Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M., jo atstovei advokatei Dianai Oseckienei,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir institucijos surašiusios ATP protokolą - Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių skyriaus, atstovui Virgilijui Statkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2007 m. lapkričio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 137³ str. 1 d. nubaustas 375 litų bauda už tai, kad būdamas UAB „Šiaulių TAC“ kontrolieriumi, 2007 m. lapkričio 9 d. patikrinęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nenustatė ir techninės apžiūros kortelėje (ataskaitoje) Nr. 06-001830 nepažymėjo 205 kodo (Gabaritiniai žibintai), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 507 kodo (Priekinės pakabos kreipiančioji sistema ir tamprieji elementai), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 705 kodo (Skysčio prasisunkimas), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3-275, 18.3 punkto reikalavimus ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 2b-225 patvirtintas „Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo ir pildymo taisykles“. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. nurodė, kad automobilis buvo apžiūrėtas Kelmės techninių apžiūrų centre, o po to Šiaulių techninių apžiūrų centre, bet jo apie tai neinformavo. Vienas nustatytas pažeidimas, kad nešviečia gabaritiniai žibintai, tačiau buvo nuvažiuotas atstumas nuo Kelmės iki Šiaulių, todėl gabaritiniai žibintai galėjo užgesti. Antras nustatytas patikrinimo pažeidimas, kad priekinėje pakaboje yra nukrypimų, didelis elementų laisvumas, tačiau nėra nurodyta, koks elementų laisvumas yra leistinas. Trečias nustatytas pažeidimas, kad sunkiasi tepalai, bet tepalai gali pradėti sunktis, nuvažiavus tokį atstumą. Be to, jis yra nubaustas pagal ATPK 137³ str. 1 d., numatančią atsakomybę už nustatytų reikalavimų transporto priemonių vairuotojams ir techninių apžiūrų centrų kontrolieriams ir ekspertams rengti nesilaikymą, tačiau tokio pažeidimo jis nepadarė. ATP protokole ir nutarime yra nurodyta, kad jis pažeidė Kelių transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2003-04-18 įsakymu Nr. 3-275, 18.3 punkto reikalavimus ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006-07-12 įsakymu Nr. 2b-225 patvirtintas „Techninės apžiūros rezultatų kortelės naudojimo ir pildymo taisykles“, kurie numatyti LR ATPK 137² str. 1 d. Jis tikrino automobilį ir į techninės apžiūros kortelę įrašė daug rastų trūkumų. Taip pat buvo pažeistos jo teisės, nes jį pakvietė tik į posėdį transporto inspekcijoje, tačiau nebuvo atliktas pakartotinis automobilio būklės patikrinimas vietoje ir su tais pačiais įrengimais, kuriais naudojosi jis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovė advokatė Diana Oseckienė prašo skundą tenkinti, R. M. paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir institucijos surašiusios ATP protokolą - Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių skyriaus, atstovas Virgilijus Statkus nurodė, kad pareigūnas, surašęs ATP nutarimą padarė rašytinę klaidą ir vietoje LR ATPK 137² str. 1 d. įrašė 137 ³ str. 1 d., todėl prašo perkvalifikuoti ir nubausti R. M. pagal LR ATPK 137² str. 1 d. Institucija, turinti teisę surašyti ATP protokolą, nebūtinai jį turi surašyti tą pačią dieną, nes kartais nėra tokios galimybės. Šiuo atveju buvo darbo pabaiga ir susirinkti visiems ekspertams nebuvo galimybių. R. M. nepageidavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo posėdis būtų atidėtas dėl papildomos medžiagos pateikimo, todėl byla buvo nagrinėjama ir priimtas nutarimas. Jeigu būtų išreikštas toks prašymas, būtų tikrai į tai atsižvelgta ir bylos nagrinėjimas būtų atidėtas. Pirmas techninis automobilio patikrinimas buvo Kuršėnų techninių apžiūrų centre 10 val., o po to Kelmės techninių apžiūrų centre 14 val., kur apie dvi su puse valandos pralaukė eilėje, vėliau Šiaulių techninių apžiūrų centre 16 val. Buvo speciali užduotis ekspertui A. Vanagui, nes automobilis yra eksperto A. Vanago, tik registruotas ne jo vardu. Kad nekiltų įtarimas, automobilį vairavo kitas asmuo, kuriam buvo duoti pinigai sumokėti už patikrinimą. Buvo žinoma, kad automobilyje yra trūkumų, gedimai buvo akivaizdūs. Kontrolierius R. M. jų nepastebėjo, nors turėjo tai padaryti, todėl buvo nubaustas. Išvažiuojant nešvietė gabaritinis žibintas. 3 ekspertai- Arvydas Vanagas, Virgaudas Galinis bei Algirdas Miražas-, kurie pakartotinai patikrino automobilio techninį stovį po 2 val., nustatė, kad yra laisvumas, ir jis tikrai negalėjo atsirasti po kelių valandų važiavimo. Laisvumas ir skysčio bėgimas yra tęstiniai gedimai.

