Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-231/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
1-29-231/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Civilinis ieškovas
K. M.
Kaltinamasis
A. Ž.
Nukentėjusysis
I. K.
Advokatai
Eugenijus Karosas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-231/2011 m.
Teisminio procesinis Nr. 1-28-1-00720-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija:1.2.28.4.; (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 10 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Ramunei Karsokienei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. M., (K. M.), J. M. (J. M.), J. S. (J. S.), J. S. įstatyminiam atstovui A. S. (A. S.),

kaltinamajam A. Ž. (A. Ž.),vertėjai J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Trakai, LR pilietis, vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2008-05-29 Vilniaus 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d. 5 MGL (650 lt) bauda, teistumas neišnykęs;

2. 2011-01-28 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d., 8 p., ir 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. laisvės atėmimu 1 metų 6 mėn. laikui, bausmės vykdymą atidedant 2 metams įpareigojant A. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms ir uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu artintis prie nukentėjusiojo I. K., kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Ž. savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiesiems, o būtent: 2009 m. spalio 27 d. apie 15 val. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė ginčijamą kito asmens teisę, tai yra (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, automobiliu BMW valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausančiu R. G., sustojo prie gatve ėjusių J. M. ir J. S., ir atidaręs automobilio langą turėdamas tikslą išreikalauti pinigus už sulaužytas buto, priklausančio jo motinai R. G., esančio (duomenys neskelbtini), duris, grasino nukentėjusiesiems, jog nužudys juos bei jų šeimos narius, sudegins namus, ir pareikalavo iki 2009-11-05 sumokėti po 1000 litų kiekvienam,

Taip pat, kaltinamasis savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, o būtent: 2009 m. lapkričio 5 d. apie 21 val. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė ginčijamą kito asmens teisę, t.y. atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), įėjęs į K. M. namo kambarį, turėdamas tikslą išreikalauti pinigus už sulaužytas buto, priklausančio jo motinai R. G. duris, reikalavo sumokėti 2000 litų, grasino sudeginti namus bei pagrobti vaikus, sudavė dešine ranka vieną smūgį į galvą K. M., padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairiame žande, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

1. Dėl savavaldžiavimo J. M. ir J. S. atžvilgiu

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. M. nurodė, kad visų aplinkybių jau gerai neatsimena, nes tai jau buvo daugiau nes prieš vienerius metus, jis kartu su J. S. ėjo keliu į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, dar buvo šviesu. Jiems einant prie jų privažiavo kaltinamasis A. Ž., ir liepė, kad jie sumokėtų po 1000 Lt už sulaužytas jo motinai priklausančio buto, duris. Kaltinamasis sėdėdamas automobilyje, atidarė lango stiklą ir reikalavo pinigų už sudaužytus namo duris ir prigrasino, kad jeigu jis su J. S. nesumokės pinigus, juos sumuš. Nukentėjusysis nurodė, kad jis su J. S. durų nedaužė, nebuvo priėję prie kaltinamojo buto durų, bet jam pasakė, jog nueis ir pažiūrės jo motinai priklausančiame name, buto duris, nes jis prigrasino, kad atveš savo draugus, kurie išžudys jų šeimas. A. Ž. buvo agresyviai nusiteikęs, grasino piktai, jie labai išsigando. Nukentėjusysis parodė, kad buvo turėjo konfliktą su kaltinamojo broliu K. lauke prie jų namo, net susimušė, tačiau jokių durų negadino. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Nurodė, kad kaltinamajam atleidžia ir atsisako nuo civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S., teismui parodė, kad tiksliai datos neprisimena, bet prieš 2 metus, eidami kartu su J. M. į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, prie jų automobiliu privažiavo A. Ž. ir pasakė, kad jo brolis A. ir J. M. sudaužė jo buto duris ir, kad jeigu jie nesumokės jam po 1000 Lt, tai sudegins jų namus, grasino ir jo šeimai ir J. M.. Kaltinamasis A. Ž. kalbėjo rimtai, piktai ir buvo agresyviai nusiteikęs. Jie išsigando, kad A. Ž. gali įvykdyti savo grasinimus, juos sumušti, aplinkui žmonių nebuvo, todėl jiems buvo baisu. Šiuo metu jie atleidžia kaltinamajam, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio atsisako.

Nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. įstatyminis atstovas – tėvas A. S. nurodė, kad jis A. Ž. grasinimų negirdėjo, tik apie tai jam pasakojo sūnus, kuriuo jis tiki. Jis nurodė, jog ieškinio kaltinamajam jie nereikš ir jokių pretenzijų jam neturi.

