkričio 28 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-28, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymo priežastis yra nelaimingas atsitikimas vykstant į tarnybą, ir įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu. Tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (9.71)SI1-10304 nepripažino įvykio draudiminiu ir atsisakė išmokėti pareiškėjai draudimo išmoką. Nesutikdama su šiuo VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, pareiškėja kreipėsi su skundu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), tačiau VSDFV 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2659 pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 49 straipsnio 1 dalyje (2006 m. rugpjūčio 8 d. redakcija) nustatyta, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas. Pagal Statuto 49 straipsnio 3 dalį, pareigūnų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 4.1 punktą (2003 m. sausio 1 d. redakcija), draudiminiams nepriskiriami įvykiai ir draudimo sumos bei kompensacijos nemokamos, jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje tardymas (ikiteisminis tyrimas) ar teismas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, arba jeigu ši veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Skundžiamas atsakovo sprendimas grindžiamas tuo, kad, remiantis Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 6 d. nutarimu dėl eismo įvykio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-000132-07, L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus. Tačiau vienintelis procesinis dokumentas, kuriuo nustatomas asmens kaltumas dėl administracinio teisės pažeidimo, yra nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo atveju pareiškėja nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl nebuvo jokių kliūčių išmokėti pareiškėjai draudimo išmoką. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pernelyg plačiai aiškina Sąlygų 4.1 punktą ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 6 d. nutarimą.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, o reikalavimą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus įpareigojimo išspręsti iš esmės draudimo sumų dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje išmokėjimo pareiškėjai klausimą palikti nenagrinėtą. Atsakovas nurodė, jog pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų 3 punktą, VSDFV teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad draudiminiams nepriskiriami įvykiai ir draudimo sumos bei kompensacijos nemokamos, jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje tardymas (ikiteisminis tyrimas) ar teismas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, arba jeigu ši veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Sąlygų 14 punkte numatyta, kad prireikus VSDFV teritoriniai skyriai gauna iš tardymo (ikiteisminio tyrimo), teismo ir kitų įstaigų papildomus dokumentus, kurių reikia draudimo sumos mokėjimo klausimams spręsti. Pareiškėja 2008 m. gruodžio 4 d. pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui prašymą apskaičiuoti draudimo sumą dėl 2007 m. kovo 2 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo. VSDFV Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą ir 2008 m. lapkričio 28 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. AP-3, 2008 m. gruodžio 24 d. raštu Nr. 6-309-(9.54)SI1-63551 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) Neringos policijos komisariatą prašydamas informuoti, ar pareiškėja nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, bei pateikti tai patvirtinančias kopijas. Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyris 2009 m. vasario 17 d. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 6 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl L. M. eismo įvykio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-0000132-07, kopiją. Šiame nutarime konstatuota, kad eismo įvykis, kurio metu L. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvyko dėl to, kad vairuotoja L. M. pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 51, 53 ir 172 punktų reikalavimus. Todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Sąlygų 4.1 punktu, pagrįstai nepripažino minėto nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačias argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriuje atsiliepime į pareiškėjos skundą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą: panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (9.71)SI1-10304 ir įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių išspręsti iš esmės draudimo sumų dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje išmokėjimo pareiškėjai klausimą. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja – Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio vyresnioji tyrėja, 2007 m. kovo 2 d., vykdama į tarnybą Neringos policijos komisariate, vairuodama automobilį Mercedes Benz 300 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio Smiltynė – Nida 41 km nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Jai diagnozuotas trečio kaklo slankstelio lūžimas - panirimas, galvos ir krūtinės sumušimas ir galvos žaizda (b. l. 9). Klaipėdos apskrities VPK 2008 m. lapkričio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-28 konstatuota, jog traumą pareiškėja patyrė nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą metu, jai pasiūlyta kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl patirtos traumos pakeliui į tarnybą pripažinimo draudiminiu įvykiu ir prašyti apskaičiuoti draudimo išmoką (b. l. 9-10). VSDFV Klaipėdos skyrius 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (9.71)SI1-10304 įvykio nepripažino draudiminiu ir atsisakė išmokėti pareiškėjai draudimo išmoką (b. l. 12). Pareiškėja ginčija šį atsakovo sprendimą. Kadangi pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, pagal