Telšių apylinkės teismo nutarimas

2016-04-05 · Byla Nr. A2.6.-216-1007/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-05
Bylos Nr.
A2.6.-216-1007/2016
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00192-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Pažeidėjas
L. P.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-216-1007/2016

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00192-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2., 2.7.4.4., 2.14.3., 2.7.4.5. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2016 m. balandžio 5 d.

Naujoji AkmenėAkmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį traukiamas L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2016 m. kovo 19 d. apie 13.05 val., Akmenės r. sav., Balsių k., vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl ko apgadino kelio ženklus, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, žmonės nenukentėjo. L. P. pažeidė KET 5, 9, 127, 129.1, 219.2 punktų reikalavimus, dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto pažeidimo gailisi. Nurodė, kad pravažiavus Tryškius pradėjo snigti ir kelias pasidengė sniegu, važiuojant kelio vingiu užgeso automobilio variklis ir užsirakino vairas. Kelias buvo slidus, jis stabdė ir nuvažiavo nuo kelio, automobilis apsivertė. Kliudė du kelio ženklus. Policijai nepranešė, nes skubėjo į laidotuves, kur turėjo nešti karstą ir užkasti duobę. Policijai būtų pranešęs po laidotuvių. Su traktoriumi atvažiavęs mamos draugo pažįstamas ir dar priekyje važiavęs jos draugas ištraukė automobilį ant kelio. Automobiliu buvo galima važiuoti ir juo nuvažiavo į F. kiemą, kur paliko. Kol ištraukė automobilį užtruko neilgai, gal 10-15 min. Supranta, kad blogai padarė, kad nepranešė policijai, tai įtakojo laidotuvės, stresas, skubėjo. Įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, teismo prašė skirti kuo mažesnę baudą, nurodė, kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes planuoja išvykti dirbti į Angliją.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, nurodyta, kad pažeidimu padaryta 79,29 Eur žala.

Motyvuojamoji dalis

Be teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, jo kaltę patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulio M. B. 2016-03-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 86P-54686299-16; to paties pareigūno ir vyr. patrulio K. K. 2016-03-19 tarnybiniai pranešimai, 2016-03-19 eismo įvykio vietos schema ir įvykio nuotraukos, alkotesterio Drager Alcotest 7510 rodmenys, L. P. 2016-03-19 paaiškinimas, P. P. 2016-03-19 paaiškinimas, Valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ raštas ir lokalinė sąmata.

Ištyrus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad L. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo neteisėtos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, pažeidimų sudėtys įrodytos, nes jis padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės ir kito turto sugadinimą (apgadinimą), pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasitraukė iš eismo įvykio.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 33 straipsnyje nurodoma, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Tokiais atvejais taikomas nuobaudų subendrinimas, kuris gali būti atliekamas sudėjimo būdu, t. y. nuobaudų, numatytų už kiekvieną iš padarytų pažeidimų, sudėjimas visiškai ar iš dalies, arba taikant nuobaudų apėmimo principą, t. y. griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą. Nuobaudų subendrinimo būdą teismas parenka atsižvelgdamas į nuobaudos individualizavimo principą.

Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant nuobaudą L. P. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, neteistas, administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas, taip pat į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 ir 30² straipsniais administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina švelnesnioji administracinė nuobauda – straipsnių sankcijose numatytos baudos minimumas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

L. P. nedirba, nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ateityje darbui Anglijoje. Pažymėtina, kad teismas negali netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Teismo vertinimu, asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus, pareigingas ir nedaryti KET pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).

Taigi, dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės –negalėjimas įsidarbinti, materialinės padėties pablogėjimas – nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne teisės pažeidimą padariusio asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Šioje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, todėl jos nėra pakankamas pagrindas neskirti ar skirti trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume.

ATPK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažeidimu L. P. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ padarė 79,29 Eur nuostolį, todėl jis įpareigotinas jį atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Pripažinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, L. P. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigoti VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atlyginti pažeidimu padarytą 79,29 Eur (septyniasdešimt devynių eurų dvidešimt devynių ct) nuostolį.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skunde patenkinimą dienos. Mokant baudą būtina nurodyti Administracinių teisės pažeidimų registro objekto identifikavimo kodą (ROIK) 16056227859 ir įmokos kodą 1001. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą viename iš bankų:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 4763 40100 AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas

LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas

LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, VĮ „Šiaulių regiono keliai“.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.

Teisėja Daiva Domeikienė