2. Dėl savavaldžiavimo K. M. atžvilgiu

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. teismui parodė, kad tiksliai datos neprisimena, daugiau kaip prieš vienerius metus vakare apie 22.00 val. pas juos į namus atėjo kaltinamasis ir paklausė kur yra J. M., jis atsakė, kad brolis yra savo namuose, tada kaltinamasis pradėjo reikalauti sumokėti 2000 Lt ir be jokios priežasties jam sudavė vieną kartą ranka į veidą ir prigrasino, jei Juzefas nesumokės 1000 litų, tai jis išveš jo vaikus ir parduos užsienyje. Tuo metu namuose buvo sugyventinė I. F. su vaikais, kuri viską girdėjo. Kaltinamasis garsiai kalbėjo, buvo agresyvus, prikėlė nepilnamečius jau miegančius vaikus. Kaltinamasis sakė piktai, įtikinamai, jo grasinimus išgirdo už sienos gyvenanti motina ir sesuo ir atėjo pas juos. nes išgirdo triukšmą. Nurodė, kad šiuo metu pretenzijų kaltinamajam neturi, ieškinio atsisako.

Liudytoja I. F. parodė, kad yra nukentėjusiojo K. M. sugyventinė. Ji nurodė, kad tiksliai datos neatsimena, maždaug prieš 2 metus apie 22 val. vakaro, kai jau visi miegojo, atvažiavo kaltinamasis A. Ž. ir pradėjo daužytis į duris. Kai jie atidarė duris, A. Ž., kažką sakydamas K. M., trenkė jam ranka į veiką, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, prikėlė vaikus, grasino, jog išveš vaikus į užsienį, parduos juos, buvo baisu. Tada atbėgo K. motina ir sesuo, nes jos išgirdo triukšmą. Liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2009-11-27 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja I. F. parodė kokius smurtinius veiksmus jos sugyventinio K. M. atžvilgiu atliko A. Ž.. (b.l. 41-44).

Liudytoja M. M. teismui parodė, kad yra K. M. sesuo, gyvena kartu su motina ir dukromis. Brolis K. M. su savo šeima I. F. ir vaikais gyvena atskirai šalimais. Maždaug prieš metus, tiksliai datos neprisimena jau buvo vėlus vakaras, pas juos atvažiavo A. Ž., kuris kažką sakė K., po to matė, kaip A. Ž. sudavė jam kumščiu į veidą, tada ji nuėjo kviesti policiją. Ji girdėjo kaip kaltinamasis grasino broliui K. dėl kokių tai sugadintų durų. Liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2009-11-27 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja M. M. parodė kokius smurtinius veiksmus jos brolio K. M. atžvilgiu atliko A. Ž. (b.l. 47-50).

Kaltinamasis A. Ž. teismui parodė, kad 2009 m. tarp jo brolio K. G. ir K. M. įvyko konfliktas, kurio metu K. M. sudaužė motinai priklausančio buto duris. Kaltinamasis nurodė, kad jis yra atsakingas už buto tvarkymą, nes jo motina paliko jam įgaliojimą tvarkyti butą. Jo brolis sakė, kad buto duris sulaužė duris J. M.. Jis važiuodamas keliu į (duomenys neskelbtini), sutiko J. M. ir J. S., kuriems griežtai pasakė, jog jie sulaužė buto duris ir turi sumokėti, sakė kad sudarys sąmatą dėl durų remonto, mano, kad sudaužytų durų atsatymas kainuotų apie 2000 Lt. Jis pasakė J. M. ir J. S., kad jie sumokėtų 2000 litų, nes kitaip gali dar daugiau kainuoti. Tada J. pasakė, kad perduos tėvui jų pokalbį ir kas pasitars su broliu. Tada jis kalbėjo su J. S., ar jis jo brolis dalyvavo laužant motinos buto duris. Jis liepė pasitarti ir nuspręsti dėl pinigų, kalbėjo garsiai, nes buvo nepatenkintas dėl sudaužytų durų, kelis kartus vartojo necenzūrinius žodžius. Tada vyrai jam pažadėjo ateiti ir pažiūrėti kaip atrodo buto duris, bet taip jie ir neatėjo. Jis nurodė, kad durų remontas kainuos apie 2000 Lt. Kaltinamasis nukentėjusiesiems negrasino, jų visų atsiprašė.

Kaltinamasis parodė, kad nesulaukęs J. M. ir J. S., 2009 m. lapkričio mėn. vakare nuvažiavo pas K. M. į namus paklausti dėl J. M., tačiau K. M. sugyventinė jį apibarė, vartodama necenzūrinius žodžius, dėl ko jis supyko, tada K. M. griebė jį už rankos, o jis norėjo ištraukti savo ranką ir netyčia apdraskė K. M. Pas K. M. jis niekam negrasino, netriukšmavo, kalbėjo pakeltu tonu, nes buvo susinervavęs. Didelio triukšmo K. namuose nebuvo, jų vaikai neatsikėlė, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu I. F. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis liepė jai užtilti. Kaltinamasis nurodė, kad jis niekam negrasino, jo labiaus negrasino sudeginti namus, tik vartojo necenzūrinius žodžius.

Liudytoja S. M. teismui parodė, kad gyvena su sūnumi K. M. tame pačiame name, tik atskiruose patalpose. Prieš 2 metus vakare pas juos atvažiavo kaltinamasis, ji jau miegojo, bet išgirdo per sieną triukšmą, ten visi rėkė ir sūnaus vaikai. Nuėjusi pas sūnų, pamatė, jog yra sumuštas sūnus K. M., tada ji kaltinamojo paklausė, kodėl šis sumušė sūnų, tai kaltinamasis pradėjo keiktis, šaukė lauke dėl kokių tai pinigų ir išvažiavo. Girdėjo, kaip kaltinamasis rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau nesuprato, kokiu reikalu jis buvo atvažiavęs. Sūnus K. pasakė, kad jį sumušė A. Ž. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Iš MRU universiteto TMI Vilniaus skyriaus 2009-11-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog K. M., padaryti odos nubrozdinimai kairiame žande, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.(b.L17-18)

Iš 2009-12-03 MRU universiteto TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. M. kūno sužalojimo padarymo galimybė suduodant smūgį ranka, ant kurios bevardžio piršto buvo užmautas žiedas, nėra atmetama (b.l. 20-21).

2009-12-16 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nurodoma, bazinės stoties 13 A koordinatės nurodo, kad 2009-11-05 nuo 20.02 val. iki 21.23 val. A. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)(b.l. 70-79).

Pagal BK 294 str. dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Šių veiksmų dalyvis turi būti susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tokiu būdu kaltinamasis A. Ž. būdamas tikras jog jis, nors ir netesėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam priklausančią teisę reikalauti pinigus už sudaužytus buto duris.

Savavaldžiavimui svarbu dėl ko naudojamas smurtas – ar tam, kad įgyvendinti savo tariamą teisę, ar keršto bei panašiais tikslais, svarbūs veikos motyvai ir tikslas.

Kaltinamasis A. Ž. kaltę dėl inkriminuojamų jam nusikalstamų veikų nepripažįsta. Jo parodymai apie tai, kad jis negrasino nukentėjusiesiems, o tik norėjo išgauti pinigus už sudaužytus duris vertinami kritiškai ir atmetami, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams. Kaltinamasis neneigia to, jog jis sutikęs einančius J. M. ir J. S., jiems liepė iki 2009-11-05 sumokėti 2000 Lt už motinai priklausančio buto sudaužytas duris. Tačiau teismas neturi pagrindo tikėti jo tokiems parodymams, kadangi kaltinamojo parodymai yra nevienodi, ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai keitėsi, apklaustas 2009-11-23 jis tyrėjai nurodė, kad 2009 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) kaime pas M. nebuvo, jokių smūgių jam nesudavinėjo (b.l. 58, t.1), jau vėliau apklaustas 2009-12-29 pripažino, jog lankėsi pas M. (b.l. 63 ), o tai rodo, jog jis savo parodymuose nėra nuoširdus.

Byloje yra nustatyta, kad nuteistasis savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą. Kaltinamojo A. Ž. parodymai apie tai, kad jis fizinio smurto nenaudojo prieš K. M., o tik ranka jį apdraskė, norėdamas ištraukti savo ranką, vertinamas kritiškai ir atmetami, nes tokie jo parodymai prieštaraują nukentėjusiojo K. M., liudytojų I. F., M. M. parodymams, kurie yra vienodi ir išsamus ir jiems netikėti nėra pagrindo. Kaltinamais panaudodamas fizinį smurtą prieš K. M. siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad gauti pinigus už sudaužytus buto duris. Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo versijas, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus, bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, A. Ž. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Vertindamas kaltinamojo duotų parodymų objektyvumo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamųjų pasėdžių metu davė parodymus, būdami prisaikdinti. Aukščiau išvadintų liudytojų parodymai nėra prieštaringi, todėl netikėti tokiais liudytojų parodymais, teismas neįžvelgia pagrindo.

Tai reiškia, kad pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kvalifikuojami tokie savavaldžiavimo veiksmai, kuriuose nustatytas bent vienas iš kvalifikuojančių požymių. Taigi pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes kaltinamojo A. Ž. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 294 str. 2 d.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Taigi, ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais byloje įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamais A. Ž. savavaldžiavo panaudodamas psichinę bei fizinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkius nusikaltimus, kurie yra baigtas, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į veikos padarymo pobūdį ir intensyvumą. Į tai, kad turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę (areštas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 313 str. str., teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. (1 epizodas) ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. (2 epizodas) ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti, iš dalies sudedant bausmes ir subendrintą galutinę bausmę A. Ž. skirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su A. Ž. 2011-01-28 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir prie 2011-01-28 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės pagal šį nuosprendį, pakeičiant arešto bausmę laisvės atėmimu bausme 2 mėn. 10 d. ir galutinę subendrintą bausmę A. Ž. nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. Ž. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-11-10.

Į bausmės laiką įskaityti A. Ž. pagal 2011-01-28 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. Ž. iki įsiteisės nuosprendis pakeisti į suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska