Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. liepos 2 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – motiną Z. G., kuriai kilusio konflikto metu sudavė vieną smūgį kėde į galvą, dėl ko Z. G. griuvo ant grindų, atsitrenkė į virtuvės baldus, taip jai padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, kairio peties srityje, kairio sėdmens viršutiniuose kvadrantuose, kairio klubo srityje, muštinę žaizdą pakaušio srityje, dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą ir tokiais veiksmais Z. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2022 m. liepos 2 d. svečiavosi pas tėvus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo mama Z. G., tėvas V. G., žmona I. G., jos broliai, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir jo mamos kilo žodinis konfliktas dėl brolio, jie su mama apsilaistė alumi. Tuomet jis supykęs, apie 1 val., mamai išeidinėjant iš virtuvės, sviedė į ją kėdę, kuri nukrito maždaug ant galvos, ties petimi, mama prisidengė galvą, krito ant grindų, atsitrenkdama į šalia buvusius baldus. Tuo metu kambaryje buvo tik tėtis, jo žmona su vienu iš brolių buvo kieme, kitas žmonos brolis jau miegojo. Jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tam įtakos turėjo išgertas alkoholis, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl mamai suteikto gydymo (t. 2, b. l. 115).

Nukentėjusioji Z. G. patvirtino, kad 2022 m. liepos 1 d. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Su ja kartu buvo jos vyras V. G., marti I. G., apie 21 val. atvyko sūnus E. G., namuose vartojo alkoholį. Maždaug apie 1 val., jau buvo 2022 m. liepos 2 d., ji, vyras ir sūnus buvo virtuvėje, sūnus E. G. pradėjo apkalbinėti jos kitą sūnų, ji išreiškė nepasitenkinimą dėl to. Tuomet E. G. ją apliejo alumi, tada ji jį apliejo alumi taip pat. E. G. supyko, pradėjo viską mėtyti nuo stalo ant grindų. Ji nusprendė išeiti iš virtuvės, tačiau jai išeidinėjant, staiga pajuto didelį skausmą galvos srityje ir nukrito ant žemės. Buvo praradusi sąmonę, ją pakėlė vyras, jai iš galvos bėgo kraujas, jos pirštas buvo ištinęs. Jai vyras pasakė, kad sūnus trenkė jai į galvą su medine kėde, matyt, ji intuityviai dengėsi galvą ranka, dėl ko buvo sužalotas pirštas. 2022 m. liepos 4 d. apie 12 val. jai pasidarė labai silpna, pradėjo skaudėti galvą ir ją vyras nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykus į Druskininkų ligoninę ją apžiūrėję medikai jai konstatavo dešinės rankos bevardžio piršto lūžimą, kirstinę žaizdą galvos srityje, bei smegenų sutrenkimą. Civilinio ieškinio savo sūnui nereikš (t. 1, b. l. 74–79, 84–87).

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą virtuvėje, kur vyko konfliktas, kurioje vietoje ji buvo, kai buvo sužalota. Nurodyta jos buvimo vieta – už stalo (lango pusėje), šioje vietoje ji nukrito ant nugaros t. 1, b. l. 92–95).

Liudytojas V. G. patvirtino, kad 2022 m. liepos 1 d. buvo namuose, juose taip pat buvo žmona Z. G., marti I. G., apie 21 val. atvyko ir sūnus E. G. Visi sėdėjo virtuvėje, buvo geriamas alkoholis. Jau 2022 m. liepos 2 d. apie 1 val., sūnus E. G. pradėjo priekaištauti žmonai dėl kito jų vaiko. Žmona Z. G. paklausė, kodėl jis visada išgėręs kalba apie tą patį. Sūnus apliejo žmoną alumi, o pastaroji atsakė tuo pačiu. Sūnus labai supyko, atsistojo, paėmė medinę kėdę ir iš nugaros smūgiavo ja jo žmonai į galvą. Smūgio metu žmona prisidengė galvą ranka. Žmona nukrito ant žemės, prarado sąmonę. Jis iš karto pribėgo prie žmonos, matė, kad jai iš galvos bėga kraujas, jis pradėjo kraują valyti. Žmonai atgavus sąmonę, ji nuėjo į vonią nusiprausti, jis ramino sūnų, sūnus susigraudino dėl savo veiksmų ir nuėjo miegoti. 2022 m. liepos 4 d., jis žmoną nuvežė į Druskininkų ligoninę, nes jai pasidarė bloga. Apžiūrėję medikai konstatavo jai dešinės pusės rankos bevardžio piršto lūžimą, kirstinę žaizdą galvos srityje ir smegenų sutrenkimą (t. 1, b. l. 121–126, 131–138).

Savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė virtuvę, kurioje prie stalo įvyko konfliktas; jis parodė sofą, ant kurios sėdėjo E. G., o tiesiai prieš jį, kitoje stalo pusėje, sėdėjo Z. G.; iš šios vietos jai einant, jai buvo suduotas smūgis (t. 1, b. l. 143–158).

Liudytoja I. G. patvirtino, kad nuo 2022 m. birželio 29 d. ji svečiavosi pas vyro tėvus sodyboje (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 1 d. vakare atvyko ir jos vyras E. G., sodyboje buvo ir jos broliai A. A. ir D. A. Jie tą vakare lengvai šventė, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo momentu jos vyras pradėjo pyktis su Z. G., tačiau neįsidėmėjo, dėl ko konkrečiai kilo konfliktas. Z. G. ūmaus būdo, kai E. G. ją apliejo alumi, ji jį apliejo taip pat, pradėjo šaukti ant sūnaus, ji dar bandė raminti anytą, tačiau jai nepavyko, todėl ji su broliu išėjo į kiemą parūkyti. Jie kieme buvo apie 15–20 minučių, ji girdėjo, kad vyksta barnis, kažkuriuo momentu anyta atsidarė duris ir įspyrė jai į nugarą. Tuomet ji sugrįžo vidun, pamatė, kad virtuvėje sulietos grindys, buteliai išvartyti, buvo daug šukių. Ji sutvarkė virtuvę ir nuėjo miegoti. Kitą dieną ji mažai bendravo su anyta, nematė, ar jos galvoje buvo kokių nors sužalojimų (t. 1, b. l. 166–169).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra gyvenamosios sodybos virtuvės patalpa (duomenys neskelbtini); virtuvės viduryje stovi medinis stalas, šalia jo – medinės kėdės; vienoje stalo pusėje stovi sofa, kitoje – medinė kėdė; už šios medinės kėdės stovi staliukas, spintelė (t. 1, b. l. 20–27).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kėdė, kuria smūgiuota; kėdė medinė, mediniu atlošu (t. 1, b. l. 28–37).

Specialisto išvada nustatyta, kad Z. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio sėdmens viršutiniuose kvadrantuose, kairio klubo srityje, muštinė žaizda pakaušio srityje, dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 48–49).

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad Z. G. nustatyti galimo smurto požymiai – sužalojimai dešinės rankos bevardžiame piršte bei kirstinė žaizda galvoje (t. 1, b. l. 67–69).

Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad E. G. motina yra Z. G. (t. 2, b. l. 57–59).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas neblaivus, nesusivaldė ir konflikto metu smūgiavo mamai Z. G. medine kėde, dėl ko ji nugriuvo ir susižalojo. Šiuos kaltinamojo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojo V. G. parodymai, kurie patvirtina, kad nuo smūgio kėde Z. G. rankomis dengėsi galvą, po E. G. suduoto smūgio nukrito. Sugretinus kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymus, jų parodymų patikrinimo metu nurodytas jų buvimo vietas ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji griuvo ant grindų, už jos buvo įvairūs baldai, todėl krisdama galėjo patirti ir kitus sužalojimus, ne tik tuos, kuriuos padarė kaltinamojo mesta kėdė. Šiuos įrodymus sugretinus su specialisto išvada matyti, kad nuo šio smūgio kėde, Z. G. dar ir parkritus, padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio sėdmens viršutiniuose kvadrantuose, kairio klubo srityje, muštinė žaizda pakaušio srityje, dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Visi šie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad 2022 m. liepos 2 d. E. G. smūgiavo motinai Z. G. kėde, dėl ko ji nukrito ir susižalojo.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-746/2016). ???

Aptartame kontekste pažymėtina, kad E. G. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. E. G., būdamas jaunesnio amžiaus, fiziškai stipresnis, medine kėde smūgiavo nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, todėl suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali ją sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.??? Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sveikatos sutrikdymo pasekmes.

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad Z. G. yra E. G. mama. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, todėl pripažintina, kad E. G. sužalojo savo artimąjį giminaitį.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad E. G. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui, nes Z. G. sirgo ilgiau nei dešimt dienų, bet jai nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.

II. Dėl bausmės paskyrimo

E. G. neteistas (t. 2, b. l. 61–62), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 64), vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 65). Jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). E. G. neteistas, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau sunkių pasekmių jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė, ji padaryta spontaniškai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, nukentėjusi nereiškia jam jokių pretenzijų, neprašo griežtos bausmės. Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką bei jos pasekmes apibudinančias aplinkybes, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjusi neprašo griežtos bausmės, po šios nusikalstamos veikos E. G. kitų teisės pažeidimų nepadarė, jis užsiima individualia veikla, kas patvirtina, kad yra socialiai atsakingas ir jo elgesys gali būti koreguojamas nustatytais įpareigojimais jam liekant visuomenėje. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl E. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

III. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 48–55), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, E. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. G. atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu įpareigoti E. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.