Statuto 49 straipsnio 1 dalį, jos sveikata ir gyvybė visam tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Byloje nekyla ginčo dėl tos aplinkybės, kad pareiškėja patyrė traumą vykdama į tarnybą Neringos policijos komisariate. Neginčijama ir ta aplinkybė, kad pareiškėja turėjo teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones. Pagal Sąlygų 3 punktą, teisė nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoti draudimo sumos dydį yra deleguota VSDFV teritoriniam skyriui. Sąlygų 3.1 punkte nustatyta, jog draudiminiu pripažįstamas nelaimingas atsitikimas, atsitikęs apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos. Pagal Sąlygų 4.1 punktą, kuriuo nagrinėjamu atveju vadovavosi atsakovas, draudiminiams nepriskiriami įvykiai ir draudimo sumos bei kompensacijos nemokamos, jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kuri susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Atsakovas rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 30-2-000132-07, kuriame nurodyta, jog L. M., vairuodama automobilį, pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus ir eismo įvykis kilo dėl jos kaltės (b. l. 50-55). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 9 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Procesinis dokumentas, kuriuo nustatomas asmens kaltumas dėl administracinio teisės pažeidimo, yra nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Nesant kompetentingo subjekto priimto įsiteisėjusio nutarimo asmuo laikomas nekaltu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jos atžvilgiu priimtas nutarimas. Priešingai, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės akto Nr. 11K-145(07) matyti, jog nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima techniniu požiūriu teigti, kad prieš įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio Mercedes Benz 300 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos L. M. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su įvykio kilimu (b. l. 95-98). Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos kaltę, nenustatyta. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad esama kitų pagrindų, numatytų Sąlygų 4 punkte, dėl nelaimingo atsitikimo nepriskyrimo draudiminiams įvykiams, byloje taip pat nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gruodžio 3 d. nutarime, analizuodamas Sąlygų 4.1 punkte vartojamų sąvokų „veika, turinti tyčinio nusikaltimo požymių“ ir „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu“ turinį, pažymėjo, kad galiojančių įstatymų sistemoje nusikaltimas ir administracinis teisės pažeidimas apibūdinami kaip pavojingos veikos. Jas padarius pažeidžiamos tam tikros vertybės. Vienas iš teisėsaugos institucijų tikslų – užkirsti kelią tokio pobūdžio neteisėtoms veikoms. Asmenims, pripažintiems kaltais padarius nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, taikomos baudžiamosios ar administracinės atsakomybės priemonės. Tai sunkios pasekmės už įstatymo draudimų nepaisymą. Policijos pareigūnų profesinė veikla, kuria siekiama užkirsti kelią nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams, juos atskleisti ir ištirti, nesuderinama su teisės pažeidimu. Tačiau Sąlygose vartojama sąvoka „veika, turinti tyčinio nusikaltimo požymių“, pagal baudžiamąją teisę apimtų, pavyzdžiui, ir būtinąją gintį ar būtinąjį reikalingumą. Šios veikos atitinka nusikaltimo požymius, nors savo turiniu nekelia pavojaus ir yra naudingos visuomenei. Todėl Sąlygose nurodyta formuluotė yra ydinga, vienodai vertinanti skirtingo pobūdžio veikas. Be to, neįvertinta, kokią reikšmę turi neatsargaus nusikaltimo padarymas nustatant draudiminio įvykio buvimą ar nebuvimą. Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, jog neaiškus ir sąvokos „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu“ turinys. Toks normos formulavimo trūkumas yra esminis. Neaišku, ar turimas omenyje administracinis teisės pažeidimas, ar kiti vienaip ar kitaip su juo susiję veiksmai. Tokius veiksmus, kurie gali būti kitokio pobūdžio, reikėtų teisiniu požiūriu vertinti nevienodai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, pripažindamas įvykį nedraudiminiu, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė Sąlygų 3 ir 4.1 punktus. Todėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (9.71)SI1-10304 naikintinas ir atsakovas įpareigotinas išspręsti draudimo sumos mokėjimo pareiškėjai klausimą per Sąlygų 15 punkte numatytą terminą, t. y. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, kad eismo įvykis įvyko, nes vairuotoja L. M. pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 51, 53 ir 172 punktų reikalavimus. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Sąlygose nėra nustatyta, kad VSDFV teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą, turi išreikalauti administracinio pažeidimo protokolą arba nutarimą. Iš VSDFV Klaipėdos skyriui pateikto Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad pareiškėjos padaryti Kelių eismo taisyklių 51, 53 ir 172 punktų pažeidimai tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Sąlygų 4.1 punktu ir remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 26 d. nutarimu, pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nelaimingas atsitikimas yra nedraudiminis įvykis. Pareiškėja teismui pateikė 2007 metų ir 2008 metų ekspertizės aktus, tačiau teismas rėmėsi tik 2007 metų specialisto išvada ir nepasisakė dėl 2008 metų specialisto išvados bei visų joje esančių reikšmingų bylai duomenų. Pagal 2008 metų specialisto išvadą, jeigu eismo įvykio vietoje kelio vidurio linijos spindulys yra 100 m, tai šį kelio vingį buvo galima pravažiuoti ne didesniu kaip 37 - 47,9 km/h greičiu, o jeigu kelio vidurio linijos spindulys yra 120 m – ne didesniu kaip 41,4 - 53,5 km/h greičiu. Pareiškėja, tiek 2007 m. balandžio 4 d. pareiškime Neringos policijos komisariate, tiek 2007 m. gegužės 31 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nurodė, kad tame kelio ruože važiavo 70 km/h greičiu ir tik prieš posūkį truputį sumažino greitį. Pagal surinktą tyrimo medžiagą pareiškėja viršijo saugų greitį, dėl ko ir įvykio eismo įvykis. Tačiau teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko ne dėl pareiškėjos padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ji, vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą pareiškėja L. M. prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Savo prašymą pareiškėja grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jos skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjos nuomone teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimu į atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog Sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad nedraudiminiu įvykis laikomas kai apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kuri yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Šiame teisės akte nėra imperatyviai nurodyta, kokie dokumentai turėtų būti vertinami kaip patvirtinantys veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu, buvimą ar nebuvimą. Sąlygų 14.5 punkte numatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai gauna iš ikiteisminio tyrimo, teismo ir kitų įstaigų papildomus dokumentus, kurių reikia draudimo sumos mokėjimo klausimams spręsti. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos analogiškos nuostatos, kuomet nelaimingas atsitikimas pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu: apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.2.3 punkte nurodyti dokumentai, kuriais būtina vadovautis nustatant ar asmens veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu: administracinių teisės pažeidimų protokolai, nutarimai, kiti dokumentai ir teismo sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-286/2009, konstatavo, jog esant duomenų, kad nukentėjusiojo veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu ir šie požymiai konstatuoti ikiteisminio tyrimo institucijos dokumentuose (nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą), nelaimingas atsitikimas pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvada, jog taikant Sąlygų 4.1 punktą būtinai turi būti įvertintas tik kompetentingų institucijų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir (ar) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad nagrinėjamu atveju Neringos policijos komisariatas (kuriame dirba ir pareiškėja), netinkamai atliko pirminę įvykio vietos apžiūrą ir todėl nenustatė aplinkybių, turinčių reikšmės pareiškėjos veiksmams teisingai kvalifikuoti, o padarytų klaidų ištaisyti nėra galimybės. Policijos pareigūnai, netinkamai atlikę savo darbą, sudarė prielaidas pareiškėjai išvengti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Tačiau aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko dėl pareiškėjos kaltės, t. y. dėl jos padarytų pažeidimų, nebuvo paneigta. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos veika turėtų būti vertinama kaip susijusi su administraciniu teisės pažeidimu Sąlygų 4.1 punkto prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (9.71)SI1-10304, kuriuo pareiškėjai L. M. 2007 m. kovo 2 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas nepripažintas draudiminiu įvykiu ir atsisakyta apskaičiuoti bei mokėti atitinkamą draudimo sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Minėtą sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 6 d. nutarimu dėl eismo įvykio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-000132-07 nustatyta, jog L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus ir grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 4.1 punktu (b. l. 56).

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl pareiškėjos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio vyresniosios tyrėjos – 2007 m. kovo 2 d. eismo įvykio metu patirtos traumos Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (2008 m. lapkričio 28 d. Nr. 30-IS-28) buvo pripažinta, kad L. M. traumą patyrė nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą metu, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo pripažinimo draudiminiu įvykiu ir prašyti apskaičiuoti draudimo išmoką (b. l. 32-34). Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. AP-3, surašytame 2008 m. lapkričio 28 d., nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo aplinkybės: 2007 m. kovo 2 d. kelyje Smiltynė-Nida, 41 km įvykusio eismo įvykio metu, nesuvaldžiusi automobilio, L. M. nuslydo nuo slidžios kelio dangos ir trenkėsi į medį. Nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažintas eismo įvykis dėl slidžios kelio dangos (b. l. 30-31).

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 3 punktą (2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2088 redakcija) draudiminiais pripažįstami įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos <...> ir pakenkę apdraustojo sveikatai: nelaimingas atsitikimas, pasikėsinimas į apdraustojo gyvybę ir (ar) sveikatą, taip pat kitas staigus įvykis, kai prieš apdraustojo valią jo kūną veikia fizinė jėga (cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis) (3.1 papunktis). Žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad draudiminiams nepriskiriami įvykiai ir draudimo sumos bei kompensacijos nemokamos, jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje tardymas (ikiteisminis tyrimas) ar teismas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, arba jeigu ši veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu.

Panašus nedraudiminių įvykių reglamentavimas yra nustatytas ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-211 redakcija) 2 punktą ,,draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus“.

Skirtumas tik tas, kad Įstatyme nesuteikta teisė Valstybinio socialinio draudimo institucijai atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį, jo ryšį su nelaimingu atsitikimu bei mažinti išmokas, priklausomai nuo nukentėjusio asmens kaltės ir pan., kai tuo tarpu pagal Sąlygų 4.1 punkto nuostatą draudiminiams nepriskiriami tik tokie įvykiai, kuomet atitinkama institucija nustatė tyčinio nusikaltimo požymius. Tačiau dėl nukentėjusio asmens veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu, Sąlygų ir Įstatymo nuostatose jokio skirtumo nėra, t. y. bet kokia administracinio teisės pažeidimo požymius atitinkanti apdraustojo asmens veika pagal šį teisinį reguliavimą lemia nelaimingo atsitikimo pripažinimą nedraudiminiu įvykiu. Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai interpretuoja duomenų ikiteisminio tyrimo ir teismo dokumentuose pakankamumo klausimą, nustatant, ar nelaimingas atsitikimas negali būti pripažintas draudiminiu įvykiu dėl Sąlygų 4.1 punkte (taip pat ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte) numatytos išimties, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu. Nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo socialinis draudimas tiek Sąlygų, tiek ir Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybės socialinė orientacija, nelaimingų atsitikimų darbe (pakeliui į darbą ar iš jo) socialinio draudimo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, nedraudiminio įvykio teisinės pasekmės apdraustajam asmeniui ir jo šeimos nariams neleidžia Įstatyme nustatyto nedraudiminių įvykių sąrašo aiškinti plečiamai. Todėl nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai. Nors taikant Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nėra sprendžiamas apdraustojo asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimas, tačiau itin griežtos nedraudiminio įvykio pripažinimo pasekmės (socialinių garantijų praradimas) leidžia teigti, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nedraudiminis įvykis gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai yra pašalintos visos ar beveik visos abejonės, jog apdraustasis nukentėjo darydamas nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. Kiekvienas pažeidimas susideda iš objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Vien objektyviųjų požymių buvimas nėra pakankamas konstatuoti, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas. Pirmiausia, gali būti, kad asmens veikoje nėra kaltės ar kitų subjektyviųjų požymių. Antra, gali būti, kad egzistuoja aplinkybės, šalinančios atsakomybę. Tik neabejotinai nustačius administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, nesant aplinkybių, šalinančių atsakomybę, galima teigti, kad asmens veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Galimi teisinio reguliavimo netobulumai neturi būti vertinami socialiniu draudimu apdraustojo asmens nenaudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-601/2008). Aiškinant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto nedraudiminio įvykio sąlygų buvimą, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taip pat laikomasi pozicijos, kad „<...> įstatymas nustato kelių esminių sąlygų būtinąją sutaptį tam, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų pripažintas draudiminiu įvykiu: pirma, nukentėjusiojo asmens veika turi būti priežastiniame ryšyje su įvykio pasekmėmis („nukentėjo dėl savo veikos“); antra, nukentėjusiojo asmens veika turi turėti nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, trečia, tokį teisinį veikos kvalifikavimą turi pagrįsti kompetentingų institucijų (teismo arba ikiteisminio tyrimo institucijos) sprendimai.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-2215/06). Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų teigti, jog apdraustasis asmuo (pareiškėja) nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas nustatė, kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Kaip jau minėta, atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ginčijamu sprendimu nelaimingą atsitikimą pagal Sąlygų 4.1 punktą pripažino nedraudiminiu įvykiu, ,,nes remiantis Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-02-06 nutarimu dėl eismo įvykio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-000132-07, L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus“. Teisėjų kolegija tokią poziciją laiko nepagrįsta. Visų pirma, minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal L. M. pareiškimą, 2007 m. lapkričio 20 d. nutarimu ji buvo pripažinta nukentėjusiąja (baudžiamoji byla Nr. 30-2-000132-07). Antra, atsakovo sprendime nurodytame 2009 m. vasario 6 d. nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nėra fiksuota, jog Kelių eismo taisyklių kokių tai punktų pažeidimas lemtų pareiškėjos administracinę atsakomybę. Nors nutarime konstatuojama, kad ,,įvertinus visus ikiteisminio tyrimo duomenis darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko, nes vairuotoja L. M. pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus – ji vairuodama automobilį ,,Mercedes Benz“ nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą“, to nepakanka konstatuoti, jog jos veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Nutarime nėra minėtų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų vertinimo konkrečių faktinių įvykio aplinkybių atžvilgiu ir administracinio teisės pažeidimo aspektu, nėra nustatyti ir tokio pažeidimo būtinieji požymiai. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja dėl šio eismo įvykio būtų buvusi patraukta administracinėn atsakomybėn. Gi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos institucijos neturi įstatyminės kompetencijos spręsti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus klausimų.Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas netinkamai įvertino byloje esančius procesinius dokumentus ir, juose nesant pakankamai duomenų konstatuoti, kad apdraustojo asmens (pareiškėjos) veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, nepagrįstai padarė priešingą išvadą ir priėmė ginčijamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ar keisti pagrindų nenustatyta. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė