Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-446/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
1-29-446/2013
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00290-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
D. Š.
Kaltinamasis
M. G., D. T.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-446/2013Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00290-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai D. Š.,gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1989 m. sausio 31 d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012-05-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį;

D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1972 m. kovo 17 d. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, našlys, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1994-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius LR BK 46 str., lygtinai atleistas nuo bausmės 3 m.;

2. 2000-01-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.. laisvės atėmimu 6 mėn. su 100 litų vertės turto konfiskavimu, remiantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis M. G. 2012 m. birželio 8 d. apie 18 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į D. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė D. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“ 330 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai D. Š. 330 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. G. 2012 m. gegužės 14 d. apie 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), iš L. Z. priklausančios parduotuvės pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės automobilinį garso stiprintuvą „Blaupunkt GTA 450“ 50 Lt vertės DVD grotuvą „Soundmaster“, 60 Lt vertės barzdaskutę „Philips“ ir 110 Lt vertės televizorių „Funai“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes parduotuvę prižiūrėjusi nukentėjusiosios mama kaltinamojo veiką pastebėjo ir pasikėsintus pagrobti daiktus atėmė.

Kaltinamasis D. T. 2012 m. birželio 8 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į D. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – juodos spalvos rankinę, kurioje buvo dokumentai ir pinigai – 320 litų, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nepažįstamų jaunuolių.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 8 d. su D. T. uždarbiavo pas privačius asmenis, skaldė malkas, baigę darbą, gėrė alų. Jo manymu, jis apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, nes gerai prisimena, kaip kartu su D. T. nuėję į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Paskui ėjo link Kelmės dvaro, dairydamiesi neskaldytų malkų privačiuose namų kiemuose, tikėdamiesi taip susirasti darbo – pasisiūlyti suskaldyti malkas. Eidamas pro D. Š. namą, sugalvojo užsukti ir pasiklausti D. Š., ar ji negali pasiūlyti kokio darbo, nes kažkada jai yra skaldęs malkas. Eidamas į namo vidų, jis pasibeldė į praviras duris, tačiau viduje niekas neatsiliepė. Niekieno nekviestas, jis įėjo į namo vidų, matė kambaryje nukentėjusiąją, suprato, kad ji jo nemato. Kambaryje ant spintelės pamatęs mobiliojo ryšio telefoną, jį sugalvojo pavogti. Telefoną įsikišo į striukės kišenę, gatvėje jo laukusiam D. T. apie telefono vagystę nepasakė. Sutikęs iš matymo pažįstamą K. A., D. Š. mobilųjį telefoną pardavė už 70 Lt, SIM kortelę kažkur išmetė. Už gautus pinigus pirko alkoholinių gėrimų, kuriuos kartu su K. A. ir D. T. gėrė prie Dvaro gatvėje esančios parduotuvės. Apie tai, kad D. T. sugalvojo kažką pavogti iš D. Š. namo, jis nežinojo, su D. T. nesitarė vogti. Einant namo, D. T. liepė jam palaukti, o pats nuėjęs. Jis nematė, kur D. T. įėjo. Iš tolo matė, kaip D. T. išbėgo iš D. Š. kiemo, nešdamasis kažkokį juodos spalvos daiktą, girdėjo šaukiant laikyti vagį, matė, kaip D. T. sulaikė nepažįstami jaunuoliai netoli autoserviso įmonės.

Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad su M. G. vogti iš D. Š. namo nesitarė. Į nukentėjusiosios namus M. G. užėjo paklausti dėl darbo. Apie tai, kad pavogė mobiliojo ryšio telefoną, M. G. jam nesakė. M. G. turėtą mobiliojo ryšio telefoną pardavė jam nepažįstamam asmeniui, po to vėl gėrė alų. Grįždami ėjo pro nukentėjusiosios namus, jis užėjo pasiklausti kelio. Įėjęs į namo vidų, pamatė rankinę ir ją pasiėmė. Išeinantį jį pastebėjo namuose buvusi nukentėjusioji, kuri ėmė šaukti „vagys“. Jis, išėjęs pro kiemo vartelius į gatvę, numetė rankinę į griovį, rankinės atidaręs nebuvo, iš jos jokių daiktų, pinigų neėmė. Jį nepažįstami jaunuoliai sulaikė netoli autoserviso įmonės. Tą dieną jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kokiu tikslu ėjo į nukentėjusiosios namus, neprisimena, tačiau, jo įsitikinimu, jis vogti neketinęs, kodėl taip padarė, paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. G. ir D. T. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2012 m. birželio 8 d., būdama rūsyje, pastebėjo žmogaus šešėlį, išlipusi iš rūsio, pamatė iš kiemo išeinantį vyrą, kuris po pažastimi nešėsi rankinę. Ji sušukusi „gelbėkit, vagis“, pasivijusi jį tarpuvartėje, tačiau pastarasis, numetęs rankinę į griovį, sparčiu žingsniu ėjo link Vytauto Didžiojo gatvės. Ji, vydamasi jį iš paskos, šaukė ,,laikykite vagį“, atbėgę paaugliai padėjo jai sulaikyti D. T.. Vienas iš atbėgusių paauglių mobiliojo ryšio telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kažkas iš paauglių atnešė jos rankinę. Policijos pareigūnų akivaizdoje ji atidarė rankinę, ją apžiūrėjo, perskaičiavo joje buvusius pinigus, visi pinigai ir dokumentai buvo, iš rankinės niekas nepaimta. Rankinę ji pasiėmė su savimi. Telefono vagystės ji nematė, mobiliojo ryšio telefono, kuris buvo padėtas jos namuose, prieškambaryje ant spintelės, ji pasigedo tą pačią dieną. Telefonas jai grąžintas sveikas.

Liudytojas K. A. parodė, kad 2012 m. birželio mėn. pradžioje apie 18 val. 30 min. dviračiu atvažiavo į parduotuvę, esančią prie Kelmės turgaus. Parduotuvėje sutiko iš matymo pažįstamą M. G., kuris su jam nepažįstamu vyriškiu gėrė alų. Mindaugas jam pasiūlė pirkti atlenkiamą raudonos spalvos viršeliu telefoną „Samsung“ už 70 litų. M. G. tvirtino, kad telefonas yra jo, dokumentus ir pakrovėją pažadėjo atnešti vėliau. Kadangi tuo metu turėjo pinigų, M. G. sumokėjo 70 litų ir telefoną nusipirko, grįžęs namo į nusipirktą telefoną įsidėjo savo SIM kortelę. Telefoną policijos pareigūnams grąžino tokios būklė, kokios nusipirko. Pirkdamas šį telefoną jis nežinojo ir neįtarė, kad telefonas gali būti vogtas.

Liudytojas D. R. parodė, kad 2012 m. birželio 8 d. jis su draugais E. Ž., A. R. ir E. B. bei broliu Dainiumi buvo prie Kelmės turgaus esančios parduotuvės, išgirdęs senutę šaukiant ,,vagis, vagis“, pamatė Vytauto Didžiojo gatve einantį vyriškį, iš paskos jį besivejančią senutę. Prie autoserviso įmonės „Girilis“ jis su draugais sulaikė vyriškį, iškvietė policijos pareigūnus. Senutė, kuri prašė laikyti vagį, jiems pasakė, kad vyriškis numetė rankinę. Jis su broliu senutės nurodytoje vietoje, griovyje rado juodą nedidelę rankinę ir ją atidavė senutei. Pastaroji ją atsidarė, apžiūrėjo, jiems ir policijos pareigūnams girdint patvirtino, kad iš rankinės niekas nedingo.

Analogiškai liudytojui D. R. parodė liudytojai D. R., E. Ž. ir A. R..

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (16 b. l.) K. A. Kelmės rajono PK tyrėjui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo (21-22 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji D. Š. atpažino K. A. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ kaip savo.

Pakvitavimu (23 b. l.) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ grąžintas nukentėjusiajai D. Š..

Iš alkotesterio rodmenų (86 b. l.) matyti, kad iš karto po nusikalstamos veikos įvykdymo sulaikytam D. T. nustatytas daugiau kaip dviejų promilių girtumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji M. G. ir D. T. be savininkės sutikimo pateko į jos gyvenamąjį namą, tokiu būdu, neteisėtai įsibrovė į svetimą patalpą. M. G. pasisavino ten rastą D. Š. mobiliojo ryšio telefoną, jį užvaldė, disponavo juo parduodamas kitam asmeniui, tuo padarydamas nukentėjusiajai turtinių nuostolių, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Kaltinamasis D. T., neteisėtai patekęs į D. Š. gyvenamąjį namą, pagrobė jame rastą rankinę su pinigais ir dokumentais, tačiau savo nusikalstamo ketinimo neįgyvendino iki galo, nes namo savininkės D. Š. buvo pastebėtas, ko pasekoje, buvo priverstas, bėgti ir pagrobtą rankinę, nespėjus ją panaudoti savanaudiškiems tikslams, išmesti. Taigi, kaltinamojo D. T. nusikalstama veika nutrūko nespėjus ją įgyvendinti, ne geranoriškai atsisakius nuo nusikalstamo kėsinimosi, o dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusios buvo pastebėtas ir jos, padedant pašaliniams žmonėms, sulaikytas. Kadangi nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo kaltinamojo D. T. valios, todėl jo veika, pagrobiant nukentėjusiosios D. Š. rankinę, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų M. G. ir D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltės nepripažino, nurodė, kad mobilųjį telefoną išmetė iš D. Š. namo išbėgęs jo draugas Darius, o jis tik po kurio laiko Dariaus numestą telefoną pasiėmęs, vėliau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo eigos, M. G. tik surinktų įrodymų verčiamas pripažino pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną iš D. Š. namo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme abu kaltinamieji tvirtino nematę ir nesupratę, kad kiekvienas iš jų daro nusikaltimą, nors tai prieštarauja sveikai logikai, akivaizdžiai tikrovei, jų pačių paaiškinimams. Jie abu kartu visą dieną dirbo, kartu girtuokliavo, abu ėjo į tą patį namą, tik skirtingu laiku, vienas kito įėjimą į D. Š. namą stebėjo ir matė. D. T. iš karto po M. G. išėjimo iš D. Š. namo matė pas jį mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis iš karto pardavė kitam asmeniui. M. G. ikiteisminio tyrimo pradžioje paaiškino, kad jis matė, kaip jo draugas Darius užėjo į D. Š. namą, matė jį išbėgantį, girdėjo savininkės šauksmą laikyti vagį, teisme jis tvirtino priešingai – nematęs, nežinojęs ir nesupratęs apie D. T. įvykdytą nusikaltimą. Teisme D. T. parodė, kad pas nukentėjusią užėjęs pasiklausti kelio, vogti neketinęs, pavogtoje rankinėje rasti pinigų nesitikėjęs, nors ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad vogdamas rankinę tikėjosi joje rasti pinigų. Tokie kaltinamųjų prieštaringi ir nelogiški paaiškinimai negali būti vertinami nuoširdžiais, todėl jų prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kad alkoholis turėjo įtakos jų nusikalstamai veikai, akivaizdu iš jų elgesio – sumanymas ir jo įgyvendinimas pagrobti turtą abiems kaltinamiesiems kilo jiems esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Kaltinamasis D. T. pripažino, kad alkoholio poveikyje jis nusikalto, M. G. neigė, kad jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos išgertas alkoholis, tačiau savo tokią nuomonę patvirtinančių argumentų nenurodė, priešingai, patvirtino, kad būdamas neblaivus, norėjo dar išgerti, todėl pardavė pavogtą mobilųjį tefloną, už gautus pinigus pirko alkoholio.

2012 m. gegužės 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (72-74 b. l.) nustatyta, kad M. G. pasikėsino padaryti veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, - pasikėsino pagrobti L. Z. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes parduotuvę prižiūrėjusi nukentėjusiosios mama kaltinamojo veiką pastebėjo ir pasikėsintus pagrobti daiktus atėmė. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kadangi M. G. per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės savaime iš karto netenka galios ir sprendžiama dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Bausmės paskirtis, kaip numatyta BK 41 str. 2 d., yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nusikalstamas veikas M. G. ir D. T. padarė būdami neteisti - M. G. atžvilgiu už ankstesnį nusikaltimą baudžiamoji byla buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, D. T. teistumas išnykęs. M. G. pagrobto turto vertė yra nedidelė, pagrobtas turtas grąžintas jo savininkei, D. T. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamųjų veiksmais žala nepadaryta, jų įvykdyti nusikaltimai įstatymo priskirti apysunkių nusikaltimų kategorijai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad M. G. ir D. T. paskyrus bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, bausmės tikslai gali būti pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio ir pajamų neturi, piktnaudžiauja alkoholiu, ko pasekoje, nusikalsta, todėl jiems tikslinga paskirti įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n usprendžia:

M. G. :

pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje dėl pasikėsinimo pagrobti L. Z. turtą, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,

pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje dėl D. Š. turto vagystės, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti per pusę metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę M. G. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti per pusę metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. T. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje dėl pasikėsinimo pagrobti D. Š. turtą, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti per pusę metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė