Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui R. Š., jo atstovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Karoliui Likui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 10-TE-10 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) R. Š.“, kuriuo pareiškėjui R. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas M. D. 2019 m. spalio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-39969 „Dėl gautos informacijos patikslinimo“ informavo Vilniaus AVPK viršininko pavaduotoją, atliekantį viršininko funkcijas, M. P., kad Korupcijos tyrimų skyriuje turima informacijos, jog 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 10.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės ekipažo V1710 pareigūnai pastebėjo asmenį iš nešiojamos talpyklos kažką pilantį į automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką. Asmuo, pamatęs policijos pareigūnus, staigiai metėsi link automobilio bagažinės, kur mėgino kažką paslėpti. Pareigūnams patikrinus, nustatyta, kad tai yra E. D., turėjęs automobilio bagažinėje dvi tuščias 20 litrų talpyklas kurui, kuriose galimai buvo laikomas kuras, taip pat vieną 20 litrų talpyklą, kurioje buvo apie 15 litrų skysčio, pagal požymius atitikusio žymėtą (žalią) dyzeliną, skirtą ūkininkams atliekant žemės ūkio darbus. Apie įvykį pareigūnai informavo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) budėtoją, kuris Registre užregistravo gautą informaciją ROIK (duomenys neskelbtini). Taip pat turima informacijos, kad E. D. telefonu susisiekė su savo žmona M. D., kuri dirba Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) pareigose, ir jai papasakojo apie pareigūnų atliekamą patikrinimą. Policijos pareigūnė M. D. galėjo skambinti Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) budėtojui, kuriam buvo priskirtas įvykis, ir pateikti informaciją dėl pas jos vyrą surasto dyzelinio kuro. Taip pat turima informacijos, kad Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) budėtojas po pokalbio su M. D. policijos pareigūnų paprašė pristatyti medžiagą, susijusią su įvykiu, jam asmeniškai. Registro duomenimis, joks patikslinimas dėl minėto įvykio nebuvo atliekamas, taip pat jokia teisena nepradėta, be to, apie įvykį neinformuotas Vilniaus AVPK 6-asis policijos komisariatas, kurio teritorijoje registruotas įvykis. Atsižvelgdamas į tai, Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas siūlė atlikti informacijos patikslinimą, kurio metu tikslinga nustatyti, ar vyriausioji tyrėja M. D. nebandė daryti įtakos Vilniaus AVPK darbuotojui, renkančiam informaciją apie įvykį, susijusį su jos sutuoktiniu, taip pat nustatyti priežastis, kodėl nebuvo atliktas informacijos tikslinimas ir nepradėta administracinė teisena dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo.

6. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja V. K. 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-42137 „Dėl 2019-10-03 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-39969 pateiktos informacijos patikrinimo“ informavo Vilniaus AVPK viršininką S. G., jog Vidaus tyrimų skyriui 2019 m. spalio 8 d. pavesta patikslinti Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininko M. D. 2019 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-39969 „Dėl gautos informacijos patikslinimo“ nurodytas aplinkybes. Atlikus aplinkybių tikslinimą ir įvertinus pareigūnės M. D. veiksmus bei jos veikloje įžvelgus tarnybinio nusižengimo požymius, pasiūlyta: 1) pradėti tarnybinį patikrinimą; 2) spręsti klausimą dėl medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ajam policijos komisariatui vertinti dėl administracinės teisenos pradėjimo.

7. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos patarėja, atliekanti valdybos viršininko funkcijas, 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-43809 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) R. Š., kad Vidaus tyrimų skyriuje atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl 2019 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-39969 pateiktos informacijos. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 10.16 val. Registre užregistruota informacija (ROIK (duomenys neskelbtini)), tačiau šis įvykis laiku neperduotas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ajam policijos komisariatui, kurio teritorijoje įvyko įvykis, taip pat nepristatyta teisės aktų nustatyta tvarka surinkta medžiaga. Minėtas įvykis Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ajam policijos komisariatui perduotas tik pradėjus tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, prašoma pateikti informaciją, kas registravo įvykį; koks pareigūnas patvirtino Registre registruotą įvykį; koks pareigūnas perdavė minėtą įvykį sprendimui priimti, kada ir kt.

8. Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) R. Š. 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-44283 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į aukščiau minėtą tarnybinį pranešimą, be kita ko, informavo Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos patarėją, atliekančią valdybos viršininko funkcijas, kad už medžiagų surinkimą ir pristatymą yra atsakinga Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D.. Be to, nurodė, kad tyrėja M. D. 2019 m. spalio 15 d. metu (tikslaus laiko neprisimena) telefonu informavo jį apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini).

9. Vidaus tyrimų skyrius 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimu Nr. 10-PR1-166 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo pareiškėją R. Š., kad Vilniaus AVPK viršininko pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu. Pranešime nurodoma, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2019 m. rugsėjo 15 d. M. D. telefonu jį informavo apie 2019 m. rugsėjo 15 d. registruotą įvykį (ROIK (duomenys neskelbtini)), susijusį su jos sutuoktiniu E. D., tačiau R. Š., žinodamas, kad M. D. yra atsakinga už (duomenys neskelbtini), nesiėmė priemonių, jog pastaroji nuo sprendimo priėmimo (perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją) būtų nušalinta, o vėliau – neužtikrino tinkamos šio įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)) perdavimo kontrolės, dėl ko įvykis Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ajam policijos komisariatui Registre buvo perduotas tik pradėjus tarnybinį patikrinimą, t. y. 2019 m. spalio 18 d. Pranešimu paprašyta R. Š. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo įteikimo ir informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys.

Su šiuo pranešimu pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2019 m. lapkričio 4 d.

10. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 5 d. Vidaus tyrimų skyriaus viršininkei pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-44651 „Dėl įvykio aplinkybių“, kuriame nurodė, jog 2019 m. lapkričio 5 d. dienos metu Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D. mobiliuoju telefonu jį informavo apie tai, jog tą pačią dieną policijos patruliai patikrino jos vyro automobilį ir jame rado plastikinę tarą, kurioje buvo dyzelinio (žalio) kuro likučiai. Pareigūnė, skambindama pareiškėjui, verkė dėl sudėtingos situacijos jos šeimoje, taip pat teigė, kad nieko apie kurą nežino. Pareiškėjas telefonu tyrėją ramino, kad ji nesinervintų, sakydamas, jog tai nėra joks nusikaltimas, gal netgi ne administracinis nusižengimas, o viską parodys tolesnis tyrimas. Tą pačią dieną R. Š. paskambino budėjusiam Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) E. S. ir pasitikslino, kokia situacija susiklostė dėl minėto įvykio. Pastarasis įvykį nupasakojo taip pat kaip ir M. D.. Tuomet pareiškėjas kartu su E. S. pasitarė, ar toks įvykis turėtų būti persiųstas Vilniaus AVPK Imuniteto valdybai, tačiau, įvertinę, jog galimą nusižengimą padarė ne pati pareigūnė, o jos sutuoktinis, kartu nusprendė pranešimo į Vilniaus AVPK Imuniteto valdybą nesiųsti. 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas nuėjo į M. D. kabinetą susipažinti su minėta medžiaga. Tai padaręs paklausė pareigūnės, kas su ja padaryta, į ką buvo atsakyta, kad šiuo metu sprendžiamas klausiamas, kam priskirtina ir kieno kompetencijoje (policijos ar Valstybinės mokesčių inspekcijos) yra tokio pobūdžio pažeidimai. M. D. pažadėjo dienos eigoje galutinai išsiaiškinti ir artimiausiu metu persiųsti medžiagą atitinkamai institucijai, toliau tirsiančiai galimai padarytą pažeidimą. Daugiau minėta medžiaga pareiškėjas nesidomėjo, kadangi tikėjosi, jog M. D. padarė taip, kaip buvo sakiusi, t. y. tą pačią dieną persiuntė ją tolesniam tyrimui. Pareigūnė apie tai, kad medžiagos niekam nepersiuntė, pareiškėjo neinformavo, be to, ji 2019 m. rugsėjo 19 d. pasiėmė nedarbingumą.

