Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Administracinei komisijai prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos dėl 2012-09-03 nutarimo Nr. N-77 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-21 G. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 41054 surašytas už tai, kad 2012-08-06 apie 17.00 val. Ąžuolynės g., Klipščių k., Klaipėdos rajone, G. Z., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, savavališkai pasijungė vandens tiekimą į gyvenamuosius namus, nepadarydamas esminės žalos E. R. teisėms ar interesams, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.162 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., už kurį jam 2012-09-03 paskirta nuobauda - įspėjimas.

2012-09-14 teisme gautas G. Z. skundas, kuriuo prašo panaikinti administracinę nuobaudą, nes nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Nurodė, jog naudojimasis inžineriniais tinklais yra jo teisė, numatyta įsigyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje ir atskiros sutarties su E. R. dėl pajungimo vandens į jo gyvenamąjį namą, jis sudaryti neturėjęs. Be to, E. R. neteisėtai atjungė vandens tiekimą į jam priklausantį gyvenamąjį namą, todėl jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir pajungė vandenį, nes name gyvena trys mažamečiai vaikai.

2012-10-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs šį G. Z. skundą, jo nepatenkino ir paliko Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos dėl 2012-09-03 nutarimą Nr. N-77 nepakeistą.

2012-12-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2012-10-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktasis G. Z. paaiškino, kad jis su šeima, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, gyvena Klaipėdos r., Klipščių k., kur yra pasistatęs namą naujai suformuotoje gyvenvietėje. Žemės sklypą, kuriame stovi jo namas, jam pardavė A. R., kurio interesus atstovauja E. R., ir pirkimo – pardavimo sutartyje yra numatyta pardavėjo pareiga įrengti vandentiekio tinklus su geriamojo vandens gręžiniais, o taip pat nuotekų tinklus, o pirkėjui pripažinta servituto teisė naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Nepaisydama to, E. R. 2012-08-06 savavališkai nutraukė vandens tiekimą tiek jo šeimai, tiek kitiems gyvenvietės namams, todėl, naudodamasis sutartyje numatytomis teisėmis ir gindamas ne tik savo šeimos, bet ir viso kvartalo šeimų interesus, jis, suderinęs su UAB „Žemkasa“, įrengusia šį gręžinį, leido atvykusiam elektrikui nuo jo namo, kuris yra arčiausiai vandens tiekimo mazgo, nutiesti elektros kabelį ir iš naujo pajungti vandens tiekimą, tačiau pats fiziškai nieko nedarė. Šiuo kabeliu iki šiol yra tiekiama elektros energija į gręžinį ir vykdomas vandens tiekimas gyventojams, kadangi E. R. projektiškai nustatyto vandens tiekimo nėra atnaujinusi. Dėl šių priežasčių G. Z. mano esąs neteisėtai nubaustas administracine tvarka ir prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pagal įgaliojimą atstovauja savo brolį A. R., tvarkant reikalus, susijusius su naujų gyvenamųjų namų kvartalu Klipščių k., Klaipėdos r. Jos brolis yra pardavęs žemės sklypus visiems dabartiniams gyvenamųjų namų valdų savininkams, o pirkimo – pardavimo sutartyse yra įsipareigojęs įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, tačiau ne perduoti juos gyventojams, todėl nei G. Z., nei kiti gyventojai neturi teisės įjungti ar išjungti vandens tiekimo ir pan. E. R. nurodė, kad vandens tiekimo ir valymo įrenginiai, pastatyti jos ir A. R. rūpesčiu šioje gyvenvietėje, dar nėra pripažinti tinkamais naudoti pagal Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimus ir gyventojai išvis neturėtų jais naudotis, tačiau kadangi buvo geranoriškai susitarta dėl naudojimo tvarkos ir apmokėjimo, suprasdami, kad gyventojams būtinas vanduo, leido juo naudotis. Po kurio laiko prasidėjo nesklandumai dėl apmokėjimo už vandenį, G. Z. ir jo žmona atvirai nurodė nemokėsiantys, nes esą jau permokėję, skaičiuodami pagal kainas, kiek kitur gyvenantys žmonės moka už vandenį. Nepavykus susitarti, 2012-08-06 ji atjungė vandens tiekimą kvartalui, o tos pačios dienos vakare pamatė, kad nuo G. Z. namo iki vandens įrenginių driekiasi antžeminis elektros laidas ir suprato, kad jis savavališkai pasijungė vandenį iš naujo, grubiai pažeisdamas ir brangių bei sudėtingų vandens tiekimo ir valymo eksploatavimui keliamus reikalavimus.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra šio kvartalo inžinerinių infrastruktūrų statybos techninės priežiūros vadovas. 2012 m. vasarą E. R., su kuria jis daugiausia bendrauja atlikdamas savo pareigas, jam pranešė, kad gyventojai yra pasijungę elektros kabelį nuo vandens gręžinio ir jis pats atvykęs matė šį per tvorą iki gręžinio nutiestą laidą, tačiau tvirtina, kad su vandens tiekimu šis laidas nesusijęs, per jį gali būti tik savavališkai naudojama elektra. Jis mano, kad bet koks vandens gręžinio techninių charakteristikų neatitinkantis veiksmas, (šiuo atveju - papildomo elektros kabelio pajungimas) gali pakenkti įrenginiui.

Byloje surinkta ši medžiaga: A. R. įgalioto asmens E. R. pareiškimas (skundas), prie kurio pridėtos įvykio vietos fotografijos (14-17 b.l.); duomenys apie G. Z. deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį (26 b.l.), jam taikytas administracines nuobaudas (27, 33-34 b.l.); 2007-05-02 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. R. pardavė G. Z. žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sav., Klipščių k. Sutartyje nustatytas servitutas – teisė tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, o pardavėjas įsipareigojo savo lėšomis iki 2007-07-31 įrengti vandentiekio tinklus su geriamojo vandens gręžiniais, nuotekų tinklus ir valyklas ir garantavo pirkėjui, kad atlygins visus nuostolius, tiesiogiai kylančius dėl pardavėjo įsipareigojimų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (68-70 b.l.); duomenys apie tai, kad pagal A. R. ieškinį atsakovei UAB ‚Žemkasa“ Klaipėdos r. apylinkės teisme yra užvesta ir nagrinėjama civilinė byla dėl inžinierinių tinklų įrengimo, defektų pašalinimo ir šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros organizavimo (86-90 b.l.); teismo posėdžio metu G. Z. pateiktas elektroniniu paštu jo gautas UAB ‚Žemkasa“ paaiškinimas „Dėl vandentiekio tinklų pasijungimo“, kad inžinieriniai tinklai Klipščių kaime, Klaipėdos rajone pagal sutartį su A. R. pastatyti 2007 m. užsakovas vengia tinkamai sutvarkyti dokumentus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti. Šiuo raštu UAB „Žemkasa“ taip pat patvirtino davusi kvartalo gyventojams - inžinierinių tinklų bendrasavininkiams, žodinį leidimą pasamdžius kvalifikuotą elektriką, pajungti elektrą, reikalingą gręžiniui veikti, iš kito šaltinio, ir prisiėmė atsakomybę už šiuos darbus.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 297 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).

G. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnio numatyto pažeidimo padarymą. Atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. užtraukia savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad G. Z. organizavo E. R. nutraukto vandens tiekimo iš kvartalo inžinierinių įrenginių atnaujinimą, iškviesdamas elektriką ir leisdamas iš jo namų pajungti elektros srovę, reikalingą gręžiniui veikti. Šiuos veiksmus jis atliko, kadangi reikėjo aprūpinti vandeniu savo šeimą ir kitus kvartalo gyventojus, tarp kurių yra devyni mažamečiai vaikai. Savo teisę taip pasielgti G. Z. kildina iš žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties, pagal kurią žemės sklypo pardavėjas A. R. įsipareigojo iki 2007-07-31 įstatymų nustatyta tvarka įrengti ir įteisinti vandentiekio tinklus su geriamojo vandens gręžiniais, nuotekų tinklais ir valyklomis, manydamas, kad suėjus šiam terminui, jis ir kiti sklypų savininkai tapo šių įrengimų teisėtais naudotojais ir bendrasavininkiais ir E. R. neturėjo teisės nutraukti jiems gyvybiškai reikalingo vandens tiekimo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. Z. savavališkai vykdė savo teisę apsirūpinti vandeniu, kurią ginčijo A. R. ir pagal jo įgaliojimą veikusi E. R.. Šie asmenys, kaip pripažino byloje dalyvavę asmenys ir matyti iš žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, įgaliojimų bei ieškinio, pareikšto ir nagrinėjamo Klaipėdos rajono apylinkės teisme, organizavo inžinierinių tinklų įrengimą gyvenamajam kvartalui Klipščių k., Klaipėdos r., todėl sumokėjo už šiuos darbus ir todėl buvo suinteresuoti, kad įrengtieji inžinieriniai tinklai veiktų pagal projektinę dokumentaciją ir nekiltų grėsmės dėl jų sugadinimo. Nors elektroniniu paštu UAB „Žemkasa“ patvirtino davusi G. Z. žodinį leidimą pasikviesti elektriką ir pajungti elektrą iš kito šaltinio, kad veiktų vandens gręžinys, toks jos kaip inžinierinių tinklų įrengimą vykdžiusio rangovo leidimas neturi nei teisinės, nei pakankamos įrodomosios reikšmės ir viršija šios bendrovės įgaliojimus šioje srityje.

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintos savininko ir servituto turėtojo teisių apsaugą garantuojančios normos (Lietuvos Respublikos CK 4.72-4.76, 4.82-4.86, 4.93, 4.98, 4.113-114, 4.123 str.) bei įtvirtinta teisė į teisminį ginčo nagrinėjimą sutarties šalims, nesutariančioms dėl antraeilių jos sąlygų (Lietuvos Respublikos CK 6.162 str.). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse numatyta galimybė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalingas asmens ar visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Visa tai lemia teismo išvadą, kad G. Z. savo teisę aprūpinti vandeniu savo ir kitas kvartalo šeimas, ginčijamą A. R. ir E. R., vykdė savavališkai ir nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Esminė žala šiais jo veiksmais niekam nebuvo padaryta, todėl jo veiksmai ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., o ne baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, sudėtį.

Įvertinus vis tai, darytina išvada, kad nutarimas skirti G. Z. administracinę nuobaudą atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. reikalavimus, jis yra priimtas įgalioto tam kolegialaus organo, kuris, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, paskyrė G. Z. tinkamą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Šios nuobaudos dydis atitinka įvykdytos veikos sunkumą ir pasekmes, pažeidėjo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, išsamiai ištyrus visas aplinkybes, neatsirado.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301-302 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. Z. 2012-09-10 skundo netenkinti.

Palikti galioti nepakeistą 2012-09-03 Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimą administracinėje byloje Nr.N-77.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.