Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-00663-14 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje,

G.Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. lapkričio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 4 MGL (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

V.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 50 procentų nedarbingumą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. Č. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2014 m. liepos 31 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų įžūliai elgdamasis viešoje vietoje, veikdamas kartu grupėje su V. V. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, jis, t.y. G. Č., be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. T. ir tyčia spyrė jam į dešinį šoną, po ko A. T. susvirduliavo ir galva trenkėsi į namo sienos kampą, po ko V. V. ne mažiau dviejų kartų spyrė A. T. į dešinį šoną, tuo padarydamas A. T. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo, savo aukščiau nurodytais veiksmais, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis V. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2014 m. liepos 31 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų įžūliai elgdamasis viešoje vietoje, veikdamas kartu grupėje su G. Č. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, po to kai G. Č. be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. T. ir tyčia spyrė jam į dešinį šoną, o A. T. susvirduliavo ir galva trenkėsi į namo sienos kampą, jis, V. V., ne mažiau dviejų kartų spyrė A. T. į dešinį šoną, tuo padarydamas A. T. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo, savo aukščiau nurodytais veiksmais, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis G. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus. Alkoholį gėrė pas V. V. bute, esančiame tame name, kurio kieme vėliau įvyko incidentas. Jie gėrė trise: tai yra jis, V. V. ir M. Apie 17 val. jis vienas ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįždamas iš parduotuvės pamatė namo kieme, netoli laiptinės rėkaujantį V. V. ir A. T.. Tuo metu jį kažkas užvaldė ir jis priėjęs prie A. T. vieną kartą dešine alkūne sudavė pastarajam į galvą. Po smūgio A. T. susvirduliavo ir trenkėsi į namo sieną. Norėjo suduoti antrą kartą, tačiau pataikė į duris. Kadangi jam iš rankos pradėjo bėgti kraujas, jis staigiai ėjo į laiptinę, kurioje esančiame bute gyvena V. V.. Nueidamas suprato, kad V. V. kažką daro A. T., tačiau ką jis daro, jis jau nebežiūrėjo, kadangi jam skaudėjo ranką. Kodėl kišosi į V. V. ir A. T. žodinį konfliktą nežino. Tas konfliktas įvyko labai gretai, todėl jis negali tiksliai įvardinti ar jį kas matė. Anksčiau su A. T. konfliktų jis neturėjo. Kai sudavė smūgį A. T., jam nieko nesakė. Jam atrodo, kad A. T. irgi nieko nesakė (b.l. 76).

Kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. liepos 31 d., apie 17 val. daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, esančio (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu, įspyrė to paties namo gyventojui A. T.. Dėl to labai gailisi. Įvykio dieną jis buvo neblaivus, tą dieną gėrė alų su G. Č. ir M. M.. G. Č. išėjus į parduotuvę nupirkti dar alaus, jis stovėjo prie savo buto lango ir žiūrėjo kada pastarasis pareis su alumi. Tuomet pro langą jis pamatė A. T. ir pradėjo per langą su juo kalbėtis apie dviračio spyną. Jis išėjo į lauką norėdamas pratęsti savo pokalbį ir kieme aiškinosi su A. T.. Tuo metu grįžo G. Č., kuris iš karto priėjo prie A. T. ir sudavė pastarajam į veidą. A. T. trenkėsi veidu į namo sieną. Tada jis vieną ar du kartus kaire koja spyrė A. T. į šoną. Tuomet kai jis spyrė A. T., G. Č. jau buvo toliau. Jam atrodo, kad G. Č. norėjo suduoti A. T. antrą kartą, bet ranka pataikė į tuo metu atidarytas metalines laiptinės duris. Jis nežino ar daug žmonių matė kaip jis ir G. Č. užpuolė A. T.. Tuo metu kai G. Č. sudavė A. T., o jis įspyrė A. T., gal ir sakė jam kokių necenzūrinių žodžių, tiksliai neprisimena (b.l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų G. Č. ir V. V. visiško prisipažinimo, jų kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės (b.l. 36).

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2014 m. liepos 31 d., apie 17 val., jis stovėjo prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini). Pro langą išlindęs jo kaimynas V. V. pradėjo jam priekaištauti dėl dviračio spynos. Po ko, V. V. labai greitai nusileido į apačią kartu su G. Č.. Pastariesiems išėjus į lauką, nieko nepasakius, G. Č. savo dešine koja spyrė jam į dešinį šoną. Nuo Č. spyrio sutriko jo laikysena, jis susvirduliavo ir trenkėsi į namo sienos kampą. Nuo smūgio prasikirto kairį antakį. Tada V. įspyrė jam su koja du kartus į šoną. Tuo metu kai V. ir Č. jį mušė, jie buvo išgėrę. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia (b.l. 8, 9, 10).

Liudytoja S. R. parodė, kad ji priėjusi prie lango pamatė, kad namo kieme, pačiame kampe prie įėjimo į laiptinę, prie dujų vamzdžio vyksta muštynės. Kaip ji suprato Č. ir V. mušė kitą namo gyventoją. Jai atrodė, kad Č. ir V. tuo metu buvo išgėrę alkoholio. Tai ji suprato iš jų laikysenos ( b.l. 32).

Liudytojas V. J. parodė, kad jis pamatė kaip prie namo durų stovėjo A. T., Čiuta ir dar du vyrai. Matė, kad kažkuris iš tų prie namo, šalia A. T. stovėjusių vyrų nuleidžia koją. Iš to jis suprato, kad kažkas vyksta, tai yra, kad A. T. buvo įspirta. Paties spyrio jis nematė. Be to matė, kaip tam vyrui nuleidus koją A. T. atsitūpė, jam iš dešinio antakio bėgo kraujas (b.l. 33).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2014 m. liepos 31 d. jis, G. Č. ir V. V. gėrė alų V. V. bute. G. Č. tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę nupirkti dar alaus, kai jo uošvis pro langą pradėjo rėkautis su kieme buvusiu A. T.. Jie rėkavo apie kažkokią dviračio spyną. Po to, jo uošvis nieko nesakęs išėjo iš namų. Kai jo uošvis išėjo iš namų, G. Č. grįžęs dar nebuvo. Jis liko bute. Po kažkiek laiko išėjo į kiemą, kuriame buvo tik G. Č. ir V. V.. Jam uošvis pasakė, kad jis su G. Č. sumušė A. T.. Kaip buvo mušamas A. T. jis nematė (b.l. 34).

Iš specialisto išvados Nr. G 3143/14(01) matyti, kad A. T. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu į kairio antakio sritį, tiek suduodant smūgi (pvz. ranka, koja), tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-07-31). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18).

Kaltinamųjų G. Č. ir V. V. veiksmai pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d.

Tiek kaltinamojo G. Č., tiek ir kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiejų kaltinamųjų atžvilgiu laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Kaltinamasis G. Č. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi (b.l. 79). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala atlyginta, G. Č. yra paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis.

Kaltinamasis V. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi (b.l. 80). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala atlyginta, V. V. yra paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamieji visiškai prisipažino esantys kalti, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., kaltinamiesiems G. Č. ir V. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų trukmės areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti G. Č. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų trukmės areštą.

LR BK 64 str. 1 d., 2 d. pagrindu, paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. lapkričio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti G. Č. galutinę bausmę - 40 (keturiasdešimties) parų trukmės areštą ir 4 MGL (520 Lt., penkių šimtų dvidešimties litų) baudą.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir G. Č. sulaikymo.

G. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų trukmės areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. V. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų trukmės areštą.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir V. V. sulaikymo.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamieji, nesutikdami su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.