Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-30 · Byla Nr. N-62-450-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-30
Bylos Nr.
N-62-450-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Skirgailė Žalimienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N062-450/2008Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. gegužės 29 d. surašė D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 15.54 val. Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda 323, valst. Nr. SVY 342, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, sugadino abu automobilius; neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.1 ir 171 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažino D. M. kaltu dėl minėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Šiuos pažeidimus kvalifikavo pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį. Atsižvelgęs į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nutarė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atimti D. M. teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį skyrė 40 litų baudą. Po to, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė D. M. galutinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

II.

D. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą – piniginę baudą. Nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir dėl jo gailisi, padaręs pažeidimą nepabėgo, pats pakvietė policiją. Ankščiau buvo baustas už tai, kad sukėlė eismo įvykius neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau po to lankė vairavimo mokyklą, išlaikė vairavimo egzaminą ir dabar stengiasi vairuoti pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Norėdamas sumokėti jam anksčiau paskirtas baudas įsidarbino. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga važinėti į darbą, kuris yra toli nuo gyvenamosios vietos. Netekęs teisės vairuoti, turės palikti darbą ir nežino kaip sumokės baudas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi D. M. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, padaręs išvadą, jog administracinė nuobauda jam skirta tinkamai taikant ATPK 30 ir 33 straipsnių nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes. Teismas nurodė, kad didelis KET pažeidimų, kuriuos padarė D. M. per vienerius metus, skaičius (tarp jų net trys dėl jo kaltės kilę eismo įvykiai) ir D. M. skundo argumentai, kad jis nelaiko savęs piktybiniu KET reikalavimų pažeidėju, leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuvokia vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojo bendrųjų pareigų (KET III skyrius) ir atsakomybės už eismo saugumą. Pažymėjo, kad administracinės atsakomybės švelninimas atsižvelgiant tik į KET pažeidėjo asmeninius interesus ir neatsižvelgiant į visuomenės interesą turėti saugų eismą, iškreiptų įstatymų leidėjo valią, padarytų beprasmiais ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus ir įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždavinius (ATPK 1 straipsnis).

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, D. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir teismo nutartį. Skunde nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kuriuos nurodė paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui. Šiuo metu yra įsidarbinęs, nes nori grąžinti už ankstesnius pažeidimus jam paskirtas baudas. Darbas yra toli nuo gyvenamosios vietos ir prasideda anksti ryte, todėl transporto priemonė jam yra labai reikalinga. Paskirtoji nuobauda jam atimtų galimybę dirbti darbą ir tuo pačiu galimybę įgauti normalius vairavimo įgūdžius.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad D. M. administracinė nuobauda buvo paskirta teisingai ir pagrįstai, nagrinėjant bylą procesinių teisės pažeidimų padaryta nebuvo, parenkant nuobaudos dydį buvo atsižvelgta į asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atspindi pažeidimų pakartotinumo faktą bei padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

Neneigdamas savo kaltės padarius nurodytus administracinius teisės pažeidimus, D. M. siekia, kad jam nebūtų skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir jis būtų pakeistas pinigine bauda.

Kaip minėta, galutinė nuobauda D. M., atsižvelgiant į ATPK 33 straipsnio 2 dalį, buvo parinkta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, skundžiamu nutarimu apeliantui buvo paskirta maksimalaus sankcijos dydžio administracinė nuobauda, kuri, atsižvelgiant į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus pažeidė KET reikalavimus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) – bei tai, kad asmuo sistemingai (turi 4 galiojančias nuobaudas) pažeidinėja KET reikalavimus (27 straipsnio 1 dalis) pripažintina pagrįsta. Tačiau atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, svarstytina galimybė apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą trumpesniam terminui, arba skirti jam alternatyvią piniginę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17-103/2007).

Kaip minėta, byloje yra nustatyta D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – keturis kartus per metus baustas už KET pažeidimus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kas iš esmės eliminuoja galimybę taikyti apeliantui nurodytas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam alternatyvią piniginę baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą mažesniam terminui.

Apeliantas nurodo, kad jo darbas yra toli nuo gyvenamosios vietos ir prasideda anksti ryte, todėl netekęs teisės vairuoti gali prarasti darbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms ar kitokioms funkcijoms atlikti, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tik tokių neigiamų padarinių asmeniui atsiradimas negali būti vertinama kaip išskirtinės aplinkybės, sudarančiomis pagrindą švelninti asmeniui paskirtą nuobaudą.

Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas per vienerius metus padarė keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tarp jų net trys dėl jo kaltės kilę eismo įvykiai), kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog Institucijos nutarimu paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežta, todėl pagrindo ją švelninti nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasSkirgailė Žalimienė