- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- II-9-213/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- N. K.
- Kategorijos
- 48.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui Zigmantui Butvilui, suinteresuotam asmeniui N. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-03-30 nutarimo administracinėje byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2011 m. kovo 10d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2010 m. lapkričio 24d. patikrinus D. R. ir N. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jame vielos tinklo tvora užtverta Luknos ežero apsauginė juosta. Apsauginės juostos plotis šioje vietoje yra 10 metrų. Kairėje sklypo pusėje (žiūrint į Luknos ežerą) vielos tinklas nuimtas nuo ežero kranto atstumu 5 metrai, susuktas į ritinį ir paliktas, taip pat palikti du stulpai, prie kurių buvo pritvirtintas vielos tinklas. Likusiuose 5 metruose apsauginės juostos tvora palikta pilnai dešinėje sklypo pusėje vielos tinklo tvora įrengta iki pat vandens tokiu būdu yra užtverta visa Luknos ežero pakrantės apsauginė juosta. Pažeidimo faktas užfiksuotas foto nuotraukomis su video kamera. Šis pažeidimas buvo užfiksuotas ir 2010-09-22 atliekant Rūdiškių seniūnijos planinį patikrinimą. Neteisėtai užtvėrus vandens telkinio apsauginę juostą yra padarytas trunkamasis aplinkosauginis pažeidimas ir pažeista LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4d. 1p., ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 p.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2011-03-30 nutarimu Nr. AM067254 D. R. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51 ¹³ str. 1d. ir nubausta 750 litų bauda.
Šalies argumentai
D. R. pateikė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimu panaikinimo ir administracinės bylos jos atžvilgiu nutraukimo. Skunde nurodė, kad su Agentūros 2011 m. kovo mėn. 30 d nutarimo turiniu administracinio teisės pažeidimo byloje NR. VR-12.1 - 16 AM 067254 ir skirta jai bauda nesutinka, administracinė nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes surašant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros Administracinio teisės pažeidimo protokolą AM 065594, 2011m. kovo mėn. 10 d. VR - 12.1-16 ir priimant Nutarimą nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, priimti aktai neatitinka realios situacijos ir įstatymų, Protokolas yra surašytas viršijant įgaliojimus ir yra neteisėtas. Todėl administracinė nuobauda naikintina ir administracinė byla nutrauktina. Panaikinti nutarimą prašė dėl tokių motyvų: Pareigūnas, surašęs Protokolą kuriuo buvo užfiksuotas pažeidimas pagal ATPK 51¹³ 1 d., viršijo savo įgaliojimus, tuo grubiai pažeisdamas LR ATPK 259¹ straipsnio (Asmenys, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus) reikalavimus. LR ATKP 259¹ straipsnis nesuteikia teisės surašyti Administracinio teisės pažeidimo protokolą Aplinkos ministerijos organų pareigūnams už ATPK 51¹³ 1 d. pažeidimą administracinė byla pradėta neteisėtai, todėl nutrauktina. 2010 m. lapkričio mėn. 24 d. patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-165 (toliau Aktas) neatitinka individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 str. nustatyti bendrieji reikalavimai, taikomi individualiems administraciniams aktams. Specializuotas aplinkos apsaugos viešajam administravimui (valstybinei kontrolei) taikomas teisės aktas - Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau - AAVKĮ), jo 16 str. 3 dalis nustato specialius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimamiems individualiems administraciniams aktams taikomus reikalavimus. Agentūros surašytame Akte nei pareiškėjo, nei jokio kito atstovo(savininko), nei liudytojo nėra. Aktą pasirašė tik patys jį surašę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (už liudytoją taip pat). Taigi, Aktas surašytas neteisėtai, jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis bylose Nr. A5-1055-07, A-525-952-08). Todėl Aktas ir jo pagrindu priimtas Nutarimas naikintini kaip neatitinkantys AAVKĮ 16 str. 3 dalies reikalavimų, priimti viešojo administravimo subjektui nesilaikant teisėtumo principo, prieštaraujantys LVAT suformuluotoms teisės taikymo taisyklėms. Už Protokole ir Nutarime nurodytą pažeidimą netinkamai pritaikytas įstatymas. Atsakomybė už konkrečius Protokole ir Nutarime išvardintus pažeidimus yra numatyta LR ATPK 55 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų. LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 punkte ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkte yra atkartojami paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimai. Pritaikytas įstatymas ir skirta nuobauda savo griežtumu neatitinka Protokole ir Nutarime įrašyto aplinkosaugos pažeidimo esmės. Skiriant nuobaudą nebuvo įvertintos visos aplinkybės. Dėl ribotos galimybės lankytis man bendrosios nuosavybės teise priklausančiame Sklype pagal žodinį mano ir kito sklypo savininko N. K. susitarimą šio Sklypo priežiūrą faktiškai vykdė ir už tinkamą naudojimą buvo atsakinga N. K.. Būtent šia informacija vadovaudamiesi Agentūros pareigūnai dėl aplinkosaugos pažeidimų šiame Sklype 2008m. liepos mėn. 21 d. protokolą AM Nr. 051265 surašė ir nubaudė tik faktiškai atsakingą asmenį N. K.. Kad jai ir N. K. bendrosios nuosavybės teise priklausančio Sklypo priežiūrą N. K. vykdė tinkamai nebuvo jokių priežasčių abejoti. Tai patvirtina ir oficialiame „Baltijos aplinkos forumo tinklapyje (www.bef.lt) pateikta lentelė apie 2009 m. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos nurodymu vykdytus patikrinimus visoje Lietuvoje dėl nelegalių tvorų šalia vandens telkinių (pridedama). Šios lentelės 44 eilutėje yra nurodyta, kad Trakų rajono Luknos ežero (25.) pakrantė buvo tikrinta, tačiau pažeidimų nenustatyta. Pripažindami šį faktą, kad Sklypą faktiškai prižiūrėjo N. K. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai, visą informaciją bei raštus dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų nurodytame žemės sklype iki 2011-02-21 d. siuntė tik jai. 2010 m. rugsėjo mėn. 23 d. N. K. mane informavo, kad jai telefonu paskambinęs Pareigūnas pranešė, kad sklypo dalyje, besiribojančioje su Luknos ežeru, iki pat ežero tvora yra užtverta ežero pakrantė. Kaip įrodymą Trakų rajono agentūros aplinkos apsaugos inspektorius Zigmantas Butvilas elektroniniu paštu jai atsiuntė šios tvoros nuotraukas. Po kurio laiko ji gavo jai adresuotą Agentūros raštą Nr. VR-12,6-258 (2010-09-28) „Dėl galimo aplinkosauginio pažeidimo" (pridedama), kuriame buvo akcentuojama, kad Sklype yra iki pat vandens užtverta ežero apsauginė juosta ir tokiu būdu apribota galimybė fiziniams asmenims laisvai lankytis privačiame miške, ir buvo nurodyta kartu su bendrasavininke D. R. 2010-10-21 d. atvykti į Agentūrą. Nurodytu laiku nuvyko į Agentūrą, kur N. K. žodžiu bei raštu pateikė paaiškinimus dėl galimo aplinkosauginio pažeidimo. Agentūros pareigūnams buvo paaiškinta, kad Luknos ežero pakrantėje nei N. K. nei aš netvėrėme jokių tvorų ir buvo sudarytos visos sąlygos fiziniams asmenims laisvai lankytis šioje teritorijoje. Tai patvirtindama N. K. kartu su paaiškinimu pateikė kai kurių liudininkų raštiškus liudijimus bei paminėjo kitus asmenis, galinčius patvirtinti rašte išsakytus teiginiu. Tačiau šio susitikimo metu Agentūros pareigūnai neparodė noro įsigilinti į pateiktus argumentus ir tiesiog nurodė atvežtą raštą su priedais palikti už korespondencijos priėmimą atsakingai agentūros darbuotojai. 2010 m. lapkričio mėn. 29 d. N. K. paštu gavo 2010 m. lapkričio mėn. 24 d. patikrinimo aktą Nr. VR-12.10-165 , N. K. informavo D. R., kad gavo jai adresuotą Agentūros raštą,, Dėl galimo aplinkosauginio pažeidimo" (2010-11-26) Nr. VR-12.6-337),, kuriame jai buvo nurodyta kartu su bendrasavininke D. R., 2010-12-16 d. atvykti į Trakų rajono agentūrą. Kadangi tuo metu N. K. atvykti į agentūrą negalėjo, ji registruotu paštu Agentūrai išsiuntė raštą su išsamiais paaiškinimais dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų bei informavo, kad atvykti į agentūrą negalės.2011m. sausio mėn. 06 d. N. K. registruotu laišku buvo pakviesta į Agentūrą Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Kadangi šiame skunde nurodytą žemės sklypą faktiškai valdė ir jo priežiūrą vykdė N. K., D. R. suprato, kad protokolo surašymui gali būti reikalingi jos kaip bendrasavininkės paaiškinimai, todėl registruotu paštu pranešė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Agentūrai, kadangi 2011 vasario 23 d. būs išvykusi iš Lietuvos ir atvykti į protokolo N. K. surašymą negalės. 2011 m. vasario mėn. pabaigoje grįžusi į Lietuvą iš N. K. sužinojo, kad ji, būdama faktiškai atsakinga už Sklypo priežiūrą siekdama geranoriškai greičiau baigti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nesiekdama ginčo nagrinėjimo Teisme, nusprendė sumokėti administraciniame nurodyme pasiūlytą 250 Lt. sumą ir įvykdyti kartu su Administracinio teisės pažeidimo protokolu AM Nr 065591 (pridedama) atsiųstą Privalomą nurodymą Nr. VR - 12.2-1 (2011.01.13). Administraciniame nurodyme jai skirtą 250 litų baudą ji sumokėjo laiku, t.y. 2011 m. sausio mėn. 26 d. ir iki kovo 14 d. įvykdė privalomojo reikalavimo nurodymus. Atsakydama į D. R. adresuotą Agentūros raštą Nr. VR - 12.6-73 (2011-02-21), registruotu paštu 2011 kovo 10 d. (pridedamas kvitas) išsiuntė laišką su paaiškinimu, kad faktiškai sklypo priežiūrą vykdanti N. K. jau sumokėjo jai išsiųstame administraciniame nurodyme pasiūlytą 250 Lt. baudą ir pateikė tai patvirtinantį bankinį pavedimą Nr. 330. Taigi, nebūdama aplinkosaugos pažeidimo nei iniciatorius nei vykdytojas, pagrįstai tikėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra baigta. Atsižvelgiant į įvykių eigos seką bei Agentūros siunčiamų raštų turinį ir adresatą, suprato, kad dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų Agentūra nagrinėja N. K. iškeltą bylą ji dalyvauju joje tik kaip tretysis asmuo. Nepaisant to, kad apie pažeidimus tiesiogiai buvo informuojama tik N. K., visą laikotarpį ji geranoriškai bendradarbiavo su Agentūra, kartus su N. K. teikė paaiškinimus ir informaciją. Priimant Nutarimą Pareigūnas privalėjo atsižvelgti, kad Sklypo priežiūrą faktiškai vykdė N. K., visais galimo aplinkosaugos pažeidimo klausimais iki 2011 m. vasario 24d. Agentūra informaciją siuntė tik jai. D. R. jokia informacijos apie galimus aplinkosaugos pažeidimus iš Agentūros siunčiama nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeistos ATPK 257¹ straipsnio nuostatos, pagal kurias šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui turi būti siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje - asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. 2011 m. vasario mėn. 24 d. jai adresuotu registruotu paštu gautame rašte Nr. VR - 12.6-73 (2011-02-21) pateikta informacija neatitinka tikrovės: nurodyta, kad Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros 2010 m. lapkričio 26d .raštu Nr. VR - 12.6-337man buvo išsiųstas patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-165, kuriame buvo užfiksuotas aplinkosauginis pažeidimas man. nuosavybės teise priklausančiame Sklype. Taip pat teigiama, kad tuo pačiu raštu ji buvo kviesta atvykti į Trakų rajono agentūrą, bet nurodytu laiku neatvyko. Pareiškė, kad nei Agentūros 2010 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. VR - 12.6-337 nei patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-165 jai nebuvo išsiųsti. Akte esanti grafa apie išsiuntimą tuščia. Faktiškai šie rašte minimi dokumentai buvo registruotu paštu išsiųsti ir adresuoti tik sklypo bendrasavininkei N. K.. Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros 2010 m. lapkričio 26d. raštu Nr. VR - 12.6-337 atvykti į agentūrą buvo kviečiama ne ji, o N. K. „..kartu su bendrasavininke D. R...." Kviečiamas asmuo, t.y. N. K. atvykti į Agentūra negalėjo, tokiu būdu negalėjo vykti ir ji. Apie šių raštų egzistavimą ir juose pateiktą informaciją galėjo spręsti tiek, kiek apie tai ją informavo N. K.. Tame pačiame rašte nurodoma, kad ji 2010-12-27 d. raštu Nr. VR-12.6-J72 (pridedama) buvo kviesta atvykti į Trakų rajono agentūrą 2011-01-lSd. 10.00 val., bet nurodytu laiku neatvyko, motyvuojant tuo, kad nuo 2011-01-07 iki 2011-02-23 būs išvykusi iš Lietuvos. Tačiau jokio 2010-12-27 d. rašto Nr. VR-12.6-372, kuriuo, kaip teigiama, D. R. buvo kviesta atvykti į Agentūrą 201 l-01-13d. 10.00 val., ji negavo. Kiek jai yra žinoma, 2010-12-27 d. raštas Nr. VR-12.6-371 (pridedama) buvo išsiųstas ir adresuotas N. K.. Juo atvykti į Trakų rajono agentūrą 2011-01-13d. 10.00 val., buvo kviečiama tik N. K.. Būtent į šį N. K. adresuotą raštą ji atsakė pateikdama informaciją kad nuo 2011-01-07 iki 2011-02-23 būs išvykusi iš Lietuvos. Apie tai, kad dėl to paties galimo aplinkosaugos pažeidimo, Pareigūnai jos atžvilgiu nagrinėja atskirą bylą suprato tik tada, kai 2011m. kovo mėn. 14 d. gavo jai adresuotu registruotu laišku atsiųstą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros raštą Nr. VR-12.6-129 (2011-03-10) (pridedama), Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros Administracinį nurodymą (2011-03-10) (pridedama), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros Privalomą nurodymą Nr. VR-12.2-9 (2011-03-10) (pridedama) ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros Administracinio teisės pažeidimo protokolą AM 065594, 2011 m. kovo mėn. 10 d. VR - 12.1-16. Kategoriškai pareiškė, kad D. R. Sklype neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų iššaukti aplinkosauginius pažeidimus. Protokolas surašytas nustačius tik patį pažeidimo faktą, o ne pažeidimą padariusį asmenį, Pareigūnas, surašęs Protokolą, kuriuo buvo užfiksuotas pažeidimas pagal ATPK 51¹³ 1 d., viršijo savo įgaliojimus, nes neturėjo teisės jį surašyti. Liudytoju Protokole nurodomas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vyriausiasis specialistas Vidas Gramauskas. Tas pats asmuo, kaip liudininkas yra nurodytas ir N. K. surašytame protokole. Protokole pažeidimo esmę aprašantis tekstas yra sunkiai įskaitomas, dalies žodžių ir sakinių prasmę galima tik nuspėti, dalis iš viso yra neįskaitoma, taisyta. Tekste paminėta įranga, kurios pagalba yra užfiksuotas pažeidimas, neturi galimybių patvirtinti, kad vielos tinklo tvora yra palikta 5 m. nuo ežero kranto atstumu, nenurodyta, kokia metodika buvo taikoma nustatant ežero kranto ribą. Protokole nurodyta dešinėje sklypo dalyje esanti tvora buvo pastatyta ant skunde minimo Sklypo ir šalia esančio sklypo ribos, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu Agentūros Pareigūnas nusprendė, kad ši tvora yra skunde minimame Sklype ir kad administracinės teisės pažeidimą padarė būtent ji. Kaip esamas statinys ji buvo aiškiai matoma kartu su paaiškinimais Agentūrai pateiktame Sklypo detaliame plane (pridedama). Lietuvos respublikos civilinio kodekso Ketvirtosios knygos 4.46 straipsnio 1. p. nurodyta, kad „ Savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis minėtais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui." Pagal šio straipsnio 4 p. nuostatas „Sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų vienas sklypo savininkas negali pašalinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo ". Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros Privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-9 (2011-03-10) įgyvendinti antrą kartą iš viso yra neįmanoma, nes tokio paties turinio Privalomasis nurodymas Nr. VR - 12.2-1 (2011.01.13) (pridedama) buvo pateiktas N. K. ir ji iki kovo 14 d. įvykdė privalomojo reikalavimo nurodymus. Tokiu būdu jai adresuoto privalomojo nurodymo gavimo metu fiziškai neįmanoma buvo jo įvykdyti, nes jau nebuvo. 2011 m. balandžio mėn. 02 d. gavo man adresuotą registruotą laišką su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjo, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Zigmanto Butvilo 2011 m. kovo 30 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje NR. VR-12.1 - 16 AM 067254 (pridedama), skirti jai 750 Lt. baudą padarant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51¹³ 1 d. numatytą veiką.
Nurodė taip pat, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 7 straipsnyje yra nurodyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus.
ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad „ Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti."
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi -vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).
Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau LR ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktu įrodymu pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi į u prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymu šaltiniu patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl ir prašė remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies l p., 287 straipsnio, 1 dalies 2 punktu, .291, 292, 293, 294 ir 281 straipsniais nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-11-24 Trakų rajono agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas patikrinęs D. R. ir N. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad jame vielos tinklo tvora užtverta 10 metrų pločio Luknos ežero apsauginė juosta. Kairėje sklypo pusėje ( žiūrint į Luknos ežerą) vielos tinklas nuimtas 5 metrus nuo ežero kranto, t.y. susuktas į ritinį ir paliktas. Palikti ir du stulpai, prie kurių buvo pritvirtintas vielos tinklas. Likusiuose 5 metruose vielos tinklo tvora palikta pilnai. Dešinėje sklypo pusėje vielos tinklo tvora įrengta iki pat vandens. Tuo būdu užtverta visa Luknos ežero apsauginė juosta. Dėl nustatytų pažeidimų D. R. už Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimų pažeidimą 2011-03-10 buvo surašytas ATP protokolas pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį ir priimtas Administracinis nurodymas, kurio buvo pasiūlyta iki 2011-03-25 sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (250,00 Lt), tačiau iki nurodytos datos administracinio nurodymo neįvykdžius, 2011-03-30 D. R. buvo surašytas Nutarimas ATP byloje ir, vadovaujantis ATPK 31 ir 32 straipsniais, nenustačius lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje, skirtas baudos vidurkis - 750,00 Lt. Nesutiko su skunde nurodytais argumentais, jog, surašant ATP protokolą buvo pažeistas ATPK 259¹ straipsnis ir byla buvo pradėta neteisėtai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateiktame skunde klaidingai aiškina ATPK 259¹ straipsnį. Pagal ATPK 259¹ straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti 1-10 punktuose nurodyti pareigūnai. Tai reiškia, jog 1-10 punktuose nurodyti organai turi teisę surašyti ATP protokolus tuomet, kada ATP bylas nagrinėja administracinės komisijos ir rajonų (miestų) apylinkių teismai. Tuo tarpu vadovaujantis ATPK 242 straipsniu, administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį nagrinėja aplinkos apsaugos organai, jie yra įgalioti ir surašyti ATP protokolą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog skunde nurodytos aplinkybės, jog pareigūnas negalėjo surašyti ATP protokolo ir viršijo savo įgaliojimus, yra nepagrįstos. Nurodė, kad skunde taip pat teigiama, jog 2010-11-24 patikrinimo aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punktu, patikrinimo aktas yra dokumentas, skirtas faktinėms aplinkybėms nustatyti ir fiksuoti. Patikrinimo aktas nenustato tikrinamam asmeniui teisių ir pareigų, t.y. pats savaime nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Todėl vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašė palikti Trakų rajono agentūros 2011-03-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-16 nepakeistą ir D. R. 2011-04-19 skundo netenkinti.
D. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą atstovas Zigmantas Butvilas apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl darbo pobūdžio turi teisę tikrinti kaip asmenys laikosi aplinkosaugos reikalavimų, jeigu nuosavybės dokumentuose yra įrašytos specialiosios sąlygos. Ir tuo atveju, informavo savininkus, kad bus tikrinama apsauginė juosta ties Luknos ežeru Rūdiškių seniūnijoje ir kada tai darys, tačiau niekas iš savininkų nedalyvavo. Du kartus buvo užfiksuoti pažeidimai, kad apsauginė juosta ties bendrasavininkių N. K. ir D. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo prie Luknos ežero yra aptverta vieline tvora. Atstovas nurodė, kad prašė bendrasavininkes pateikti duomenis apie tai, kaip yra jų valdomame sklype nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau tokių įrodymų pateikta nebuvo. Paaiškino, kad susirašinėjimas vyko su abiem bendrasavininkėm. Nurodė, jeigu būtų turėję duomenų apie nustatytą naudojimosi tvarką šiuo žemės sklypu, tai ir spręstų, kurį asmenį reikėtų bausti. Nurodė, kad kviečiamos bendrasavininkės ne visada atvykdavo, nubaudė iš pradžių N. K., po to nubaudė ir kitą savininkę D. R., nes jų paaiškinimai neįtikino, be to, nebuvo pateikti dokumentai dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu. Laiko, kad abi bendrasavininkės yra atsakingos už padarytą pažeidimą, todėl jos abi turi būti nubaustos.
Suinteresuotas asmuo N. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad jos ir sesers nuosavybės teise valdomas sklypas nėra iš dviejų dalių, jos abi yra vieno sklypo bendrasavininkės. Nurodė, kad vielinė tvora prie ežero jau buvo, kai įsigijo šį sklypą, tačiau ji buvo visai nereikalinga ir todėl šiuo metu jos nebeliko. Paaiškino, kad jos sesuo yra tik šio sklypo bendrasavininkė, o už šį sklypą yra atsakinga ji pati, nes jame ten gyvena ir viskuo rūpinasi, naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu nenustatyta, nes sesuo D. R. tik retkarčiais atvažiuoja, tačiau sklypu nesinaudoja. Parodė, kad su nustatytu pažeidimu sutiko, jai paskirtą baudą sumokėjo, laiko, kad tik ji viena buvo atsakinga už šį pažeidimą. Parodė taip pat, kad jai nebuvo žinoma apie tai, kad ir jos sesers D. R. atžvilgiu yra nagrinėjama administracinė byla, laikė, kad viskas yra tvarkoje, pažeidimas nustatytas, bauda sumokėta. Todėl palaikė sesers skunda ir prašė jį tenkinti.
D. R. skundas tenkintinas
ATPK 51 ¹³ str. 1d. numatyta, kad specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 litų iki 1000 Lt.
D. R. 2011 m. kovo 10d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2010 m. lapkričio 24d. patikrinus D. R. ir N. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jame vielos tinklo tvora užtverta Luknos ežero apsauginė juosta. Apsauginės juostos plotis šioje vietoje yra 10 metrų. Kairėje sklypo pusėje (žiūrint į Luknos ežerą) vielos tinklas nuimtas nuo ežero kranto atstumu 5 metrai, susuktas į ritinį ir paliktas, taip pat palikti du stulpai, prie kurių buvo pritvirtintas vielos tinklas. Likusiuose 5 metruose apsauginės juostos tvora palikta pilnai dešinėje sklypo pusėje vielos tinklo tvora įrengta iki pat vandens tokiu būdu yra užtverta visa Luknos ežero pakrantės apsauginė juosta. Pažeidimo faktas užfiksuotas foto nuotraukomis su video kamera. Šis pažeidimas buvo užfiksuotas ir 2010-09-22 atliekant Rūdiškių seniūnijos planinį patikrinimą. Neteisėtai užtvėrus vandens telkinio apsauginę juostą yra padarytas trunkamasis aplinkosauginis pažeidimas ir ir pažeista LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4d. 1p., ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 p.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. R. ir N. K. yra 5,5282 ha ploto žemės sklypo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės, joms priklauso po ½ dalį kiekvienai, naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu nenustatyta.
Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, ko neginčijo ir institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusio nutarimą šioje byloje atstovas bei suinteresuotas asmuo, kalti asmenys dėl pastatytos vielinės tvoros apsauginėje juostoje nebuvo nustatinėjami. Atsakomybė dėl šio pažeidimo buvo kildinama iš to, kad už nustatytus pažeidimus yra atsakingas žemės sklypo savininkas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje esmę, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (administracinė byla Nr. N16-566/2007). Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinė byla Nr. N17-705/2006). Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Šiuo atveju institucija surašiusi Administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatė tik patį pažeidimą, bet ne pažeidimą padariusius asmenis.
Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė tiek institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusio nutarimą atstovas ir suinteresuotas asmuo N. K., už aukščiau paminėto pažeidimo padarymą kalta buvo pripažinta N. K., ji sutiko su jai inkriminuoto pažeidimo padarymu ir jos atžvilgiu buvo surašytas administracinis nurodymas bei paskirta 250 litų bauda, kuri taip pat yra sumokėta. Iš to seka, kad už nustatytų pažeidimų padarymą buvo atsakinga N. K., kuri tai pripažino ir buvo nubausta. Vien ta aplinkybė, kad D. R. yra žemės sklypo, kuriame nustatytas pažeidimas, bendrasavininkė, ir tai, kad nėra nustatyta ir įregistruota naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu, neužtraukia jai administracinės atsakomybės, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypu naudojasi ir jį prižiūri N. K., kuri ir yra atsakinga už šiame žemės sklype daromus pažeidimus ir kuri už tai buvo nubausta.
Teismas, ištyręs D. R. skunde išdėstytus argumentus dėl to, kad protokolą surašė tai neįgaliotas daryti asmuo ir surašytas aktas dėl nustatyto pažeidimo padarymo neatitinka tokiems aktams keliamų reikalavimų, daro išvadą, kad šie dokumentai buvo surašyti nepažeidžiant administracinio teisės pažeidimo kodekso reikalavimų dėl asmenų, kuriems yra suteikiama teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (LR ATPK 242 str.) bei surašytas aktas atitinka visus reikalavimus, keliamus šiam dokumentui, nes šiuo atveju aktu buvo fiksuojamas pats pažeidimo faktas (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. 4 punktas). Teismas atmeta D. R. argumentus ir dėl to, kad jos atžvilgiu yra pritaikytas ne tas ATPK straipsnis. Kaip matyti iš byloje esančio pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra taikomi žemės naudojimo apribojimai, t.y. vandens telkinių pakrantės apsauginės juostos (0,14 ha) ir vandens telkinių apsaugos zonos (5,5282). Tai yra specialios žemės naudojimo sąlygos, todėl už jų pažeidimus ir yra taikoma ATPK 51 ¹³ str. numatyta atsakomybė, o ne ATPK 55 str. numatyta atsakomybė.
Kitais argumentais (susirašinėjimas su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą pareigūnais), išdėstytais D. R. skunde teismas nepasisako, nes sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo klausimą, teismas jais nesivadovauja.
Tačiau teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. R. buvo surašytas nepagrįstai, t.y. nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51 ¹³ str. 1d., iš to seka, kad ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje D. R. atžvilgiu priimtas nepagrįstai, tinkamai neištyrus ir neįvertinus visus įrodymus, todėl jos atžvilgiu priimtas nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla yra taip pat nutraukiama nesant D. R. veikoje pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. R. skundą patenkinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.