Motyvuojamoji dalis

Paskirta administracinė nuobauda R. M. panaikintina ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje R. M. 2007 m. lapkričio 26 d. surašytame ATP protokole buvo suformuluota pažeidimų esmė ir nurodyti kaltinimai, t.y. kad jis, 2007 m. lapkričio 9 d. patikrinęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nenustatė ir techninės apžiūros kortelėje (ataskaitoje) Nr.06-001830 nepažymėjo 205 kodo (Gabaritiniai žibintai), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 507 kodo (Priekinės pakabos kreipiančioji sistema ir tamprieji elementai), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 705 kodo (Skysčio prasisunkimas), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“. Nurodyta, jog pažeidėjas padarė ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Remiantis tokiu surašytu ATP protokolu, pažeidėjui tos pačios dienos nutarimu pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatytus požymius buvo skirta atitinkama administracinė nuobauda. Nei ATP protokole, nei nutarime skirti administracinę nuobaudą nėra nurodyta daugiau jokių papildomų aplinkybių. Su tokiu aplinkybių išdėstymu bei veiksmų kvalifikavimu teismas nesutinka. ATPK 137³ str. 1 d. dispozicijoje nurodyti veikos požymiai visiškai neatitinka ATP protokole bei nutarime skirti administracinę nuobaudą aprašytų įvykdytų pažeidimų požymių, tai pripažino institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas. Galima daryti prielaidą, kad pareigūnas surašydamas ATP protokolą bei nutarimą skirti administracinę nuobaudą turėjo galvoje ATPK 137² straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius. Pareiškėjo skundas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas, nes jis sąmoningai ar nesąmoningai buvo suklaidintas ir jo teisės apsiginti buvo suvaržytos.

ABTĮ 53 straipsnis numato, kad proceso šalys be kitų teisių turi teisę pačios teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių argumentams ir samprotavimams ir t.t. Ši įstatymo nuostata taikytina ir valstybinių institucijų pareigūnams, nagrinėjantiems administracinių teisės pažeidimų bylas. Nagrinėjamuoju atveju pakartotinė automobilio apžiūra buvo atliekama nedalyvaujant pačiam asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, nors tam jokių kliūčių nebuvo. Priešingai, R. M. apie tokį techninį patikrinimą ir jo rezultatus buvo pranešta, surašant ATP protokolą bei čia pat skiriant administracinę nuobaudą. Automobilis po R. M. atliktos techninės apžiūros buvo tikrinamas ne iš karto, automobiliu buvo važiuojama iš Kelmės į Šiaulius. Pakartotinis automobilio techninis patikrinimas buvo pradėtas tik 16 val., t.y. praėjus maždaug 2 valandoms po pirminės jo techninės apžiūros Kelmėje. Techninių apžiūrų rezultatai nesutapo, t.y. pakartotinio automobilio techninio patikrinimo metu buvo fiksuoti trūkumai - 205 kodas (Gabaritiniai žibintai), 215 kodas (Akumuliatorių baterijos tvirtinimas), 303 kodas (Trauklės), 701 kodas (Išmetimo sistema), 705 kodas (Skysčio prasisunkimas), kurie nebuvo pažymėti pirminės automobilio techninės apžiūros metu, o pakartotinio automobilio patikrinimo metu nebuvo pastebėti ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje nebuvo atžymėti pirminės automobilio techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai – 407 kodas (Stovėjimo stabdis), 408 kodas (Stabdžių efektyvumas). Pastarieji nustatyti trūkumai yra laikytini „dideli“ (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.2b-380 „Dėl valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. liepos 12 d. įsakymo Nr.2b-225 „Dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo ir pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.5 punktas). Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus pareigūnas Arvydas Vanagas ne tik surašė 2007 m. lapkričio 26 d. ATP protokolą bei tą pačią dieną nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą, bet ir dalyvavo 2007 m. lapkričio 9 d. pakartotinio automobilio patikrinimo metu kaip „ekspertas“, įvertinęs pirminės automobilio techninės apžiūros metu atliktą darbą. Techninių apžiūrų metu buvo naudojamas pareigūno A.Vanago disponuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus pareigūnai techninėms apžiūroms iš anksto paruošė ir pateikė techniškai netvarkingą savo automobilį, o kad nekiltų įtarimas, automobilį vairavo kitas asmuo, kuriam buvo duoti pinigai susimokėti už patikrinimą. Tokiu būdu, nagrinėjamuoju atveju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus pareigūnų iš esmės buvo kuriamas savotiškas administracinį teisės pažeidimą imituojantis elgesio modelis. Techninei apžiūrai tam tikslui net buvo specialiai sukonstruota, paruošta ir panaudota transporto priemonė, kuri šioje administracinėje byloje yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektas (dalykas). Baudžiamojoje teisėje ir baudžiamosiose bylose yra taikomas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis. Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis – tai sankcionuoti, nusikaltimo požymių turintys veiksmai, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybės, visuomenės ar asmens interesus. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis yra taikomas retai, tik ypatingais atvejais, tikslu ištirti sunkius ar sudėtingus nusikaltimus. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymo. LR Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, remdamasis Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija, konstatuoja, kad „provokacijomis gautų įrodinėjimo priemonių naudojimas negali būti pateisintas viešuoju interesu. Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, jeigu operatyvinė veikla pradedama prieš asmenį, kuris tyrėjams iki tol apskritai nebuvo žinomas“. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad „nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti“. Visi anksčiau paminėti principai ir reikalavimai yra skirti tiesiogiai taikyti baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų tyrimo, tačiau, taikant teisės analogiją, šie principai tinka ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. LR Konstitucinis Teismas savo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog „konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).“ Administracinėse bylose administracinį teisės pažeidimą imituojantis elgesio modelis apskritai nėra numatytas ir nėra galimas. Įrodymų leistinumo principas administracinėse bylose nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus nėra liberalesnis nei baudžiamosiose bylose. Konkrečiu nagrinėjamuoju atveju, teismo nuomone, pareigūnų specialiai perdirbtas ir paruoštas apžiūrai techniškai netvarkingas automobilis su paslėptais ar sunkiai pastebimais sugadinimais šioje administracinėje byloje negali būti laikomas leistinu įrodymu. Dar daugiau, kelių eismo taisyklės numato, kad eisme dalyvauti leidžiama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms, atitinkančioms Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus (KET 273 p.). Pagaliau pats R. M., atlikęs techninę apžiūrą ir nustatęs tam tikrus pažeidimus bei pažymėjęs juos techninės apžiūros kortelėje (ataskaitoje) kaip „didelius“ trūkumus, skyrė automobilio vairuotojui pakartotinę techninę apžiūrą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog byloje tinkamai ir leistina forma nesurinkta pakankamai įrodymų, kad R. M. savo veiksmais būtų padaręs konkretų ir aiškų administracinį teisės pažeidimą, todėl jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 137³ str. 1 d. negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta bei yra pagrindas ją panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą patenkinti ir panaikinti R. M. 2007 m. lapkričio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 137³ str. 1 d. paskirtą 375 litų baudą ir administracinę bylą R. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.