Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-379-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-06
Bylos Nr.
2A-379-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
F. Š.
Ieškovas
UADB „Seesam Lietuva”
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-379-275/09

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5.; 42.10.;

121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. balandžio 6 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant V.Kamašinienei,dalyvaujant Ieškovo atstovui S.Gimžauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo F. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva” ieškinį atsakovui F. Š. dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti 999,50 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteitą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-11-09 šalys pasirašė automobilio ir keleivių savanorišką draudimo sutartį Nr. 270/013886/2005. Ieškovas šia sutartimi įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą, o atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas, kurių bendra suma yra 3 998 Lt. Sutartis galiojo nuo 2005-11-09 iki 2006-11-09. Nors paskutinė draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2006-08-09, tačiau atsakovas iki šiol sumokėjo ieškovui tik 2 998,50 Lt ir liko skolingas 999,50 Lt. Paskutinės įmokos nesumokėjo, kaip aiškina atsakovas, dėl to, kad jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau atsakovas buvo sulaikytas iki 2006-09-20, todėl atsakovui niekas netrukdė po to kreiptis į draudimo kompaniją rašytiniu prašymu nutraukti draudimo sutartį. Atsakovas to nepadarė, todėl draudimo sutartis galiojo visą numatytą laikotarpį, už kurį buvo suteikta draudimo apsauga.

2007-11-27 šioje civilinėje byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo iš F. Š. UADB „Seesam Lietuva” naudai priteista 999,50 Lt nuostolių, 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,40 Lt žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

2007-12-18 atsakovas F. Š. pateikė prieštaravimus, iš kurių matyti, jog atsakovas su ieškiniu nesutinka, todėl 2007-11-27 preliminarų sprendimą prašė panaikinti ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2008-11-21 galutiniu sprendimu 2007-11-27 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad remiantis bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 5.4.2. punktu, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį, raštu pranešdamas apie tai draudikui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki nutraukimo. Rašytinio prašymo, kuriame būtų aiškiai išreikšta draudėjo valia nutraukti draudimo sutartį, F. Š. iki šiol nepateikė nei ieškovui UADB „Seesam Lietuva“, nei savo draudimo brokerei R. M. Atsakovas paaiškino, kad jis draudikui pranešti raštu apie sutarties nutraukimą neturėjo galimybės, kadangi nuo 2006-06-09 iki 2006-09-20 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Savo ruožtu, byloje įrodyta, kad F. Š. buvo paleistas 2006-09-20, kai draudimo sutarties terminas pasibaigė 2006-11-09. F. Š. paaiškino, kad jis nesikreipė į draudėją dėl sutarties nutraukimo nuo 2006-09-20 iki 2006-11-09 todėl, jog jis nežinojo, kad jam reikia kažkur važiuoti norint nutraukti draudimo sutartį. Be to, F. Š. patvirtino, kad jis turėjo draudimo sutarties taisykles, tačiau jų gerai nesuprato, nes nelabai supranta lietuvių kalbos. Teismas sprendė, kad atsakovas elgėsi neapdairiai, neatsakingai bei per aplaidumą paleistas iš suėmimo tinkamai apie sutarties nutraukimą neinformavo nei ieškovo, nei draudimo brokerio, tuo pažeisdamas bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 5.4.2. punktą. Be to, byloje pagrįstai įrodyta, kad atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą, apie tai nepranešdamas ieškovui UADB „Seesam Lietuva“, tuo pažeisdamas Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 18 dalies reikalavimus, kurie aiškiai reglamentuoja tvarką, kaip tarp šalių turi būti keičiama informacija. Ieškovas 2006-10-16, t.y. dar galiojant draudimo sutarčiai, registruotu laišku atsakovui išsiuntė priminimą apie esamą įsiskolinimą sutartyje nurodytu adresu, tačiau priminimo įteikti nepavyko. 2007-02-13 atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis priminimas apie esamą įsiskolinimą sutartyje nurodytu adresu, tačiau priminimo įteikti nepavyko. Tik nustačius atsakovo pakeistą gyvenamąją vietą, priminimą apie esamą įsiskolinimą atsakovui pavyko įteikti 2007-03-21, t.y. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui. Teismas nustatė, kad nei atsakovas, nei jo atstovas, sutarties nustatyta tvarka nesikreipė į ieškovą, kad paaiškintų susiklosčiusią situaciją bei iškilusias prievolės įvykdymo kliūtis. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Teismas padarė išvadą, kad draudimo sutartis galiojo visą numatytą laikotarpį, už kurį buvo suteikta draudimo apsauga, nes jeigu kas būtų atsitikę automobiliui, draudimo kompanija buvo įsipareigojusi atlyginti padarytą žalą, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui dėl jo neteisėto neveikimo atsiradusius netiesioginius nuostolius - pajamas, kurias ieškovas pagrįstai ketino gauti atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas F. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008-11-21 galutinį sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog draudimo sutartis neteko tikslingumo po atsakovui skirtos kardomosios priemonės (suėmimo) ir transporto priemonės arešto, jis kreipėsi į draudiko atstovę, t.y. UADBB „Rizikos partneriai“ direktoriaus pavaduotoją R. M., dėl draudimo sutarties nutraukimo ir ji užtikrino, kad sutartis bus nutraukta. 2007-03-03 atsakovui gavus priminimą Nr. PRIM-160/07 dėl draudimo įmokos sumokėjimo jis vėl kreipėsi į minėtą draudiko atstovę, kuri paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, o draudimo sutartis Nr. 270/013886/2005 nutraukta ir jokių įmokų mokėti nereikia. Tačiau 2007-11-29 atsakovas gavo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007-11-27 preliminarų sprendimą dėl 999,50 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo UADB „Seesam Lietuva“ naudai. Teismas priimdamas galutinį sprendimą vadovavosi tuo, kad atsakovas pažeisdamas bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 5.4.2. punktą, elgėsi neapdairiai, neatsakingai bei per aplaidumą tinkamai neinformavau ieškovo, nei draudimo brokerio, per kurį buvo sudaryta draudimo sutartis ir su kuriuo nuolat buvo betarpiškai bendraujama, apie draudimo sutarties nutraukimą. Teismas priimdamas galutinį sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o būtent, kad teismas nevertino tai, jog draudimo brokerė R. M. teismo posėdyje patvirtino, kad ji telefonu buvo informuota apie sutarties nutraukimą, taip pat, kad atsakovas keletą kartų, t.y. gavęs iš ieškovo raginimą sumokėti įmoką, kreipėsi į R. M., kuri patikino, kad įvyko nesusipratimas, o draudimo sutartis Nr. 270/013886/2005 nutraukta ir jokių įmokų mokėti nereikia. Be to, teismo posėdžio metu R. M. patvirtino, kad sudarant draudimo sutartį atsakovui nebuvo išaiškintos visos sąlygos, o būtent kaip turi būti nutraukiama draudimo sutartis, taip pat, kad jam buvo tik paaiškinta įmokų mokėjimo tvarka. Taisyklės buvo pateiktos lietuvių kalba, todėl lietuvių kalba surašytų sutarties sąlygų atsakovas nemokėdamas valstybinės kalbos negalėjo tinkamai suprasti. Visus su draudimu susijusius klausimus su R. M. atsakovas spręsdavo telefonu. Draudikas (brokeris), būdamas stipresniąja sutarties šalimi privalėjo atsakovui tinkamai ir suprantama kalba išaiškinti pagrindines sutarties sąlygas, tame tarpe ir sutarties nutraukimo tvarką. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti, tačiau to nebuvo padaryta nei sudarant draudimo sutartį, nei informavus apie sutarties nutraukimą telefonu. CK 6.193 str. nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaujantis Bendrųjų sutarties sąlygų 19.2 punktu, visi pranešimai, kuriuos sutarties šalys teikia viena kitai privalo būti pateikiami raštu. Taip pat pažymėta, kad draudimo tarpininkai nėra įgalioti priimti pranešimus. Todėl apelianto argumentas, jog jis elgėsi tinkamai ir apdairiai draudimo brokerę R. M. telefonu informuodamas apie sutarties nutraukimą, neatitinka tinkamo ir rūpestingai apdairaus asmens principo. Apie sutarties nutraukimo sąlygas apeliantas turėjo tinkamai informuoti draudiką pats arba pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu, pateikiant rašytinį prašymą dėl draudimo sutarties nutraukimo, nes akivaizdu, kad tinkamai raštu neinformavus draudiko apie ketinimą nutraukti draudimo sutartį pats draudikas to niekaip negalės sužinoti, o tai prieštarauja teisėtų lūkesčių (CK 1.2 str.) bei CK 6.200 str. 2 d. numatytam šalių bendradarbiavimo principui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, norėdamas nutraukti sutartį nesivadovavo draudimo sąlygomis ir kreipėsi ne tiesiogiai į ieškovą, bet į nepriklausomą draudimo tarpininką UADBB „Rizikos partneriai“, vadovaujantis CK 6.257 str. jis pats prisiima visą atsakomybę už šio asmens atliktus veiksmus vykdant sutartį. Apeliantas teigia, kad jam sudarant draudimo sutartį nebuvo išaiškintos visos draudimo sutarties sąlygos. Tačiau, atsakovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo sutartimi, bei jos sąlygomis. Jis pats, pasirašydamas sutartį, pripažino, kad su Automobilių savanoriško draudimo taisyklėmis Nr. 006 susipažino ir jų kopijas gavo. Automobilių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 006 1.2 p. įsakmiai nustatyta, kad draudimo sutartį sudaro ir jos neatskiriama dalimi yra laikomi: draudimo polisas ir visi jame nurodyti priedai, šios draudimo taisyklės ir Bendrosios draudimo sutarties sąlygos kaip neatsiejama šių draudimo taisyklių dalis, kitos draudimo sutarties sąlygos, dėl kurių draudėjas ir draudikas susitaria raštu. Todėl apelianto teiginys, kad atsakovas su Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis nebuvo supažindintas pasirašant draudimo polisą neatitinka objektyvios tikrovės. Jei apeliantas gavo Automobilių savanoriškojo draudimo taisykles Nr. 006, tai, būdamas atsakingas, atidus ir rūpestingas jis turėjo išsiaiškinti visas draudimo sutarties sąlygas, o ne tik mokėjimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2006 pripažino, jog tokio parašo buvimas yra tinkamas susipažinimo su draudimo sąlygomis įrodymas. Be to asmuo, pasirašydamas dokumentą, turi būti atidus ir rūpestingas, bei prisiima atsakomybę už parašu patvirtintas aplinkybes ar prisiimtus įsipareigojimus. Akivaizdu, jog joks protingas, rūpestingas ir atidus asmuo nepasirašinėtų sutarties su ja išsamiai nesusipažinęs. Toks apelianto pareiškimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam protingumo principui. Taip pat akivaizdu, jog joks bent minimaliai atsakingas asmuo nepasirašinėtų, jog susipažino su draudimo sutarties sąlygomis, jei su jomis iš tikrųjų nesusipažino. Remiantis CK 6.189 str. sutartis jos šalims turi įstatymo galią, taip pat CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, todėl apelianto elgesys, kai jis apeliuoja į sąžiningą sutarties aiškinimą neatitinka jo objektyvaus elgesio, kai jis atstovaujamas nepriklausomo draudimo tarpininko UADBB „Rizikos partneriai“ pasirinko draustis per ieškovo bendrovę. Nepriklausomo draudimo tarpininko funkcija yra draudėjui (šiuo atveju apeliantui) pasiūlyti labiausiai jo poreikius atitinkančią draudimo bendrovę, todėl apeliantas laisva valia rinkdamasis iš kelių draudimo variantų galėjo ir turėjo domėtis draudimo sąlygomis, todėl teiginys, kad jis nesuprato draudimo sąlygų ar jos nebuvo jam išaiškintos, neatitinka vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens principo (CK 6.248 str. 3 d.), bei neatleidžia nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Atsakovo argumentai, jog dėl draudimo sutarties su ieškovu nenutraukimo pagal atsakovo prašymą yra kaltas UADBB „Rizikos partneriai“ , reikšmingi būtų nagrinėjant ginčą tarp atsakovo ir UADBB „Rizikos partneriai“. Sudaręs sutartį su draudimo bendrovės atstovu UADBB “Rizikos partneriai“ ir sutartyje patvirtindamas, kad gavo UADBB „SEESAM Lietuva“ draudimo bendrovės Automobilių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 006 kopiją, atsakovas įsipareigojo nutraukti sutartį pagal šias taisykles, t.y. pagal 5.4.7 p. įgijo teisę nutraukti sutartį raštu pranešdamas apie nutraukimą prieš vieną mėnesį iki einamojo draudimo termino pabaigos. Atsakovas nurodo aplinkybes, iš kurių matyti, kad UADBB „Rizikos partneriai“ direktoriuas pavaduotoja R. M. galėjo suklaidinti atsakovą dėl to, kokiu būdu galim nutraukti sutartį su draudiku. Ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad atsakovas buvo suklaidintas kitos bendrovės darbuotojo. Tai, kad atsakovas pasitikėjo UADBB „Rizikos partneriai“ darbuotojais, yra jo rizika, o ieškovas negali būti atsakingas už savo atstovo UADBB „Rizikos partneriai“ veiksmus, nes draudėjas susitarė dėl sutarties nutraukimo ne su draudiku, o su juo atstovu, kuriuo yra kitas juridinis asmuo, kita bendrovė. Tai, kad atsakovas buvo netinkamai konsultuotas šio draudiko atstovo, kad neatliko tam tikrų veiksmų, dėl kurių draudimo sutartis nebuvo nutraukta, atsakomybė gali tekti šiam atstovui, o ne pačiam draudikui, kuris jokių įsipareigojimų dėl draudimo sutarties su draudėju nutraukimo neprisiėmė.

Atsakovas nurodo, kad draudikas, būdamas stipresniąja sutarties šalimi, privalėjo atsakovui tinkamai ir suprantama kalba išaiškinti pagrindines sutarties sąlygas, tame tarpe ir sutarties nutraukimo tvarką, tačiau negalima sutapatinti draudiko su draudiko atstovu brokeriu, kuris, patvirtindamas, jog yra draudiko atstovu, t.y. draudimo brokeriu, pasirašydamas už jį automobilių draudimo polisą (b.l.4) , turėjo pareigą supažindinti atsakovą su draudimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai, kad to nepadarė draudikas, yra nepagrįsti, nes draudimo brokeris sutartyje su atsakovu veikė kaip savarankiškas asmuo, ne tik kaip draudiko atstovas, todėl atsakomybė dėl to, kad draudėjas nebuvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, gali kilti tik asmeniui, kuris sudarė draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo veiksmą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius