- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-08
- Bylos Nr.
- 1N-4/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Šeškauskas
- Advokatai
- Vytautas Savčiukas
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 74 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjo perduotino asmens A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. D. Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, numatytas Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2¹ skyriaus 1 punkte ir nurodytas 2007-10-10 šios valstybės kompetentingos teisminės institucijos išduotame Europos arešto orderyje (toliau – EAO).
Teisėjas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta EAO bei baudžiamosios bylos Nr. 04-1-718-06 medžiaga, išklausęs dalyvaujančių posėdyje asmenų paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) gautas Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės Estijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybės prokuratūros 2007-10-10 išduotas EAO dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. D. . Šis orderis išduotas Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutarties skirti A. D. kardomąją priemonę – suėmimą pagrindu.
Europos arešto orderyje nurodyta, kad Estijos Respublikos tiriamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos pilietis A. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytas Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2¹ skyriaus 1 punkte (grupės asmenų padarytas neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas siekiant gauti naudos).
Išdavusi EAO Estijos Respublikos teisminė institucija prašo A. D. perduoti baudžiamajam persekiojimui už 3 nusikalstamas veikas, o būtent už tai, kad:
laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo iki 2005 metų lapkričio mėnesio, veikdamas grupe su A. K. , M. M. , A. S. , K. Š. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tris kartus iš Nydelandų į Estiją gabeno iš viso apie 120 kg hašišo ir vieną kartą 4-5 kg marihuanos, t. y. didelį kiekį narkotinių medžiagų; laikotarpiu nuo 2005 metų lapkričio mėnesio iki 2006 metų spalio 21 dienos, veikdamas grupe su A. K. , M. M. , A. S. ir K. Š. , penkis kartus per Estiją iš Nyderlandų į Rusiją gabeno iš viso apie 500 kg hašišo, t. y. didelį kiekį narkotinių medžiagų; 2006 metų spalio mėnesį, veikdamas grupe su A. K. , M. M. , A. S. ir K. Š. , iš Belgijos į Estiją neteisėtai gabeno didelį kiekį įvairių narkotinių medžiagų (hašišo, marihuanos, ekstazio, kokaino), tačiau krovinys nepasiekė tikslo, nes 2006 m. spalio 21 d. A. D. buvo sulaikytas Marijampolės pasienio poste Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.
Generalinės prokuratūros pareiškime dėl perdavimo pagal EAO nurodoma, kad aukščiau minimos nusikalstamos veikos yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002-06-13 Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašą, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė. Veika, kurios padarymu įtariamas A. D. , pripažįstama nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriuje dėl A. D. atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-718-06 dėl vieno iš tų nusikalstamų veikų, kurios pagrindu Estijos Respublika išdavė EAO, epizodo. Baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-718-06 A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, todėl pagal Estijos Respublikos išduotą EAO A. D. Lietuvoje nebuvo sulaikomas.
2007-11-23 Generalinėje prokuratūroje A. D. buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. D. atsisakė būti perduotas EAO išdavusiai Estijos Respublikai pagal BPK 75 straipsnyje numatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007-11-30 nutartimi, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. D. perdavimo Estijos Respublikai pagal EAO, nutarė jį perduoti.
Teismas nutartyje nurodė, kad nėra jokių privalomų EAO nevykdymo pagrindų, išvardintų Sprendime 2002/584/TVR ir BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti A. D. Estijos Respublikai. Taip pat teismas nustatė, kad yra vienas neprivalomo neperdavimo pagrindas, nes dėl nusikalstamos veikos, EAO E dalyje pažymėtos 3 numeriu, Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinės tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad perduotinas asmuo įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas Estijos Respublikoje, o ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikoje atliekamas dėl narkotinių medžiagų gabenimo į Estiją, taip pat į tai, kad Estijos Respublika sutinka perimti Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą ir jos tyrimą užbaigti, teismas nutarė A. D. perduoti Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Taip pat teismas pastebėjo, kad, perdavus A. D. Estijos Respublikai, minėtos nusikalstamos veikos bus ištirtos greičiau ir išsamiau.