11. Vilniaus AVPK vyriausioji tyrėja, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. gruodžio 12 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-125 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų“, kurioje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. (poilsio dieną) Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D. telefonu informavus apie įvykį (ROIK (duomenys neskelbtini)), susijusį su jos sutuoktiniu, kitą dieną, t. y. 2019 m, rugsėjo 16 d., viršininkas R. Š. neužtikrino tinkamos minėto įvykio perdavimo kontrolės, dėl ko lydraštis kartu su surinkta medžiaga pagal kompetenciją perduotas tik po mėnesio – 2019 m. spalio 17 d., o Registre užfiksuotas įvykis pagal teritorinį priklausomumą Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ajam policijos komisariatui perduotas tik 2019 m. spalio 18 d. 08.48 val., t. y. jau pradėjus tarnybinį patikrinimą. Taigi, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) R. Š., žinodamas, kad įvykis (ROIK (duomenys neskelbtini)) yra susijęs su M. D. sutuoktiniu bei žinodamas, kad ji pagal kompetenciją yra atsakinga už (duomenys neskelbtini), nesiėmė priemonių, t. y. nekontroliavo, jog Registre užfiksuotas įvykis bei lydraštis kartu su surinkta medžiaga būtų laiku perduoti pagal kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta tinkama Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) veiklos, perduodant medžiagą atitinkamai institucijai, toliau tirsiančiai galimai padarytą administracinį nusižengimą, kontrolė, R. Š., žinodamas, jog M. D. aktyviai dalyvavo sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūroje dėl jos sutuoktinio, nesiėmė priemonių pašalinti kylančias grėsmes, konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1 punkto bei Instrukcijos 13.2 punkto ir 13.4 punkto reikalavimus, todėl jo veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu, nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo), už kurį jam, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina tarnybinė nuobauda. Išvadoje, be kita ko, pasiūlyta Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) R. Š. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą.

12. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2020 m. sausio 3 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-10 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) R. Š.“, kuriuo skyrė Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) R. Š. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.

14. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, taip pat teismo posėdžio metu jo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą Įsakymui apskųsti.

Tad teismas pirmiausia dėl to ir pasisako.

15. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju nėra specialaus įstatymo, kuris nustatytų kitokius apskundimo terminus, tad skundui dėl Įsakymo paduoti taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo (prašymo) padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015; 2020 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-527-415/2020; ir kt.).

17. Byloje nustatyta, kad skundžiamas įsakymas priimtas 2020 m. sausio 3 d. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jis su minėtu įsakymu susipažino 2020-01-17, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas su perduotu susipažinti Įsakymu susipažino ir dokumentą atidarė 2020-01-06 11.29 val. Šiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas pridėjo Vilniaus AVPK Dokumentų valdymo skyriaus Raštinės poskyrio vyresniojo specialisto, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, M. P. 2020-02-21 tarnybinį pranešimą „Dėl duomenų pateikimo“ su audito įrašų išrašu.

Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas elektroninėje sistemoje Įsakymo turinį pirmą kartą pamatė ir perskaitė 2020-01-06 11.29 val.; vėliau šį dokumento turinį dar kartą skaitė tą pačią dieną, t. y. 2020-01-06 11.33 val. Tuo tarpu pareiškėjas 2020-01-17 11.31 val. tik paspaudė mygtuką „Susipažinau“. Šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas apie skundžiamą įsakymą, jo turinį, sužinojo 2020-01-06. Tai, kad pareiškėjas elektroninėje sistemoje paspaudė mygtuką „Susipažinau“ tik 2020-01-17, nekeičia ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą su skundu skaičiavimo tvarkos.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas dar iki teismo posėdžio žinodamas apie atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus dėl praleisto termino skundui paduoti, jokių duomenų, galinčių paneigti atsakovo argumentus dėl sužinojimo apie skundžiamą įsakymą, teismui nepateikė. Be to, ir teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškių ir logiškų argumentų dėl praleisto termino nenurodė ir nepateikė.

18. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas apie Įsakymą sužinojo 2020-01-06. Tad paskutinė diena pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu dėl minėto įsakymo panaikinimo, atsižvelgiant į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, buvo 2020-02-07. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020-02-10, t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

19. Pareiškėjas praleisto skundo padavimo termino atnaujinti neprašo. Teismas savo iniciatyva taip pat nenustatė pagrindų termino atnaujinimui (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra policijos pareigūnas, užima vadovaujančias pareigas, yra teisininkas, tad supranta ir žino procesinių terminų reikšmę ir jų praleidimo teisines pasekmes.

20. Akcentuotina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą Įsakymui apskųsti, kreipdamasis į teismą praleisto termino atnaujinti neprašė, tad skundas turėjo būti atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po skundo priėmimo teisme nagrinėjimui, t. y., kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, - yra pagrindas bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

22. Kadangi nagrinėjamu atveju byla nutrauktina, tad pareiškėjo argumentų ir skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nebetenka prasmės. Tad teismas dėl jų nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 107-108 straipsniais, 152 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, teismas

nutaria:

Administracinę bylą Nr. I3-2331-860/2020, pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.