Šalies argumentai
Perduotinas asmuo A. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007-11-30 nutartį dėl jo perdavimo Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui arba atidėti perdavimą pagal EAO, kol bus baigtas su juo susijęs ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikoje.
Perduotinas asmuo skunde teigia, kad Estijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra įvykdęs jokių nusikaltimų, ypač tų, kurie jam inkriminuojami. Taip pat A. D. skunde nurodo, kad nėra supažindintas su 2007-10-03 Harju apygardos teismo nutartimi dėl jo suėmimo. Jis teigia, kad nesupranta, kodėl būtent Harju apygardos teismas priėmė šią nutartį, kai bylos tyrimas vyksta Taline. Be to, jis mano, kad buvo grubiai pažeista jo teisė į gynybą, nes jis turėjo būti iškviestas į teismo posėdį, kurio metu buvo sprendžiama dėl jo arešto, ir turėjo paaiškinti savo poziciją, taip pat mano, kad jam turėjo būti suteikta galimybė apskųsti tokį sprendimą. Skunde A. D. taip pat nurodo, kad Estijos pareigūnai jam pareiškė įtarimą dėl to paties epizodo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas pradėtas ir Lietuvoje.
A. D. teigimu, BK 9-1 straipsnio 4 dalies 5 punktas įtvirtina teismo teisę atsisakyti vykdyti EAO, jei jame trūksta informacijos apie nusikalstamą veiką. A. D. nuomone, šiuo atveju tokios informacijos trūksta, o Vilniaus apygardos teismas nepareikalavo pateikti jokių objektyvių įrodymų dėl veikos, kurią padaręs jis įtariamas. EAO nurodomos faktinės bylos aplinkybės netikslios, neaiškiai nurodomas narkotinių medžiagų kiekis bei jų gabenimo laikotarpiai. Taip pat perduotinas asmuo teigia, kad jis įtariamas EAO nurodytais laikotarpiais vežęs narkotines medžiagas į Rusiją, tačiau jo vizos galiojimo laikas neatitinka šių laikotarpių.
Be to, A. D. nurodo, jog ta aplinkybė, kad prokuratūra jam suėmimą pakeitė į kitas, švelnesnes, kardomąsias priemones, rodo, jog yra pagrindas, kad jis nebūtų perduotas Estijos Respublikai. Jis teigia, kad sutinka duoti parodymus ir vykti į Estiją su sąlyga, kad nebus sulaikytas. Taip pat, jo nuomone, šios nusikalstamos veikos turi būti tiriamos Lietuvos Respublikoje, nes jos atitinka BK 4 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, kurie nurodo, kad kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Be to, BK 5 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečiai už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos įstatymus, todėl, jo nuomone, jis negali būti perduotas užsienio valstybei baudžiamajam persekiojimui.
A. D. skunde teigia, kad Estijos įstatymas už tą pačią nusikalstamą veiką numato griežtesnę atsakomybę (laisvės atėmimą iki gyvos galvos), todėl, jo nuomone, jį perdavus Estijos Respublikai bus pažeistos BK 9-1 straipsnio 6 dalies nuostatos, draudžiančios perduoti Lietuvos Respublikos pilietį užsienio valstybei, jei šios valstybės įstatymai už veiką, dėl kurios jis perduodamas, numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Taip pat perduotinas asmuo atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas EAO išdavusiai valstybei nenustatė sąlygų, numatytų BK 9-1 straipsnio 7 dalyje, t. y. nenurodė, kad jei Estijos Respublika priims dėl A. D. apkaltinamąjį nuosprendį, tai jis turės būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Be to, perduotinas asmuo A. D. nurodo, kad 2006-10-21 jį sulaikius su narkotikų kroviniu Lietuvos Respublikoje jo veiksmai laikytini baigtiniu nusikaltimu, tuo tarpu Estijos Respublikoje šis nusikaltimas turėtų būti vertinamas kaip nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje, todėl vėlgi ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos turėtų vykti Lietuvoje.
Teismo posėdžio metu A. D. ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Perduotino asmens A. D. skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis išduoti A. D. Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, kuri aukštesniajame teisme revizuojama atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
Europos arešto orderis yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ str. 1 d.).
Šiuo atveju A. D. prašomas suimti ir perduoti kitai ES valstybei narei siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Estijos Respublikoje dėl veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tokio pobūdžio veika yra įrašyta į nusikalstamų veikų, išvardintų Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, baigtinį sąrašą. Tai reiškia, kad abipusis veikos baudžiamumas „in concreto“ (detaliai lyginti visus konkrečios sudėties požymius, bausmes) nėra tikrinamas. Užtenka, kad išdavusioji orderį valstybė įrodytų, jog pagal jos įstatymus veika, dėl kurios prašoma perduoti asmenį, atitinka vieną iš sąraše nurodytų veikų ir už ją išdavusiosios orderį ES valstybės narės baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta ne mažesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Aukštesniojo teismo teisėjas nenustato, kad iš Estijos Respublikos gautame EAO yra esminių trūkumų dėl jo turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Skundžiamame EAO yra nurodoma, kad A. D. prašomas perduoti baudžiamajam persekiojimui už 3 nusikalstamas veikas, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2¹ skyriaus 1 punkte. Tai, kad dvi veikos yra aprašytos kaip turinčios tęstinių veikų požymių, nėra pagrindas teigti, kad aplinkybės netikslios, neaišku, už kiek veikų prašoma perduoti baudžiamajam persekiojimui.
EAO esančių nusikalstamų veikų aprašymas iš esmės atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalies e punkte esančius reikalavimus, g punkte esantis reikalavimas nurodyti kitas nusikalstamos veikos aplinkybes išduodant orderį nėra privalomas. 8 straipsnio 1 dalies c punkte esantis reikalavimas taip pat nepažeistas, nes EAO B dalyje nurodytas orderio pagrindas – Estijos Respublikos kompetentingo teismo – Harju apygardos teismo 2007-10-03 sprendimas dėl suėmimo taikymo. Šio sprendimo (teismo nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo revizija nėra vykdančiosios EAO institucijos kompetencija. Tai, kad Harju apygardos teismas yra vienas iš Talino teismų, įgaliotas spręsti suėmimo klausimus, teismo posėdžio metu paaiškino prokurorė.
A. D. nurodo, kad Estijos Respublikos įstatymas, už kurį prašoma perduoti persekiojimui, yra griežtesnis negu Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje esanti norma, nes už tą pačią nusikalstamą veiką numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Todėl mano, kad jo perdavimas negalimas, nes bus pažeistos BK 9¹ straipsnio 6 dalies nuostatos. Tačiau šis argumentas nėra teisingas. BK 9¹ straipsnio 6 dalyje esantis draudimas perduoti asmenį baudžiamajam persekiojimui esant galimybei, jog jam išdavusiojoje EAO šalyje gali būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, šiuo atveju nėra absoliutus. Perdavimas negalimas tik tuo atveju, jei EAO išdavusiosios valstybės įstatymai nenumato nuteistajam galimybės ne vėliau kaip atlikus 20 metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo. EAO H dalyje 5 lape yra nurodyta, kad Estijos Respublikoje yra priimti malonę reglamentuojantys įstatymai, kuriais remiantis nuteistasis tuoj po nuosprendžio įsigaliojimo gali prašyti malonės komisiją nagrinėti, o prezidentas turi teisę patenkinti prašymus dėl atleidimo nuo bausmės vykdymo ar bausmės sušvelninimo.
EAO, t. y. ES viduje vykdomo tarptautinio teisinio bendradarbiavimo formos, realizavimo mechanizmas paremtas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl sprendžiant asmens perdavimo klausimą orderyje esančių nusikaltimų aplinkybės ir kaltės įrodymai nėra tiriami. Skirtingai negu prašymuose dėl ekstradicijos, prašant perduoti pagal EAO nėra reikalaujama nurodyti pagrindinių duomenų, kuriais grindžiamas įtarimas. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Todėl netenkintini A. D. skunde esantys prašymai tikrinti bylos duomenis dėl narkotinių medžiagų kiekio, vizos į Rusiją galiojimo aplinkybių, teismo posėdžio metu išsakyti gynėjo prašymai pateikti išsamius kaltės įrodymus. Su šiais duomenimis perduotinas asmuo turės teisę susipažinti atliekamo bylos tyrimo metu, o duomenys apie perduotino asmens vizitų į Rusiją aplinkybes jo paties prašymu galės būti tikrinami atliekant ikiteisminį bylos tyrimą, o jei byla pasieks teismą, tai bylą nagrinėjant teisme.
Teismas, spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Estijos Respublikai. Tai Vilniaus apygardos teismas atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ir dėl vienos veikos nustatė neprivalomą neperdavimo pagal EAO pagrindą. BK 9¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte esantis fakultatyvus atsisakymo vykdyti EAO pagrindas vykdančiajai EAO teisminei institucijai pareigos atsisakyti perduoti prašomą asmenį nesukuria. Nustatant, kad toks pagrindas neįpareigoja neperduoti A. D. , pagrįstai atsižvelgta į prašymo specifiką: susiklosčiusias baudžiamojo persekiojimo perdavimo ir perėmimo tarp abiejų valstybių narių aplinkybes, į tai, kad dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų persekiojamas ne vien A. D. , o daugelyje ES šalių veikusi bendrininkų grupė, kurios daugumą sudaro būtent Estijos Respublikos gyventojai, į konkrečias veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad paslėptas narkotinių medžiagų krovinys buvo gabenamas būtent į Estijos Respubliką. Nei Sprendimo 2002/584/TVR 3 straipsnyje, nei BK 9¹ straipsnyje nėra įtvirtintas kategoriškas reikalavimas vykdant EAO laikytis būtent teritorinės jurisdikcijos principo reikalavimų.
EAO sistema yra ES priklausančių valstybių baudžiamojo teisinio bendradarbiavimo forma, pasireiškianti ir tuo, kad vykdant EAO neieškomi ir nenagrinėjami kitokie galimi baudžiamosios prievartos taikymo pagrindai. Vykdant EAO dėl veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visų pirma siekiama garantuoti bendrasąjunginius ES interesus, todėl, kalbant apie perdavimo pagal EAO institutą, yra atsisakyta tradicinių ekstradicijos taisyklių, tokių kaip aukščiau minėta abipusio veikos baudžiamumo taisyklė bei piliečių ekstradicijos nevykdymo taisyklė. Todėl skunde esanti nuoroda, kad Lietuvos piliečių perdavimas iš viso negalimas, o jie už nusikaltimus užsienyje turi būti persekiojami ir teisiami tik Lietuvoje, yra neteisinga.
A. D. skunde atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas EAO išdavusiai valstybei nenustatė sąlygų, numatytų BK 9¹ straipsnio 7 dalyje, t. y. nenurodė, kad jei Estijos Respublika priims dėl A. D. apkaltinamąjį nuosprendį, tai jis galės būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Išties BK 9¹ straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta galimybė nustatyti EAO išdavusiai valstybei narei sąlygą, kad pastaroji grąžintų perduotą Lietuvos Respublikos pilietį į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jei tokia bausmė būtų paskirta ir jeigu to paprašytų perduotasis asmuo. Tokią pačią galimybę numato Sprendimo 2002/584/TVR 3 straipsnio 3 punktas. Todėl perduotajam asmeniui tokios sąlygos prašant, ji nustatytina. Dėl to nutartis keistina.
Aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti: papildomai nustatyti sąlygą, kad perduotas Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikos pilietis A. D. priėmus Estijos Respublikoje nuosprendį privalo būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Kitos nutarties dalies nekeisti ir palikti ją galioti.